Lietuvos kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pasirašė sutartį su austrų bendrove „Kapsch TrafficCom“, kuri įdiegs ir nuomos pažangią elektroninę kelių rinkliavos sistemą - e-tolling.
Naujoji sistema leis apmokestinti sunkiasvorį transportą pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą mokamuose valstybinės reikšmės keliuose. E-tolling bus taikoma tik sunkiasvoriams - transporto priemonėms, kurios labiausiai prisideda prie kelių nusidėvėjimo ir taršos. Pagal sutartį „Kapsch TrafficCom“ įsipareigojo sistemą įdiegti per 8 mėnesius. Elektroninė kelių rinkliavos sistema veiks „teršėjas moka“ principu ir bus taikoma tik sunkiasvoriam transportui - kelių naudotojai mokamuose valstybinės reikšmės keliuose bus apmokestinami pagal realiai nuvažiuotą atstumą.
E-tollingo sistema pakeis šiuo metu galiojančią vinječių sistemą, pajamos bus skiriamos į Valstybės kelių fondą, pradėjusį veikti nuo šių metų, šiuo metu fondą sudaro pajamos iš vinječių. Ši sistema jau veikia daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių, jos įsigaliojimą Lietuvoje iki 2027-ųjų pernai rudenį atidėjo Seimas.
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pasirašė sutartį dėl elektroninės kelių rinkliavos sistemos (e-tollingo) diegimo. Su šios sistemos įvedimu Susisiekimo ministerija siekia Kelių fondą kasmet papildyti daugiau nei 100 mln. Eur.
„Via Lietuva“ pasirinko e-tolling sistemos nuomos modelį, kuris leis naudotis moderniu sprendimu be poreikio pačiai valstybei kurti ir palaikyti sudėtingą technologinę infrastruktūrą. Sunkiojo transporto vežėjams e-tolling reikš aiškesnį ryšį tarp nuvažiuoto atstumo ir sumokamo mokesčio. Sistema leis tiksliau planuoti kaštus, ypač tarptautiniuose ir ilgų atstumų pervežimuose.
Rangovo konkursą laimėjo Austrijos įmonė „Kapsch TrafficCom“, kuri yra viena tarp pagrindinių e.tollingo sprendimų tiekėjų regione. „Kapsch TrafficCom“ yra viena pagrindinių e-tolling sistemos tiekėjų regione - ją jau įdiegė Skandinavijos šalyse, Šveicarijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Bulgarijoje.
Kaip ELTA jau skelbė, iš pradžių e-tollingo sistemą Lietuva ketino sukurti, tačiau teismuose užsitęsė ginčai dėl sprendimo konkurso laimėtoja pripažinti bendrovę „Proit“, įtrauktą į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Vėliau paskelbtas naujas konkursas dėl sistemos nuomos, jis taip pat ginčytas teismuose, kol galų gale pernai rugpjūtį „Via Lietuva“ sudarė taikos sutartis - taip po beveik ketverių metų galutinai baigti teisiniai ginčai su tiekėjais.
2024-aisiais paskelbtas pirkimas buvo nutrauktas dėl tiekėjų pretenzijų ir ekspertinio vertinimo, atskleidusio esminius dokumentų trūkumus. Po to paskelbtas naujas konkursas - ne dėl sistemos kūrimo, o dėl jos įdiegimo nuomos pagrindu. Tačiau ir naują pirkimą lydėjo teisminiai ginčai: per pirmąjį pusmetį buvo priimtos trys teismų nutartys, kuriose konstatuota, kad konkurso stabdymas būtų neproporcingas, o projektas turi būti tęsiamas dėl jo svarbos viešajam interesui. Galutinis taškas padėtas 2025 m. rugpjūčio 1 d. Dar anksčiau vyko ginčas tarp „Via Lietuva“ ir Latvijos įmonės „SW Traffic AS“ (anksčiau - „SW Baltics AS“). Šis teismo procesas baigėsi 2024 m. balandį. Pernai, pasibaigus beveik ketverius metus trukusiems teisminiams ginčams, Vyriausybė pritarė, kad e-tollingo sistema būtų įdiegta.
„Via Lietuva“ skelbtame konkurse pasiūlymus buvo pateikę iš viso du tiekėjai.
Susisiekimo ministerija planuoja pertvarkyti kelių apmokestinimo sistemą - pereiti prie atstuminės kelių apmokestinimo sistemos (mokesčio už nuvažiuotą atstumą) ir palaipsniui išplėsti apmokestinamų kelių tinklą. Ministerijos plane numatoma, kad elektroninė kelių rinkliava (e-tolling) būtų įdiegta nuo 2026 m. sausio 1 d. ir taikoma sunkiasvorėms transporto priemonėms, o mokestis būtų skaičiuojamas pagal nuvažiuotą atstumą.
Taip pat numatoma įvesti išorinių kaštų mokestį už taršą (CO2) - tai atspindi principą „teršėjas moka“ ir iš dalies diferencijuos tarifus pagal transporto priemonės ekologinę klasę. Tačiau verslą atstovaujančios asociacijos, įskaitant Transporto inovacijų asociaciją (TIA), ragina taikyti stipresnį mokesčių diferencijavimą, kad mažataršėms transporto priemonėms būtų sudarytos aiškesnės paskatos ir lengvatos.
Klausimas lieka atviras: kaip pasiekti finansinį kelių sistemos tvarumą nesukeliant per didelių kainų šuolių vežėjams ir dėlto galutiniams prekių vartotojams? Planuojamas CO2 išorinių kaštų mokestis šiuo metu sudarytų tik nedidelį skirtumą tarp taršių ir švaresnių transporto priemonių - pagal ministerijos pasiūlymus, maždaug 8 centus. Tačiau, pasak TIA, siekiant reikšmingesnio efekto, būtina taikyti išimtį ir baziniam kelių infrastruktūros mokesčiui. Tai leistų labiau skatinti netaršų transportą, kartu išvengiant neproporcingos finansinės naštos visam vežėjų sektoriui. Be to, valstybės biudžeto netekimai būtų minimalūs, nes netaršių transporto priemonių Lietuvoje šiuo metu yra labai mažai. Todėl lengvatų taikymas, o ne visų rūšių mokesčių didinimas, būtų subalansuotesnis sprendimas, kuris mažiau destabilizuotų tiekimo grandinę ir turėtų mažesnį poveikį kainoms.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinė direktorė Raminta Radavičienė akcentuoja, kad būtina išlaikyti Lietuvos verslo konkurencingumą ir užtikrinti subalansuotą finansavimo modelį. „Tvariam finansavimo modeliui sukurti reikia nuoseklaus veikimo: visų pirma būtina įvertinti visą transporto apmokestinimo politiką Lietuvoje - kokie mokesčiai jau egzistuoja, kokie numatomi, kaip jie sąveikauja tarpusavyje ir kokius tikslus padeda pasiekti“, - sako R.Radavičienė.
Pasak R.Radavičienės, bet kokie nauji mokesčiai ar esamų modifikacijos turėtų būti įvedami palaipsniui, diferencijuojant pagal kelių kategoriją ir transporto priemonių taršos klasę. TIA vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė priduria, kad reformos tikslas turėtų būti ne tik papildomos biudžeto pajamos, bet ir sektoriaus transformacija. TIA siūlo netaršioms transporto priemonėms taikyti nulinį infrastruktūros mokestį bent penkerius metus, o mažai taršiam transportui - diferencijuotus tarifus.
„Didinti mokesčius galima tik etapais ir užtikrinant, kad netaršios transporto priemonės turėtų aiškias skatinimo priemones. Jeigu skirtumas tarp netaršių ir taršių transporto priemonių kelių mokesčio siektų bent 15 centų už kilometrą lengvatos forma, tai jau būtų reikšminga paskata verslui investuoti į mažiau taršias technologijas”, - teigia R.Andziukevičiūtė-Buzė.
Transporto sektoriaus atstovai palaiko modernizavimo siekį, tačiau pabrėžia, kad mokesčių pokyčiai turi ne stabdyti, o skatinti tvarią transformaciją. „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška atkreipia dėmesį, jog šiuo metu alternatyviu kuru varomų sunkvežimių dalis Lietuvoje yra itin maža - per 2024 m. iš 7200 naujai registruotų sunkvežimių tik 2 buvo varomi elektra, o 44 - dujomis. Tai rodo, kad be papildomų skatinimo priemonių perėjimas prie mažiau taršių technologijų bus lėtas ir verslui brangus.
D.Snieška pabrėžia, jog fiskalinės paskatos yra būtinos. „Šiuo metu elektra varomo sunkvežimio eksploatacijos kaštai yra apie 15-20 % didesni nei dyzelinio analogo. Jei infrastruktūros mokesčiai būtų diferencijuoti, vežėjai galėtų realiai svarstyti perėjimą prie alternatyvių degalų“, - teigia jis. Pasak D.Snieškos, net ir papildomos priemonės - pavyzdžiui, „žaliosios zonos“ miestuose, kuriose ribojamas taršių transporto priemonių eismas - galėtų paskatinti rinktis netaršius sprendimus.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius taip pat pažymi, kad kelių mokesčių lengvatos yra būtinas žingsnis siekiant žaliosios transformacijos. „Vien tik keliant dyzelino akcizus proveržio nepasieksime - tai sukeltų socialinę įtampą ir padidintų kaštus visam verslui. Tuo tarpu aiškios ir ilgalaikės lengvatos gali būti ta paskata, kuri išjudins pokyčius“, - teigia M.Nagevičius.
Tinkamai subalansuota kelių mokesčių reforma gali padėti užtikrinti stabilesnį infrastruktūros finansavimą ir paskatinti perėjimą prie tvaresnio transporto. Svarbiausia, kad pokyčiai būtų planuojami atsakingai, kad tiek verslas, tiek visuomenė matytų aiškią naudą.
tags: #elektronine #keliu #mokescio #surinkimo #sistema #lietuvoje