Vis daugiau gamintojų siūlo elektra varomus automobilius, o rinkos tyrimų bendrovė „Rho Motion“ skaičiuoja, kad naujų elektra varomų automobilių pardavimas per pirmąjį ketvirtį visame kontinente paaugo 22 proc. Ekspertai sutinka, kad vienos tokio augimo priežasties išskirti negalima, tačiau tarp svarbių veiksnių mini visų pirma gerokai išsiplėtusią gamintojų pasiūlą ir pirkėjų kišenėms vis palankesnę kainodarą.
Dabar kone kiekvienas didesnis gamintojas gali pasiūlyti bent keletą skirtingiems segmentams priklausančių, skirtingo įperkamumo elektra varomų modelių, o kai kurie prekių ženklai jau turi suformavę platų elektromobilių asortimentą. Tuo galima įsitikinti ir peržvelgus Lietuvoje parduodamų modelių sąrašus. Štai balandį įmonė „Škoda“ mūsų šalyje siūlė įsigyti elektra varomus „Elroq“ ir „Enyaq“, „Kia“ prekiavo EV3, EV6 ir EV9 modeliais, o „Ford“ pasiūla apėmė keturis krosoverius: „Puma Gen-e“, „Explorer“, „Mustang Mach-e“ ir „Capri`. Toks asortimentas populiariųjų SUV modelių segmente gamintojui leidžia įtaikyti į plačią vairuotojų lūkesčių amplitudę: nuo miesto automobilio „Puma“, be sustojimo nuvažiuojančio iki 376 km, iki stilingu festbeko kėbulu ir 570 litrų tūrio bagažine išsiskiriančio „Capri“, galinčio viena įkrova nušvilpti ir 627 km. Ir visa tai - už iki 44 tūkst. eurų siekiančią kainą, tad kasmet elektromobilių vairuotojų gretų gausinimo slenkstis žemėja.
Elektra varomų automobilių gamintojų pasiūla plečiasi ir komercinių transporto priemonių segmente. Auga pasiūla Lietuvos keliuose jau važinėja elektriniai „Ford E-Transit“, „Mercedes-Benz eSprinter“, „Peugeot e-Expert“, „Renault Kangoo E-Tech“ ir „Master E-Tech“, „Toyota Proace“ ir dar bent keletas elektrinių, dažniausiai N1 kategorijai priskiriamų lengvųjų komercinių modelių. Šiemet į šį segmentą su elektriniu furgonu PV5 įžengė ir lengvųjų elektromobilių gamyboje jau pagarsėjusi Pietų Korėjos gamintoja „Kia“. Korėjiečių pavyzdys įdomus tuo, kad jų siūlomas modelis gaminamas ant specialiai šiai paskirčiai dedikuotos E-GMP.S elektros energija varomų automobilių platformos, kurios pagrindu vėliau bus suformuota visa komercinių modelių gama. Tarp kitų svarbių šios platformos ypatybių - modulinė konstrukcija, leidžianti elektromobilį tiksliai pritaikyti įvairioms paskirtims.
Tiek valstybės valdomos, tiek privačios įmonės juda link elektromobilių naudojimo. Tokie pavyzdžiai kaip bendrovės „Telia“ dar prieš trejus metus įsigyti 115 elektrinių komercinių automobilių, „Lietuvos pašto“ tikslas iki 2025 metų pabaigos pasiekti, kad trečdalį valdomo parko sudarytų elektromobiliai, arba „Energijos skirstymo operatoriaus“ būsimas rekordinis - 440 elektra varomų transporto priemonių, iš kurių beveik pusę sudaro komercinės paskirties modeliai, - parkas tik patvirtina, kuria kryptimi juda tiek valstybės valdomos, tiek privačios įmonės.
Visame pasaulyje puikiai žinomas Švedijos automobilių gamintojas „Volvo Cars“ atsisakė savo plano iki 2030 m. pereiti prie prekybos tik elektra varomais automobiliais. Toks sprendimas priimtas dėl silpnėjančios grynai baterijomis varomų automobilių paklausos. Užuot siekusi tapti išskirtinai tik elektrinių automobilių gamintoja, „Volvo“ dabar siekia, kad 90-100 proc. jos pasaulinių pardavimų apimties iki 2030 m. sudarytų elektrifikuoti automobiliai. Likę 0-10 proc. prireikus galės būti ribotas lengvų hibridinių modelių skaičius.
Lietuvos elektromobilių rinka ir vartotojų pasirinkimai
Platformos evtest.lt įkūrėjas Tadas Ratkevičius sako, kad elektromobilių rinka mūsų šalyje dar tik formuojasi, tad daryti patikimas išvadas dėl to, ar lietuvių pasirinkimai skiriasi nuo likusių europiečių, kiek ankstoka. Tačiau, eksperto vertinimu, šio pavaros tipo modelius dažniau renkasi tie, kas labiau pasidomi šiomis technologijomis. Dažniausiai tai būna vidutines ar aukštesnes pajamas gaunantys žmonės. „O jie, mano nuomone, ieško kokybės ir kainos santykio, labiau gilinasi į pagrindines elektromobilių charakteristikas: baterijų talpą, nuvažiuojamą atstumą, įkrovimo greitį ir mažiau kreipia dėmesį į prekių ženklą ar jo kuriamą įvaizdį. Jie nėra labai lojalūs vienam prekių ženklui, lygina modelius tarpusavyje, vertina jų privalumus ir trūkumus“, - paaiškina pašnekovas.
Automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas sutinka, kad tiksliai nusakyti lietuvių skonį nėra paprasta, sunku įvardyti, kokie elektromobiliai geidžiamiausi. Tačiau, žinovo vertinimu, į akis krenta vienas akivaizdus skirtumas tarp lietuvių ir Vakarų Europos gyventojų. „Tai - mūsų meilė didesniems automobiliams. Štai Ispanijoje ar Prancūzijoje ant kiekvieno kampo galima aptikti mažų, pigių automobilių, taip pat ir elektromobilių, kurių nuvažiuojamas atstumas geriausiu atveju sukasi apie 200 km. Lietuviai visgi nori turėti didelį, toli nuvažiuojantį, talpų ir gal net kiek prabangų elektromobilį, nors realybėje bagažinė dažniausiai būna tuščia, o per dieną vidutiniškai nuvažiuojama 40-50 km“, - šypsosi pašnekovas.
Tad mūsų regione pardavėjai skuba visų pirma pasiūlyti kuo daugiau elektra varomų SUV modelių. Tačiau T. Ratkevičius atkreipia dėmesį, kad tai nėra pats geriausias elektromobilių kėbulas, nes aukšti modeliai susiduria su didesniu oro pasipriešinimu, o tai reiškia mažesnį viena įkrova nuvažiuojamą atstumą. Vienas paprastesnių būdų įvertinti, kaip gamintojams sekasi spręsti šį rebusą, yra pasirinktų modelių elektros energijos sąnaudų palyginimas. Pavyzdžiui, „Volkswagen ID.4“ vidutinės energijos sąnaudos (pagal WLTP metodiką) 100 km, priklausomai nuo įrangos, siekia 15,8-16,7 kWh, „Nissan Ariya“ - 17,6-22 kWh, „Škoda Enyaq“ - 15-16,8 kWh, o „Ford Capri“ - 13,3-15,8 kWh.
J. Lengvinas priduria, kad elektromobilių progresas verčia pirkėjus kitaip pažvelgti į pasirinkimą tarp naujo žemesnės klasės modelio ar naudoto aukštesnės klasės atstovo. Gamintojai šį pavaros tipą vis dar sparčiai tobulina - kone kasmet atsiranda pažangesnių baterijų ar kitų technologijų, nepaisant to, ar jos diegiamos prabangiame, ar biudžetiniame modelyje. „Kita vertus, prabangūs elektromobiliai kaip niekas kitas greitai nuvertėja ir vos po kelerių metų tampa prieinami visai kitam pirkėjui, bet kartu nebūna praradę savo privalumų. Tiesa, per tuos kelerius metus nebūtinai prabangių prekių ženklų elektromobiliai gali būti gerokai žengę pirmyn“, - svarsto žurnalistas.
Gamintojų įvaizdis ir patikimumas
Abu ekspertai sutinka, kad elektromobilių pasaulis dar toks jaunas, kad jame kone visi gamintojai pradeda kurti savo įvaizdį nuo švaraus lapo - tiek ilgamečiai žaidėjai, tiek ir naujokai. T. Ratkevičius atkreipia dėmesį į patikimumo kortą. „Visi be išimties elektromobiliai turi mažiau judančių dalių nei modeliai su vidaus degimo varikliais, tad juose yra mažiau kam gesti. Tai reiškia, kad net ir patikimumu negarsėjęs ar tiesiog naujas rinkos žaidėjas gali žymiai greičiau užsitarnauti patikimo gamintojo vardą. O jeigu jis dar turi ir solidų priežiūros tinklą, tuomet įgyjamas papildomas stiprus pliusas“, - pavyzdį pateikia pašnekovas.
Anot jo, įdomūs vertinimai regimi ir prabangesnių automobilių pirkėjų gretose. Šiems elektromobiliai nebūtinai asocijuojasi su prabanga, nes jie nenori keisti savo įpročių. „Kalbant apie elektromobilius, tai, ką žinojome apie prekių ženklus iki jų, galime atidėti į šalį ir vertinti iš naujo. Retas gamintojas elektromobilių pasaulyje išliko nuoseklus ir ištikimas savo prekių ženklui savybėms, kurios buvo įprastos vidaus degimo varikliais varomuose automobiliuose“, - antrina J. Lengvinas.
Žinovo žodžius iliustruoja legendinio sportinio automobilio vardą perėmusio elektrinio SUV „Ford Mustang Mach-e“ istorija. Iš pradžių rinkoje jis buvo sutiktas atsargiais vertinimais dėl tokio skambaus pavadinimo, tačiau ilgainiui dėl pažangių saugumo ir ryšio technologijų, viena įkrova iki 600 km nuvažiuojamo atstumo ir santykinai nedidelių eksploatacinių kaštų išsikovojo aukštas pozicijas. Štai Lietuvoje šis modelis pernai pateko į perkamiausių naujų elektromobilių trejetuką.
Elektromobilių pardavimai Lietuvoje ir pasaulyje
„Regitros“ duomenimis, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, naujų elektromobilių registracijų skaičius Lietuvoje pašoko net 34,8 proc. Panašūs duomenys fiksuojami ir kitose Europos valstybėse. Šių metų birželio mėnesio pradžioje Lietuvoje buvo registruota virš 3 tūkst. tik elektra varomų lengvųjų (M1 klasės) automobilių, o daugiausiai jų buvo Vilniaus apskrityje. Šiuo metu daugiausiai elektromobilių registruota penkių didžiausių Lietuvos miestų apskrityse. Vilniaus apskrityje (Vilniaus miesto ir rajonų savivaldybėse) buvo registruoti 1 703 elektromobiliai, Kauno apskrityje - 476 elektromobiliai, arba 3,6 karto mažiau nei sostinėje.
Pernai Lietuvoje įregistruota 30,8 tūkst. naujų automobilių, rodo Lietuvos naujų automobilių rinkos analizė. Nors tai didžiausias įregistruotų naujų lengvųjų transporto priemonių skaičius Baltijos šalyse, Lietuvos rinka per metus augo mažiausiai - 6,2 proc. Rugpjūčio 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre iš viso buvo 23 809 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), iš jų 13 921 - grynasis elektromobilis ir 9 888 - iš išorės įkraunami hibridai. Taip pat registre buvo 482 lengvieji krovininiai elektromobiliai (N1 kategorija), iš jų 476 - grynieji elektromobiliai ir 6 - iš išorės įkraunami hibridai.
Pasaulyje elektromobilių skaičius vis dar auga. Saulės energijos ir vandenilio tyrimų centras (ZSW) pranešė, kad 2023 metų pabaigoje keliuose buvo virš 43 mln. automobilių su elektriniais varikliais - maždaug 50 proc. daugiau nei metais anksčiau. Į šį skaičių įeina grynai elektriniai automobiliai, įkraunami hibridai ir elektromobiliai su ridos ilgintuvu. Kinijoje buvo 23,4 mln. tokių automobilių, t. y. daugiau nei pusė visų esančių pasaulyje. Antroje vietoje yra JAV, nors jos gerokai atsilieka, - 4,8 mln. transporto priemonių. Trečioje vietoje - Vokietija su 2,3 mln. elektromobilių, lenkianti Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, kuriose yra atitinkamai 1,6 ir 1,5 mln. tokių automobilių.
Elektromobilumas: iššūkiai ir ateities vizija
Valstybės parama ir infrastruktūros plėtra
Gyventojai už įsigytą naują elektromobilį šiais metais gali gauti 5 tūkst. eurų kompensacinę išmoką, o už naudotą - 2,5 tūkst. eurų. Juridiniams asmenims 4 tūkst. eurų išmoka atiteks už naują M1 ir (ar) N1 klasės elektromobilį, 10 tūkst. eurų - už naują M2 ir (ar) N2 klasės elektromobilį. Papildoma 1 tūkst. eurų parama gali būti skiriama už papildomą įrangą, pavyzdžiui, sieninį įkroviklį.
Energetikos ministerija tikisi, kad iki 2030 metų Lietuvoje bus 60 tūkst. įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. stotelių bus viešos. Ministerijos skaičiavimais, Lietuvoje iki 2030-ųjų turėtų atsirasti apie 230 tūkst. elektromobilių. Šiuo metu elektromobilių vairuotojai gali naudotis specialiai pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis, parkavimo ir įvažiavimo rinkliavų lengvatomis Lietuvos miestuose.
Mokslininkų iš Austrijos „Seibersdorf Labs“ laboratorijos akiratyje atsidūrė 13 elektromobilių ir hibridų. Elektromagnetinės spinduliuotės matavimai atlikti Europos, JAV, Kinijos, Pietų Korėjos gamintojų automobiliuose, tokiuose kaip „Tesla Model 3“, „BMW i3“, „Porsche Taycan“, „Aiways U5“, „Volkswagen Passat PHEV“, „Hyundai Ioniq 5“ ir kt. Austrijos laboratorijoje atliktus bandymus inicijavo ir finansavo Vokietijos radiacinės saugos tarnyba („BfS“). 2021 m. pradėtas tyrimas atsiėjo 449.000 Eur; o jo metu buvo atlikta daugiau nei milijonas matavimų.
Elektra varomi automobiliai yra vieni iš svarbiausių žingsnių link švaresnės ateities. Visuomenės sąmoningumas aplinkos atžvilgiu skatina elektromobilių paklausą visame pasaulyje. Elektromobiliai turi plačias galimybes įvairiems vartotojų poreikiams tenkinti.
Reguliarūs patikrinimai ir priežiūra yra būtini. Sistemos patikros ir kitos prevencinės priemonės padeda užtikrinti elektromobilio ilgaamžiškumą ir saugumą. Planuojant ilgesnes keliones su elektromobiliu, svarbu atsižvelgti į akumuliatoriaus iškrovimo valdymą.
Naudoti elektromobiliai yra puikus būdas sutaupyti. Į tokį transportą persiorientuoti privalės ir viešasis sektorius, kuriam įstatyme numatytas pereinamasis laikotarpis dyzelinius automobilius iškeisti į elektromobilius.
Nuolat tobulėjančios technologijos ir didėjančios gamybos pajėgumai mažina elektromobilių ličio jonų baterijų kainas. Tai daro elektromobilius prieinamesnius platesniam vartotojų ratui.
tags: #elktra #varomu #automobiliu #gamintojai