Kai aikštelėje ar gatvėje trūksta vietos, elektromobiliui, pažymėtam valstybiniu numeriu, prasidedančiu raidėmis EV, sustoti vis tiek bus kur. Tos oazės - tai elektromobilių įkrovimo vietos, kuriose vairuotojai savo transporto priemones su EV serijos numeriais palieka net jų neįkraudami. Taip elgiasi ne tik elektromobilių savininkai. Vairuotojai įprato įkrovimo stotelėse palikti ir hibridinius automobilius su EV numeriais, nors jiems čia išvis nėra ką veikti. Ir policijos pareigūnai skėsčioja rankomis: Vilniuje už tai nenubaustas nė vienas gudruolis.
Dažniausiai pastebi BMW
Į Žvėryną praėjusį savaitgalį pasivaikščioti daug vilniečių suvažiavo ir automobiliais. Treniotos gatvė buvo prastai nuvalyta, vietų sumažėję, tad įkrovimo stotelėje automobilius su EV numeriais paliko net du vairuotojai. Na, ir kas, kad nė vienas nebuvo įkraunamas. Pasak elektromobilį vairuojančio Mindaugo Boruso, įkrovimo vietose automobilius paliekančių gudruolių atsirado prieš porą metų. Jam pačiam su tokiu atveju teko susidurti prie prekybos centro „Lidl“ S.Nėries gatvėje. Atvažiavęs įkrauti savo elektromobilio jis pastebėjo, kad vienoje stotelės pusėje stovi BMW su EV numeriais. Jis nebuvo įkraunamas.
Buvo prisnigę, tad M.Borusas pamanė, kad BMW vairuotojas tiesiog nepastebėjo stotelės žymėjimo. Vilnietis vėliau socialiniuose tinkluose perskaitė, kad toje vietoje dažnai vienas vairuotojas įsigudrina statyti ir automobilį „Volvo“ su EV numeriais, pasitaiko ir tik iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių, prie kurių taip pat būna pritvirtinti EV valstybiniai numeriai. Jis susidarė nuomonę, kad vis dėlto dažniausiausiai taip gudrauja BMW elektromobilių savininkai.
M.Borusui kaimynas pasakojo, kad taip užimtas įkrovimo vietas ne kartą pastebėjo prie prekybos centro „Akropolis“. „Jeigu į „Akropolį“ atvažiuoja senukas su „Audi 80“, dar galima suprasti. Žmogus gal nelabai ir žino, kas yra elektromobilis, nepastebėjo ženklo, o gal ir išvis nežino, ką jis reiškia. Bet kai įkrovimo vietose susistato vadinamuosius hibridus, jau tikrai negali sakyti, kad vairuotojai nepastebėjo, nesuprato. Greičiau čia bukumas ar noras pasirodyti - va, kas mes esame“, - svarstė vilnietis. Vieną tokį įkrovimo vietoje pastatytą hibridinį raudoną automobilį „Kia“ prie biurų pastato „Quadrum“ Konstitucijos prospekte pastebėjo ne vienas vairuotojas.
Gudruolių - į valias
Jeigu turi elektromobiliams skirtą valstybinį numerį, gali numesti savo transporto priemonę įkrovimo stotelėse netgi jos neįkraudamas ir už tai niekas nenubaus.
Piktinosi dėl taisyklių
Elektromobilių savininkai turi kelias lengvatas. Kaip ir taksi, jie gali važiuoti kai kuriomis A juostomis, nemokamai statyti savo transporto priemones. Lengvata netaikoma turintiems vidaus degimo variklį ir tik iš tinklo įkraunamiems hibridiniams automobiliams, taip pat pažymėtiems EV numeriais. Tačiau hibridų šeimininkai piktnaudžiauja elektromobiliams suteiktomis lengvatomis. Taip nutiko po to, kai prieš trejus metus „Regitra“ EV numerius ėmė dalyti ir hibridiniams automobiliams. Tokia tvarka buvo pasipiktinęs meras Remigijus Šimašius, jis kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kad ji patikslintų taisykles. Mero nuomone, EV numeriai turėtų būtų išduodami tik elektromobiliams, o hibridiniams būtų skirtas kitoks raidžių derinys. Ministerija taisyklių nepakeitė, tad kai į savivaldybę kreipiasi vilniečiai, pasipiktinę hibridų savininkų piktnaudžiavimu EV numeriais, Viešosios tvarkos skyriaus specialistai atsakė, kad neteiks informacijos, kaip išnagrinėjo skundą, ar nubaudė gudruolį. Tai daryti esą draudžia asmens duomenų apsauga. Taip nutiko ir vienam vilniečiui pasiskundus, kad Konstitucijos prospekte vietą įkrovimo stotelėje užima neįkraunamas hibridinis automobilis „Audi“.
Įvertinti ne taip lengva
Savivaldybės Eismo valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys patvirtino, kad EV serijos numeriai hibridiniams automobiliams lengvatų nesuteikia, nes jos galioja tiktai elektromobiliams. Tačiau stovėjimo aikšteles prižiūrintys savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai ir eismą stebintys kelių policijos pareigūnai negali iš karto įvertinti, kokio tipo transporto priemonė pažymėta šiais numeriais. Beje, sostinės savivaldybė skelbė, kad lengvata nemokamai statyti elektromobilius mokamose Vilniaus zonose galios tol, kol šių automobilių skaičius pasieks ketvirtadalį apmokestintų vietų - apie tris tūkstančius. „Regitra“ informavo, kad sausį pradėjo dalyti EV serijos numerius su skaičiais nuo 6500 iki 9999. Vadinasi, tokių numerių jau yra per 6 tūkstančius.
Žmonių kultūros atspindys
Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovo Lauryno Jokužio nuomone, tokie gudravimai atspindi vairuotojų kultūrą: „Bausti lyg ir nėra už ką - vieta elektromobiliui, toks ir stovi.“ L.Jokužis negalėjo atsakyti, ar reikėtų papildyti taisykles punktu, kad įkrovimo stotelėse gali būti paliekami tik įkraunami automobiliai.
Aplinkosaugininkų įgaliojimai ir vairuotojų nuogąstavimai
Policijos pareigūnų smarkiai trūkstant valdžia nusprendė, kad aplinkosaugininkai automobilius stabdyti ir tikrinti jų taršą nuo šiol galės ir vieni. Aplinkosaugininkai atkerta, kad jei vairuotojas nesustos, jam grės bauda net iki 1200 eurų. O patikrinus taršą, jei ši viršys leistiną normą, vairuotojai pirmą kartą bus baudžiami bauda, siekiančia iki trijų šimtų eurų. „Nestojant mums, aplinkos apsaugos pareigūnams, jie gali būti patraukti atsakomybėn administracinei. Ir baudos gana didelės nuo 850 iki 1200 eurų. Iš tikrųjų įgijome dideles teises“, - sakė Aplinkos apsaugos departamento atstovas Robertas Jagminas.
Tačiau tokiems pokyčiams, kad vairuotojus nuo šiol stabdyti galės ne tik policija, bet ir aplinkosaugininkai, vairuotojai bei verslininkai negaili kritikos. Esą vairuotojams kils abejonių, ar jų nestabdo užpuolikai. „Tai aš įžvelgiu saugumo spragą, mes turbūt labai greitai pamiršome 2018 metų įvykius, kai jauna mergina sustojo susiforminti įvykį su kažkokiu automobiliu ir ta istorija baigėsi tragiškai. Jeigu tai būtų tamsus paros metas, aš savo žmonai sakyčiau, kad ji nestotų“, - TV3 žinioms savo nuomonę išsakė „Deals on Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius.
Pasak specialistų, visuomenė puikiai atpažįsta pareigūno uniformą, tačiau tik maža dalis galėtų atpažinti kelkraštyje stovintį ir lazdele mojuojantį aplinkosaugininką. Esą visuomenėje trūksta komunikacijos, kaip apskritai atrodo aplinkosaugininkas. „Važiuoja, tarkim, hipotetinis pavyzdys - jauna moteris. Nu vat, ar jai sustoti, kai stabdo kažkoks neaiškus žmogus, bet ne policininkas. Aš tos moters vietoje tikrai nestočiau“, - teigė „CarVertical“ atstovas Matas Buzelis.
Aplinkosaugininkai pirmuosius reidus planuoja atšilus orams - jau pavasarį. Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Kelių būklė ir vairuotojų nepasitenkinimas
Vairuotojai keiksnoja kelininkus, kad šie laiku nesutvarko duobių, tačiau kelininkai teisinasi, kad darbuojasi dieną naktį. Vasario pabaigoje dešimtims vairuotojų kelionė autostrada ties Ariogala virto košmaru. Po smūgių į pirmoje eismo juostoje atsivėrusias duobes virtinė apgadintų automobilių išsirikiavo pakelėje. Vairuotojai pyksta ant kelininkų, kad šie duobes lopo itin vangiai - esą kraterius primenančių išdaužų pilna ir valstybinės reikšmės keliuose, ir miestų gatvėse.
„Pilna, košmaras, neįmanoma pravažiuoti visiškai“, - sakė jaunas vyras. „Nu prie kiekvienos duobutės nepastovės, pavasaris, atšilimas ir automatiškai tos duobės didėja“, - minėjo moteris. „Už kelius moka sunkvežimiai, kainos nemažos, tai kur tie pinigai išeina, neaišku“, - aiškino vyras. „Ir šarnyras išsinert gali, ir vairo traukė, ir net „paduškos“ gali iššokinėti, jei geras smūgis. Galėtų geriau dirbti, aišku, ne per šalčius, kaip matome, dirba, gal užtat ir atsiranda tos duobės“, - svarstė kitas vyriškis.
Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti įmonė sako, kad darbuojasi iš peties, o žiemą naudoja specialias technologijas. „Naudojame šalto asfalto technologiją, o ten, kur pažaidos gilios ar išsidėstę ilgame ruože, taikome reciklerio technologiją, vietoje šalinama asfalto danga, maišoma su rišamosios medžiagomis ir užtaisoma“, - pasakojo „Kelių priežiūros“ atstovė Gintarė Žilinskienė. Kelininkai teisinasi, esą visos komandos pluša padidintu režimu, duobes lopo ir dieną, ir naktį. Bet tokios sudėtingos situacijos, kaip šiemet, dar neturėjo, duobės veriasi greitai ir labai gilios.
„Per dieną vidutiniškai apie 400-500 kv. m yra sutvarkoma, jei kalbame apie sausį-vasarį, tai jau skaičiai pasiekė ir 6 000 kv.m. Tai dešimt standartinių krepšinio aikštelių“, - aiškino G. Žilinskienė. O pasak kelininkų, masiškai atsiveriančios duobės - permainingų žiemos orų pasekmė. „Bene svarbiausia priežastis, kad turėjome neeilinę žiemą ir labai daug užšalimo atšilimo ciklų“, - sakė G. Žilinskienė. Įmonė „Kelių priežiūra“ vien šiemet jau sulaukė maždaug 100 pretenzijų dėl apgadintų automobilių žalos atlyginimo.
Elektromobilių plėtra ir iššūkiai
Nors elektromobilių nuperkama vis daugiau, vis dar elektra varomi automobiliai sudaro tik nedidelę dalį viso automobilių parko Lietuvoje. Provincijoje tokių automobilių daugėja, bet ne tiek, kiek didžiuosiuose miestuose. Nors įkrovimo stotelių dažname ir mažesniame Lietuvos mieste yra bent keletas, žmonės čia į naujoves žiūri atsargiai. Prieš dvejus metus elektromobilių įkrovimo stotelę adresu Respublikos g. 7A, Rokiškyje, įrengęs verslininkas Vilmantas Petrušonis sakė, kad ir nesitikėjęs, kad šis įrenginys artimiausius kelerius metus atneš pelną.
Elektromobilių Rokiškyje pradininkas bei entuziastas sako per dvejus metus surinkęs vos 400 eurų, kai pačios stotelės kaina - apie 4 tūkst. eurų, o jeigu skaičiuotume su viso žemės sklypo sutvarkymu - tai ir visi 20 tūkst. eurų. Pasak aikštelės sumanytojo, ši elektromobilių įkrovimo vieta nėra labai populiari, nes tiems žmonėms, kurie gyvena daugiabučiuose, patogiau automobilius įkrauti prie baseino. Gyvenantys nuosavuose namuose automobilius įkrauna savo gyvenamojoje vietoje. Na, o miesto svečiai džiaugiasi, kad Rokiškis turi įkrovimo stotelę centre.
- Man ši stotelė kiekvieną mėnesį neša minusą, bet aš ją dariau ne tam, kad man duotų naudos. Naudoju stotelei savo pagamintą elektros energiją. Šiuo metu elektra ten pigesnė nei buitiniam vartotojui, besikraunančiam iš elektros tinklo, - pasakojo V. - Naudojuosi trimis elektromobiliais ir jie visi trys skirtingi. Nežadu persėsti į benzininį ar dyzelinį. Jeigu imtume vidutinį elektromobilį, tai 100 kilometrų jis sunaudoja 20 kWh. Vienu įkrovimu galima nuvažiuoti nuo 50 km iki 500 km. Važinėjant elektromobiliu, tenka pamiršti apie tepalų, dirželių keitimą. Jokių duslintuvų, o stabdžių kaladėles reikia itin retai keisti. Važiuojant elektromobiliu, nėra variklio garso - girdisi vien padangos ir vėjo švilpimas. Tereikia nepamiršti langų plovimo skysčio įsipilti.
Visus elektromobilius pirkau dėvėtus. Naudojamų elektromobilių kaina mažėja lėčiau nei varomų vidaus degimo varikliais. Pavyzdžiui, mano prieš dvejus metus įsigyta „Tesla“ prieš 2 metus kainavo 35 tūkst. eurų, tiek pat kainuoja ir dabar. Šių automobilių kainą įtakoja vienu įkrovimu nuvažiuojamas atstumas. Elektromobiliai didmiesčiuose turi dar daugiau privalumų - jie gali važiuoti A juosta, stovėti nemokamai aikštelėse.
Aplinkos projektų valdymo agentūra kompensuoja naujų ir dėvėtų elektromobilių įsigijimą, tačiau ne visų. Jeigu elektromobilis pagamintas ne seniau nei prieš 5 metus ir tai jo pirma registracija Lietuvoje, kompensuojami 2,5 tūkst. eurų. Naujo elektromobilio įsigijimui skiriama 5 tūkst. eurų. Noriu pažymėti, kad hibridinio automobilio įsigijimo niekas nekompensuoja. Lietuvoje yra nemažai elektromobilių įkrovimo stotelių, kuriose automobilius įkrauti galima nemokamai. Rokiškyje nemokamai įkrauti galima prie baseino įrengtoje stotelėje, vieta įkrovimui prie LIDL yra skirta neva šio prekybos centro klientams, todėl šiaip atvykti ir neapsipirkus krautis automobilį esą būtų negražu. Įkrovimas šioje vietoje vyksta iki 1 valandos, po to atjungiamas.
Tuo metu, kai V. Petrušonis įrenginėjo stotelę, Rokiškio rajone, jo duomenimis, buvo vos šeši elektromobiliai, per dvejus metus jų esą padaugėjo iki 22-iejų. Bent tokias žinias sakė turintis šis elektromobilių entuziastas. VĮ „Regitros“ duomenimis, šių automobilių yra mažiau. Galbūt elektromobilių entuziastas turėjo omenyje kitur registruotus automobilius arba hibridinius.
-Įsigyjant elektromobilį, reikia žinoti, kokio galingumo elektros įvadą turite. Jeigu galingumas mažas, automobilį krausite labai ilgai. Jeigu nežadate toli važiuoti, geras ir toks sprendimas, na, o jeigu yra kitaip, verta pagalvoti apie elektros įvado pertvarkymą. Važinėjant elektromobiliu, tenka naudotis programėle, kuri padeda surasti įkrovimo vietas, dėl to nebendraujančiam su technologijomis ar vyresniam naudotis elektromobiliu gali būti sunkumų. Elektromobiliai kainuoja daugiau nei benzininiai ar dyzeliniai, naujo tokio automobilio mažiausia kaina - 25 tūkst. eurų, bet tai jau labai mažų galimybių automobilis, o paprastai jų kaina siekia apie 40 ir daugiau tūkst. eurų. Rokiškio rajone - 15 registruotų elektromobilių. VĮ „Regitra“ atstovė spaudai Emilija Bardauskienė informavo, kad, remiantis šių metų vasario 1 d. duomenimis, Rokiškio rajone tik elektra varomų lengvųjų automobilių parką sudaro 15 šių transporto priemonių. Šių metų pradžioje Respublikoje buvo registruoti apie 5 tūkst. vien elektra varomų automobilių. Hibridinių automobilių registruojama kur kas daugiau. Šiuo metu Rokiškio rajono savivaldybėje iš viso registruota 197 hibridinių automobilių. 2020 metais pirmą kartą šių transporto priemonių įregistruota 42 vnt., o 2021 m. Rokiškio rajone šiuo metu yra penkios elektromobiliams įkrauti skirtos stotelės: Respublikos g. 113, Rokiškis, prie LIDL; prie baseino, Taikos g. 21A, Rokiškyje, Pramonės g. 6, Rokiškyje; Ilzenbergo dvare. Matomi paskutiniai neseni įkrovimai prie LIDL prekybos centro ir prie baseino. Čia įkrauti mašinas galima nemokamai. Kaip informavo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Raimondas Simanavičius, iš elektromobilių įkrovimo stotelių tik vieną iš penkių esančių rajone įrengė savivaldybė - tai stotelė CityCharge V2 prie Rokiškio baseino, kuri pradėjo veikti 2020 gruodžio 9. Stotelę, kurios vertė 3025 eurai, savivaldybei perdavė neatlygintinai naudoti VšĮ Transporto kompetencijų agentūra. Kaip matome, elektromobilių ir hibridinių automobilių rajone daugėja.
Prabangūs automobiliai ir netikslūs numeriai
Prabangūs BMW, „Audi“, „Porsche“ su elektromobiliams skirtais valstybinio numerio ženklais nebe pirmą kartą piktina aplinkinius. Atsiųstose nuotraukose - „Porsche Panamera“ ir BMW X5 visureigis. Kaip DELFI aiškino šalies transporto registrą valdančios VĮ „Regitra“ komunikacijos specialistė Emilija Bardauskienė, EV serijos numerio ženklai nuo šių metų balandžio gali būti išduodami ir hibridams, įkraunamiems iš tinklo (angl. Pasak E. „Vardiniai numeriai negali sutapti su elektromobiliams išduodamais numerio ženklais, t. y. juose negali būti EV derinio su keturiais skaičiais einančiais po jo“, - paaiškino E. Pasak jos, kadangi valstybinio ženklo numeriai prabangių automobilių savininkams išduoti pagrįstai, jie visiškai legaliai gali naudotis visomis tokių automobilių turėtojams suteikiamomis lengvatomis. Tiesa, kaip DELFI yra aiškinusi Vilniaus miesto savivaldybė, nemokamai tokių - iš tinklo įkraunamų - hibridų savininkai statyti automobilio negali.
Visgi žiūrėdami į nuotraukas „Regitros“ specialistai įžvelgė kur kas rimtesnę problemą. Ant vieno automobilių matyti, kad vietoje Europos Sąjungos vėliavos ant valstybinio ženklo numerio užklijuota nedidelė Lietuvos istorinė vėliava. Tokia smulkmena, anot E. Anot „Regitros“ atstovės, tokia modifikacija reiškia, kad numeris nebeatitinka nustatytų reikalavimų.
Pokyčiai Kaune: apmokestintas įkrovimas
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai. Nuo šiol už įkrovimo metu suvartotą energiją viešose miesto įkrovimo stotelėse teks susimokėti. Kaunietis Audrius elektromobilį vairuoja ne vienerius metus ir jo nekeistų į jokį kitą. Tai, kad automobilio nemokamai pasikrauti Kaune nebegalės, jo negąsdina. „Sumokėjau penkis eurus ir vieną centą ir nuvažiavau už juos apie 200 km“, - sako kaunietis, paminėdamas, kad suvartota elektra kainavo po šešiolika kapeikų (euro centų už kilovatvalandę red. past.). Anot jo, svarbu, kad eilių nebūtų prie įkrovimo stotelių ir pačių stotelių daugiau būtų.
Vis dėlto, kai kuriuos elektromobilių vairuotojus transporto priemonių įkrovimo apmokestinimas neramina. Anksčiau Kauno miesto centre pamatyti tuščias elektromobilių įkrovimo aikšteles buvo beveik neįmanoma. Nuo dabar Kaune apmokestintos visos elektromobilių įkrovimo vietos, tad ir tuščių vietų jau apstu. „Tiek grynųjų elektromobilių, tiek hibridinių automobilių vairuotojai galės įkrauti automobilį, tik reikės susimokėti už elektrą“, - teigė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Elektromobilio įkrovimo kaina priklausys nuo laiko, kada transporto priemonė yra įkraunama, todėl pastovaus tarifo nėra. „Kaina susideda iš „Ignitis“ dalies, elektros perdavimo dalies ir nustatytos maržos už aptarnavimą įmonei, kuri buvo parinkta viešųjų pirkimų būdu ir pasiūlė gerą kainą“, - tikino M. Matusevičius. Patikrinus elektromobilio įkrovimo kainą viduryje dienos paaiškėjo, kad tuo metu ji buvo mažesnė net už buitinio vartotojo sumokamą. Vartotojai gali pasižiūrėti programėlėje esamas kainas ir pasirinkti, kada įkrauti elektromobilį. Anot M. Matusevičiaus, buvo momentų, kaip kaina siekė vos 16 euro centų už kilovatvalandę.
Kai kurie elektromobilių vairuotojai Kaune nepatenkinti, kad transporto priemonę galima pasikrauti tik turint specialią programėlę, kuri vairuotojams yra sunkiai suprantama. „Man tai labai sudėtinga. Kiekvieną kartą turi 20 minučių žaisti, kol pasileidi tą įkrovimą. Man šitie įkrovimai mieste visiškai nepasiteisino“, - skundėsi vienas kaunietis. Kaune planuojama plėsti įkrovimo stotelių tinklą iki 106. Turėtų keistis ir apmokėjimo būdai.
Autopilotas ep924 elektromobilių krovimo stotelės namuose. Ką reikia žinoti?
tags: #elektromobiliu #vairuotojai #pasipiktine