"Volvo" įsipareigojimas siekti neutralaus poveikio klimatui apima visapusišką strategiją, apimančią tiek transporto priemonių gamybą, tiek jų eksploataciją ir poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą. Bendrovė nuosekliai siekia mažinti anglies dioksido (CO₂) emisijas, pereidama prie elektrinių transporto priemonių ir optimizuodama gamybos procesus.
Atsinaujinančios energijos ir klimato neutralumo gamykloje siekis
Bendrovė siekia, kad jos gamybos operacijos taptų neutralios klimatui iki 2025 m. Nuo 2008 m. visos "Volvo" Europos gamyklos naudoja hidroelektrinę energiją. "Volvo" siekia iki 2025 m. turėti neutralų klimatui energijos tiekimą savo operacijose. Tai rodo tvirtą įsipareigojimą mažinti tiesioginę įtaką aplinkai.
CO₂ emisijų mažinimo tikslai
"Volvo" yra įsipareigojusi mažinti CO₂ emisijas automobiliams. Iki 2025 m. tikimasi sumažinti CO₂ emisijas automobiliui 30-35 proc., o iki 2030 m. - 65-75 proc. Šie ambicingi tikslai yra pagrįsti moksliškai patvirtintais planais, kuriuos 2019 m. patvirtino "The Science Based Targets initiative" (SBTi).
Be to, bendrovė siekia iki 2030 m. sumažinti medžiagų emisijas 30 %. Tam reikalingas ir tiekėjų įsipareigojimas mažinti emisijas. Visiškai elektriniams automobiliams 75 % medžiagų emisijų tenka plienui, aliuminiui ir baterijai. Taip pat siekiama iki 2030 m. sumažinti eksploatacines emisijas 30 %.
Visapusiškas poveikio vertinimas ir skaidrumas
"Volvo" supranta, kad elektrinių automobilių privalumai sumažėja, jei įkrovimo elektra gaunama iš iškastinio kuro. Todėl bendrovė skiria didelį dėmesį visapusiškam transporto priemonių poveikio aplinkai vertinimui. Visiškas skaidrumas dėl baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių (BEV) poveikio klimatui laikomas įmonės ir socialine atsakomybe. Nuo 2019 m. "Volvo" atskleidžia kiekvieno naujo elektrinio automobilio anglies pėdsaką, apskaičiuotą naudojant gyvavimo ciklo vertinimo (LCA) metodiką.
Gyvavimo ciklo analizės (LCA) leidžia nustatyti anglies dioksido intensyvias medžiagas ir procesus įmonės veikloje bei tiekimo grandinėje, padedant siekti klimato ambicijų ir tikros nulinės emisijos mobilumo. Ateityje, pristatant visus elektrinius "Volvo" modelius, bendrovė įsipareigoja ir toliau skelbti informaciją apie CO₂ pėdsaką visuose naujuose automobiliuose.
Tvariosios gamybos ir tiekimo grandinės svarba
"Volvo" siekia iki 2040 m. pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šis tikslas sukurs daug iššūkių, todėl bendrovė siekia skaidrumo visos transformacijos metu. Norint įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus, klientų naudojamos transporto priemonės iki 2050 m. turi būti neutralios anglies atžvilgiu. Numatomas laipsniškas perėjimas prie elektrinės jėgos, tiek baterijomis, tiek kuro elementais varomų transporto priemonių, o vidaus degimo variklių dalis laikui bėgant mažės.
Bendrovė dirba su savo tiekėjais dviem pagrindiniais būdais, siekdama palaikyti kelią link nulinės emisijos. Pirma, nustatomos įmonės, kurios gali padėti tiekti klientams transporto sprendimus be iškastinio kuro. Šiuo metu šios emisijos sudaro nedidelę bendro šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacijos dalį (~4 %). Jos taip pat pasiskirsčiusios tarp įvairių žaliavų ir komponentų, todėl jas sudėtinga tvarkyti bendru būdu.
„Volvo Cars“ generalinis direktorius: šios įmonės ateitis priklauso nuo elektrifikacijos
Realios eksploatacijos iššūkiai ir ES važiavimo ciklai
Degalų sąnaudų ir emisijų vertės, pateiktos lentelėje, grindžiamos konkrečiais ES važiavimo ciklais, taikomais bazinės versijos automobiliams be papildomos įrangos. Automobilio svoris gali būti didesnis dėl sumontuotos įrangos, o tai didina kuro sąnaudas ir anglies dioksido emisijas. Kuro sąnaudos gali būti didesnės dėl daugelio priežasčių, įskaitant papildomos įrangos montavimą, vairavimo stilių, didesnius nei standartiniai ratus, didesnį greitį, kuro kokybę, kelio ir eismo sąlygas, oro sąlygas bei automobilio būklę. Pirmiau pateiktų veiksnių deriniai gali gerokai padidinti sąnaudas.
Oficialiai skelbiami degalų sąnaudų rodikliai pagrįsti dviem standartiniais važiavimo ciklais laboratorijos sąlygomis ("ES važiavimo ciklais"). Važiavimas apima "mieste" ir "užmiestyje" scenarijus. Važiavimas mieste imituojamas užvedus šaltą variklį, o užmiestyje automobilis greitinamas ir stabdomas intervale 0-120 km/h. Jungtinė oficialioji važiavimo sąnaudų vertė yra svertinis vidurkis, atitinkantis teisinius reikalavimus. Išmetamosios dujos abiejų važiavimo ciklų metu surenkamos, siekiant apskaičiuoti anglies dioksido emisiją (CO₂ emisiją). Tačiau šie oficialūs rezultatai nebūtinai atitiks realias kliento sąnaudas, kurios gali skirtis dėl įvairių veiksnių, tokių kaip ekstremalios oro sąlygos, prikabinta priekaba, didelis aukštis bei degalų kokybė.
| Modelis | Versija | Sąnaudos (l/100 km) | CO₂ emisija (g/km) |
|---|---|---|---|
| V40 | T2 (B4204T17) A | 7,9 | 183 |
| V40 | T2 (B4204T17) B | 8,0 | 186 |
| V40 | T3 (B4154T3) A | 7,0 | 162 |
| V40 | T3 (B4154T3) C | 7,2 | 168 |
| V40 | D2 (D4204T13) A | - | - |
| V40 | D3 (D4204T16) A | - | - |
"Volvo" tęsia savo įsipareigojimą siekti tvarios ateities, skelbdama informaciją apie savo poveikį aplinkai ir siekdama nulinės emisijos mobilumo.
