Atrodytų, tai prieštarauja bet kokiai logikai, tačiau tai - faktas. Naujausias Vokietijos automobilių klubo ADAC atliktas saugumo bandymas atskleidė nepatogią tiesą. Saugos sistemos, kurios turėtų apsaugoti vairuotojus, esant mažesniam greičiui gali suveikti netinkamai ir sukelti rimtesnių traumų.
Dauguma vairuotojų mano, kad kaktomuša atsitrenkus į kliūtį važiuojant 35 km/val. greičiu, kūnas nukentės mažiau nei smūgio metu esant 50 km/val. greičiui. Tačiau ADAC ekspertai, atlikę neoficialų eksperimentą, liko apstulbę - prietaisai užfiksavo priešingą rezultatą.
Kodėl mažas greitis tapo problema?
Bandymams buvo pasirinktas kiniškas hečbekas „MG3“, kuris praėjusiais metais jau dalyvavo standartiniame smūgio teste važiuojant 50 km/val. greičiu, tačiau šį kartą ADAC specialistai nusprendė greitį sumažinti 15 km/val.. Nors visi tikėjosi, kad toks sprendimas avarijos metu sumažins rimtesnių traumų riziką, tačiau atliktų bandymų duomenys parodė, jog vairuotojo ir keleivio krūtinės ląstai teko kur kas didesnė apkrova būtent lėtesnio smūgio metu.
Didžiausia problema slypi saugos diržų įtempimo ribotuvuose. Jų užduotis - smūgio metu šiek tiek atleisti diržą, kad šis sugertų dalį kinetinės energijos. Panašiai veikia ir oro pagalvės: jos išsipučia, o tada iškart pradeda bliūkšti, kad galvos smūgis į jas nebūtų prilyginamas smūgiui į betoną.
Eksperimento metu paaiškėjo, kad automobiliui važiuojant 50 km/val. greičiui diržų ribotuvai veikė nepriekaištingai, tačiau važiuojant 35 km/val. greičiu sistema neatpažino pavojaus kaip pakankamai didelio, kad suveiktų pagal numatytą algoritmą.
Automobiliai kuriami tik testų protokolams?
Ekspertai pabrėžia sisteminę problemą. Automobilių gamintojai savo transporto priemones projektuoja orientuodamiesi į labai tikslius ir oficialiai apibrėžtus „Euro NCAP“ testų scenarijus. Kai tik pasikeičia bent vienas parametras - pavyzdžiui, sumažėja greitis - saugos sistemos nebeveikia taip efektyviai, kaip turėtų.
Tai ne pirmas kartas, kai neoficialūs bandymai atskleidžia gamintojų gudrybes. Dar 2016 metais JAV saugumo institutas IIHS atliko testą, kurio metu automobilis į kliūtį trenkėsi ne vairuotojo, o keleivio puse. Iš septynių skirtingų modelių testą išlaikė tik vienas. Paaiškėjo, kad siekdami sutaupyti, gamintojai sustiprino tik vairuotojo pusės kėbulo konstrukciją - būtent tą vietą, kuri visada tikrinama oficialių bandymų metu. Keleivio pusė buvo gaminama iš mažiau atsparių medžiagų, tikintis, kad jos niekas niekada netikrins. Po šio skandalo testų protokolai buvo pakeisti ir dabar automobiliai tikrinami smūgiams iš abiejų pusių.
Draudimo ir atsakomybės aspektai
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims, net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiausi bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje numatė, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.
Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims.
Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje teismas pažymėjo, kad savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino, kokio dydžio išmokėtos draudimo išmokos gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, jog draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
| Aplinkybė | Įtaka draudimo rizikai | Galimos pasekmės |
|---|---|---|
| Vairuotojo amžius ir stažas | Didėja, jei vairuoja jaunesnis ar mažesnį stažą turintis asmuo | Galimas papildomos įmokos reikalavimas arba dalies išmokos grąžinimas po įvykio |
| Saugos sistemų veikimas | Gali būti neefektyvus esant netipiniam greičiui | Padidėjęs traumų pavojus avarijos metu |
| Automobilio konstrukcijos stiprinimas | Gali būti nevienodas skirtingose pusėse | Didesnė rizika avarijos metu, jei smūgis į silpnesnę pusę |
Kiti pažeidimai ir ekstremalios situacijos
Šviesoforo signalų nepaisymas - vienas dažniausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų Lietuvoje. Kodėl vairuotojai nebijo važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui? Raudonas šviesoforo signalas ne visiems reiškia tą patį. Būtent dėl važiavimo per draudžiamą signalą nutinkančių eismo įvykių pasekmės būna vienos skaudžiausių.
„Vairuotojo, kuris važiuoja esant draudžiamam šviesoforo signalui, atsakomybė vertinama pagal pasekmes. [...] Jos - skaudžios, yra buvę ir mirtinų. Reikėtų atkreipti vairuotojų dėmesį, kad važiavimas per reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant geltonam šviesoforo signalui tikrai nesumažina atsakomybės“, - LRT televizijos laidai „Keliai. Mašinos.“ sakė ekspertai.
Nors eismą draudžia ne tik raudonas, bet ir geltonas šviesoforo signalas, vairuotojai dažnai jo nepaiso. Už šviesoforo signalų nepaisymą gresia bauda nuo 28 iki 86 eurų. Jeigu vairuotojas prieš „Stop“ ženklą ar „Stop“ liniją sustotų tik staigiai stabdydamas. Staigus stabdymas - tai nepertraukiamas stabdymas ekstremaliomis sąlygomis.
Kaip apsisukti šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje? (su papildoma šviesoforo sekcija)
Lietuvoje taip pat pasitaiko įvairių ekstremaliųjų situacijų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonėmis, tačiau reikalauja ypatingo dėmesio ir atsakingumo. Pavyzdžiui, elektrėnų savivaldybėje yra buvusi paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl kilusio pavojaus saugomai teritorijai. Zarasų rajono savivaldybėje ekstremali situacija buvo paskelbta dėl gresiančio potvynio. Šilutės, Kretingos, Šakių, Pakruojo, Telšių, Mažeikių, Raseinių, Akmenės, Biržų rajonų savivaldybėse ekstremaliosios situacijos buvo skelbiamos dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį. Taip pat yra buvę atvejų, kai ekstremalioji situacija buvo skelbiama dėl sausros.
tags: #ekstremalus #stabdymas #avarija