Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, ypač biokuro ir hidroenergijos srityje.
AEI plėtros istorija ir strategija Lietuvoje
Pirmosios mažosios hidroelektrinės šalyje pradėtos statyti XX a. pradžioje, siekiant aprūpinti vietos bendruomenes elektros energija. 1935 m. jų buvo 96, bendroji galia siekė 1932,2 kW, per metus pagamindavo apie 0,8 mln. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva pradėjo pertvarkyti savo energetikos sektorių, siekdama sumažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir integruotis į Europos energetikos rinką. 1992 m. buvo priimta pirmoji Nacionalinė energetikos strategija, kurioje AEI plėtra įvardyta kaip prioritetinė sritis, 1997 m. ratifikuotas Kioto protokolas, įpareigojantis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tai paskatino didesnį dėmesį skirti AEI plėtrai, ypač biomasės ir vėjo energetikai. 2002 m. buvo priimtas Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas, sukūręs teisinį pagrindą AEI projektų plėtrai ir investicijoms, o papildomą postūmį davė Lietuvos tapimas Europos Sąjungos nare 2004 m., nes šalis įsipareigojo pasiekti ES nustatytus AEI naudojimo tikslus. Tam 2008 m. buvo patvirtinta Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija, numatanti AEI dalies didinimą bendrame energijos balanse.
Atsinaujinančių energijos išteklių vaidmuo
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas elektrai ir šiluminei energijai gaminti bei transportui sudaro galimybes mažinti iškastinio kuro (anglies, gamtinių dujų bei naftos produktų) naudojimą, didinti energetinę nepriklausomybę.
Biomasės ir biodegalų panaudojimas
Lietuvoje biomasė (biokuras) sudaro didžiausią dalį visos atsinaujinančių išteklių energetikos. Daugiausia naudojamos malkos, kurui skirta mediena ir žemės ūkio atliekos. 2022 m. elektrai ir centralizuotai tiekiama šilumai gaminti jos buvo sunaudota 51,8 proc. Energijos gamintojai iš biokuro pagamino 17,1 proc. Lietuvoje yra naudojamos dvi biodegalų rūšys - biodyzelinas ir bioetanolis. 2022 m. transporto sektoriuje buvo sunaudota 113,2 tūkst. tonų biodyzelino ir 30,5 tūkst. tonų bioetanolio.
Vėjo energetikos plėtra
Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai kartu su mažosiomis vėjo elektrinėmis 2022 m. pagamino 1,5 TWh elektros energijos ir tai sudarė kiek daugiau nei trečdalį visos šalyje pagamintos elektros energijos, arba 11,3 proc. Vėjo energetika Lietuvoje 2022 metais: vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino 1,51 teravatvalandės (TWh) elektros energijos arba apie 11 proc. daugiau nei 2021 m., kai pagaminta 1,35 TWh. Elektros energijos gamyba vėjo elektrinėse pernai beveik pasiekė 2020 m. Iš viso Lietuvoje 2022 m. pagaminta 4,25 TWh elektros energijos - beveik 60 proc. (2,545 TWh) viso kiekio pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (hidroenergija, vėjas, saulė, aplinkos šiluma, biomasė ir biokuras). Tai pirmas kartas šalies istorijoje, kai iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros dalis buvo didesnė nei pusė visos šalyje pagamintos elektros. Pernai vėjo elektrinėse pagaminta elektra sudarė 13,5 proc. galutinio Lietuvos elektros energijos suvartojamo kiekio arba 2 proc. daugiau nei 2021 m. Energetikos ministerijos duomenimis, praeitais metais Lietuvoje išaugo instaliuota vėjo elektrinių galia. Per metus prisidėjo apie 370 MW ir metų pabaigoje šalyje iš viso buvo instaliuota 946 MW galios vėjo elektrinių (803 MW vėjo elektrinių perdavimo tinkle, 143 MW vėjo elektrinių skirstomajame tinkle). Jos sudaro 62,4 proc. šalies tinkle instaliuotų atsinaujinančių energijos išteklių. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, 2022 m. pabaigoje leidimai gaminti elektros energiją buvo išduoti 627,2 MW galios vėjo elektrinėms projektams. LVEA duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vystoma apie 40 vėjo energetikos ir hibridinių projektų, kuriuos įgyvendinus, vėjo elektrinių galia išaugtų iki 2,6 GW. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra yra šalies strateginis tikslas. Siekiama, kad daugiau nei 90 proc. Vėjo energetika Lietuvoje 2021 metais: 2021 m. Lietuvoje veikiančios vėjo elektrinės pagamino 1,36 TWh (1356 GWh) elektros energijos - 13.8 % mažiau nei 2020 m., kai buvo pagaminta 1,54 TWh (1544 GWh). Tai yra 11.5 % galutinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo. Praėjusieji metai, ne tik Lietuvoje bet ir visoje Europoje, buvo išskirtinai nevėjuoti. Bendrai iš atsinaujinančių energijos išteklių 2021 m. buvo pagaminta 3 TWh elektros energijos. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos skaičiavimais, iš visos žaliosios elektros energijos gamybos Lietuvoje (įskaitant ir Kruonio HAE) vėjas pernai pagamino 45.6 %. „Litgrid“ duomenimis, Lietuvoje iš viso instaliuota 671 MW galios vėjo elektrinių. Tai yra beveik 60 % visos atsinaujinančių energijos išteklių instaliuotos galios. Ateityje vėjo elektrinėse pagaminamos elektros energijos kiekis turėtų augti. Lietuvai siekiant iki 2050 metų 100 proc.
Saulės energetikos plėtra
Lietuvoje veikiančios saulės elektrinės 2023 m. pagamino 0,63 TWh elektros. Šis sritis yra sparčiai plėtojama, daugėja įrengiamų saulės energijos parkų bei individualių gaminančių vartotojų.
Hidroenergija ir geoterminiai ištekliai
Vandens jėgainės 2022 m. Lietuvoje pagamino 464,4 mln. kWh elektros energijos. Lietuvoje aukštu geoterminiu ištekliu potencialu pasižymi jos vakarinė dalis ir akvatorija prie Baltijos jūros. Čia fiksuojamas anomaliai aukštas (apie 100 mW/m²) šilumos srautas, palyginti su vidurkiu - 45 mW/m².
Biodujų panaudojimas
2022 m. elektros energijos gamyba, panaudojant biodujas, sudarė 158,7 mln. kWh.
Elektros energijos gamybos ir suvartojimo tendencijos
Iš viso Lietuvoje 2024 m. pagaminta 7,761 TWh elektros energijos, 37 proc. daugiau, nei 2023 metais, kai rodiklis siekė 5,664 TWh. Vietos elektros gamybos dalis nuo bendro suvartojimo siekė 63 proc. Tai didžiausia dalis nuo 2009 m., kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Palyginti, 2023 m. vietos elektrinės Lietuvoje pagamino 48 proc. Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, palyginti su metais prieš tai, 2024 m. itin reikšmingai išaugo elektros energijos gamyba vėjo ir saulės elektrinėse.„Išaugus prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų atsinaujinančių išteklių elektrinių kiekiui, tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos. Gamyba saulės elektrinėse išaugo du kartus - 101 proc., o vėjo elektrinėse - 38,3 procento. Analizuojant absoliučius skaičius, vėjo energijos augimo tempas dar įspūdingesnis - vėjo generacija išaugo beveik viena teravatvalande, saulės - 0,6 teravatvalandės. Dėl didesnės vietinės gamybos, mažiau elektros importavome iš kitų šalių, todėl bendras importas per metus mažėjo 13 procentų“, - sako pranešime cituojamas D. Vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo nuo 2,524 TWh iki 3,492 TWh, saulės - nuo 0,633 TWh iki 1,273 TWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 3 proc. nuo 0,446 TWh iki 0,431 TWh. Iš viso atsinaujinančių išteklių pagaminta energija per metus sudarė 5,417 TWh, 36 proc. daugiau nei 2023 metais, kai šis skaičius siekė 3,972 TWh. Atsinaujinančių išteklių elektrinių gamybos dalis nuo bendro suvartojimo, palyginti su 2023 m., išaugo 12 proc. punktų iki 44 procentų. Šiluminių elektrinių pagaminamos energijos kiekis, palyginti su 2023 m., augo 37 proc. (nuo 1,311 TWh iki 1,797 TWh). Elektros suvartota 5 proc. daugiauPer 2024 metus Lietuvoje galutinis elektros suvartojimas buvo 11,504 TWh. Tai yra 5 proc. „Metiniai duomenys rodo, kad elektros vartojimas augo pramonės, paslaugų, žemės ūkio ir gyventojų sektoriuose, o mažėjo tik transporto srityje. Elektros poreikio augimą galima sieti su gerėjančiais ekonominiais rodikliais ir spartėjančia Lietuvos elektrifikacija. Nepaisant didėjančio gaminančių vartotojų skaičiaus, elektros poreikis didėja. Galima teigti, kad gyventojai bei verslai ir gamina elektros energiją, ir ja keičia iškastinį kurą“, - sako D. Matelionis. Palyginti su 2023 metais, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas didėjo 5,7 proc. - nuo 4,053 TWh iki 4,284 TWh. Žemės ūkyje elektros energijos suvartojimas augo 6,5 proc. - nuo 0,248 TWh iki 0,265 TWh. Transporto sektoriuje elektros vartojimas mažėjo 6 proc. - nuo 0,091 TWh iki 0,086 TWh, paslaugų srityje didėjo 5,4 proc. - nuo 3,427 TWh iki 3,612 TWh.Palyginti su 2023 m., gyventojai per metus elektros energijos sunaudojo 3,8 proc. Per 2024 metus į Lietuvą importuota 8,517 TWh elektros energijos, 13 proc. mažiau nei 2023 m., eksportuota - 3,114 TWh arba 9 proc. Importas iš Estijos mažėjo 8,3 proc. (0,331 TWh), importas iš Švedijos didėjo 6,4 proc. (5,285 TWh), iš Lenkijos - augo 58,4 proc. (1,839 TWh). Importas iš Latvijos mažėjo 68,9 proc. Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei pernai, nei užpernai Lietuva nevykdė. Nuo 2022 m. Didžiausią elektros eksporto dalį 2024 m. sudarė eksportas į Latviją - 1,394 TWh arba 277 proc. daugiau nei 2023 metais. Labiausiai mažėjo eksportas į Lenkiją - 46,8 proc.
2025 m. Lietuvoje pagaminta beveik 10 teravatvalandžių (9,718 TWh) elektros energijos, 25 proc. daugiau, nei 2024 metais, kai šalyje pagaminta 7,748 TWh. Labiausiai prie šio pokyčio prisidėjo atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės - jų dalis sudarė daugiau nei du trečdalius (68 proc.) visos šalyje pagamintos elektros. Vietos elektrinės pagamino 73 proc. metinio bendro elektros poreikio Lietuvoje, tai didžiausia dalis nuo 2009 m., kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Palyginti, 2024 m. vietos elektrinės Lietuvoje užtikrino 59 proc. šalies elektros poreikio. „Elektros gamyba toliau auga didėjant prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų atsinaujinančių išteklių elektrinių kiekiui. Tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos: gamyba saulės elektrinėse per metus išaugo 41 proc., o vėjo elektrinėse - 23 procentais. Pirmą kartą vien atsinaujinančių išteklių elektrinės Lietuvoje pagamino pusę metinio šalies elektros poreikio - 50 procentų. Palyginti, 2024 m. atsinaujinančių energijos išteklių elektra užtikrino 41 proc. Lietuvos elektros poreikio“, - sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis. Vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo nuo 3,491 TWh iki 4,293 TWh, saulės - nuo 1,273 TWh iki 1,79 TWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 24 proc. nuo 0,431 TWh iki 0,328 TWh. Iš viso atsinaujinančių išteklių pagaminta energija per metus sudarė 6,619 TWh, 23 proc. daugiau nei 2024 metais, kai šis skaičius siekė 5,403 TWh. Šiluminių elektrinių pagaminamos energijos kiekis, palyginti su 2024 m., augo 46 proc. (nuo 1,797 TWh iki 2,617 TWh). „Elektros gamyba šiluminėse elektrinėse išaugo po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, šioms elektrinėms pradėjus teikti daugiau elektros sistemos valdymui reikalingų paslaugų. Sparčiai vystantis baterijų elektros kaupimo sistemoms, jau šiais metais nemažą dalį šių paslaugų iš šiluminių elektrinių perims nauji baterijų parkai“, - sako D.Matelionis. Elektros suvartota 2 proc. daugiau Per 2025 metus Lietuvoje galutinis elektros suvartojimas buvo 11,727 TWh. Tai yra 2 proc. daugiau nei užpernai, kai šis skaičius siekė 11,504 TWh. „Metiniai duomenys rodo, kad elektros vartojimas nuosekliai augo beveik visuose sektoriuose. Augimą galima sieti su gerėjančiais ekonominiais rodikliais ir spartėjančia Lietuvos elektrifikacija. Galime pagrįstai spėti, kad realiai elektros naudojimas auga sparčiau, tačiau to nematome dėl gaminančių vartotojų skaičiaus augimo: verslas ir gyventojai dalį savo pagamintos elektros energijos suvartoja iš karto, ji nėra perduodama per tinklus ir įskaičiuojama į vartojimo rodiklius“, - sako D.Matelionis. Palyginti su 2024 metais, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas didėjo 1,7 proc. iki 4,345 TWh, paslaugų srityje didėjo 2,4 proc. iki 3,7 TWh. Gyventojai per metus elektros energijos sunaudojo 2,2 proc. daugiau, jų suvartojimas išaugo iki 3,328 TWh. Bendras elektros energijos poreikis, į kurį įskaičiuojami tinklų technologiniai nuostoliai ir elektros kaupimo įrenginių užkrovimas, išliko beveik nepakitęs - padidėjo 0,4 proc. iki 13,261 TWh. Neigiamos įtakos poreikio augimui turėjo mažesnės technologinės sąnaudos ir mažesnis hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimas. Importo, eksporto pokyčiai Per 2025 metus į Lietuvą importuota 6,071 TWh elektros energijos, 33 proc. mažiau nei 2024 m., eksportuota - 2,468 TWh arba 21 proc. mažiau nei 2024 metais. Importas iš Švedijos mažėjo 24 proc. iki 4,003 TWh, o importas iš Latvijos augo 58 proc. iki 1,618 TWh. Didžiausią elektros eksporto dalį sudarė eksportas į Latviją, jis mažėjo 1,3 proc. iki 1,376 TWh. Elektros energijos prekyba su Baltijos šalimis laikosi principo, kad elektros mainai su trečiosiomis šalimis nėra įmanomi po Baltijos šalių atsijungimo nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais.
Transporto sektoriaus elektrifikacija
100 km atstumą nuvažiuoti elektra varomu automobiliu yra pigiausia, palyginus su kelionės išlaidomis, važiuojant dyzelinėmis ir benzininėmis transporto priemonėmis. Siekiant taupyti, naudingiausia išlieka keliauti aplinkai draugišku transportu. Šių metų pirmąjį ketvirtį 100 km kelionės išlaidos degalams, važiuojant keleiviniu lengvuoju elektromobiliu, vidutiniškai siekė 4,8 euro. Nuvažiuoti tą patį atstumą krovininiu lengvuoju elektromobiliu vidutinės išlaidos buvo 6,7 euro. Vidutinės išlaidos elektrinės transporto priemonės 50 kWh talpos baterijai įkrauti sumažėjo 10 proc., palyginus 2025 m. pirmąjį ketvirtį ir 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį. Vidutinė elektros energijos, naudojamos elektromobilio baterijai įkrauti, kaina šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo 0,310 Eur/kWh iki 0,279 Eur/kWh. 2025 m. pirmąjį ketvirtį dyzelino kaina išaugo 16,3 proc., taigi, kelionės išlaidos degalams, važiuojant dyzeliniu keleiviniu lengvuoju automobiliu, padidėjo 10,6 proc. ir siekė 8,76 euro, kai pernai paskutinį ketvirtį jos buvo 7,92 euro. Tą patį atstumą nuvažiuoti krovininiu lengvuoju automobiliu, kelionės išlaidos per ketvirtį padidėjo 15,4 proc. Benzino kaina šiemet per pirmąjį ketvirtį išaugo 7,2 proc., tačiau padaugėjus naujesnių transporto priemonių, kurių degalų sąnaudos yra mažesnės nei senesnių transporto priemonių, 100 km kelionės išlaidos, važiuojant benzininiu keleiviniu lengvuoju automobiliu, netgi sumažėjo 5,7 proc. Pernai ketvirtąjį ketvirtį šios išlaidos kelionei buvo 10,19 euro. Tą patį atstumą nuvažiuoti lengvuoju krovininiu automobiliu išlaidos benzinui išaugo 14,5 proc. Nors per šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinė gamtinių dujų (SGD - suslėgtos gamtinės dujos - aut.) kaina, palyginti su 2024-ųjų ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 6 proc. (nuo 1,70 Eur/kg iki 1,80 Eur/kg), tačiau 100 km kelionė, lyginant metų ketvirčius, lengvuoju keleiviniu automobiliu atpigo 15,8 proc. ir sudarė 7,57 euro, kai pernai buvo 8,99 euro. O važiuojant lengvuoju krovininiu automobiliu, kelionės kaina sumažėjo 16,2 proc. ir sudarė 11,75 euro, kai buvo 14 eurų. Lietuvos transporto priemonių parkas jaunėja, daugėja automobilių, kurie ne senesni nei 5 metų. 2025 m. balandžio 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių registre iš viso buvo įregistruoti 31 754 elektromobiliai, iš kurių 17 817 grynųjų elektromobilių ir 13 937 iš išorės įkraunami hibridai. Elektromobiliai sudarė 1,75 proc. lengvųjų keleivinių ir 0,7 proc. - lengvųjų krovininių automobilių parko. Didžiausią dalį viso mūsų šalies lengvųjų automobilių parko sudaro dyzelinu ir benzinu varomos transporto priemonės: dyzelinės - 64,6 proc. lengvųjų keleivinių ir 95,7 proc. lengvųjų krovininių automobilių parko, o benzininės atitinkamai 22,5 proc. ir 2,2 proc.
Benzino ir dyzelino kainų dinamika
Nagrinėjamu laikotarpiu Baltijos šalyse ir Vokietijoje benzino vidutinės kainos sumažėjo 0,8-2,8 proc., o Lenkijoje vidutinė kaina nepakito. Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas - Estijoje. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,7 proc., o dyzelino - 4,9 proc.
Praėjusį pirmadienį vidutinės benzino kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje padidėjo 5,5-6,9 proc., Vokietijoje kaina sumažėjo 0,5 proc., o Estijoje kaina nepakito. Tarp Baltijos šalių benzinas ir dyzelinas pigiausi yra Estijoje.
Lietuvos aplinka, žemės ūkis ir energetika (2023 m.)
tags: #elektra #ir #benzinas #industrializacija