Pacientai dažnai kreipiasi dėl ligų, kurias sukelia nervų užspaudimas ar kurios nors kūno vietos pažeidimas. Esant užspaustam rankos nervui, vystosi riešo arba alkūnės kanalo sindromas, tirpsta pirštai, kankina skausmas naktį. Susiaurėjus stuburo kanalui, diagnozuojama stuburo kanalo stenozė. Būdingi simptomai - kojų silpnumas, nugaros skausmas. Paveldėjus tam tikras nervų ligas, pavyzdžiui, spinalinę amiotrofiją, pamažu pažeidžiamos nervinės ląstelės, susijusios su judėjimo funkcija. Raumenų ligos gali sukelti rimtų raumenų funkcijos sutrikimų, todėl juntamas nuovargis, sunku pakelti galvą, judinti galūnes, ryti.
Varginantis naktinis-rytinis ar nuolatinis rankų (pirštų) ar kojų skausmas bei tirpimas, negalėjimas atsistoti iš tupimos padėties, pakitusi eisena, stuburo juosmeninės ar kaklinės dalies skausmas gali signalizuoti tam tikrus sveikatos sutrikimus. Vis dėlto daliai žmonių gali kilti klausimas - ar šiuos sutrikimus lemia raumenų silpnumas, ar nervų sistemos problemos? Į kokį gydytoją kreiptis ir ko tikėtis? Šie tyrimai taip pat gali būti paskiriami gydytojo, jeigu pacientą vargina pėdų deginimas, gėlimas arba „skruzdėlyčių lakstymas“ jose, raumenų mėšlungis, spazmai, sumažėjusi raumenų jėga ar/ir jų nykimas.
Elektroneuromiografijos tyrimas (ENMG) yra efektyviausias būdas nustatyti nervų ir raumenų ligas. Tai yra dviejų pakopų tyrimas, susidedantis iš elektromiografijos (EMG) ir elektroneurografijos (ENG). Procedūros tikslas - periferinių nervų laidumo ir raumenų elektrinio aktyvumo būklės įvertinimas. ENMG tyrimus, įvertinęs paciento sveikatos sutrikimus bei esant poreikiui, gali paskirti gydytojas neurologas, neurochirurgas ir ortopedas traumatologas.
Elektroneurografija (ENG)
Elektroneurografija (ENG) - tai diagnostinė procedūra, naudojama nervų laidumo greičiui matuoti ir nervų pažeidimams nustatyti. Tyrimo metu naudojami maži metaliniai žiedai ar vienkartiniai lipnūs elektrodai, kurie tvirtinami ant paciento odos vienoje iš galūnių. Tiriamas nervas stimuliuojamas nedidelės elektros srovės trumpais impulsais ir taip yra matuojamas nervų laidumo greitis. Gydytojas neurologas įvertins gautus duomenis. Jei nervas yra pažeistas, signalai gali keliauti lėčiau arba visai nesiekti raumenų. Tyrimas trunka nuo 30 iki 60 minučių, priklausomai nuo tyrimo apimties ir nervų, kuriuos reikia įvertinti, skaičiaus. Šie tyrimai susideda iš dviejų dalių, kurių pirmoji - elektroneurografijos (ENG) tyrimas. Jo metu vertinamas periferinių nervų laidumas bei nervo-raumens jungties (sinapsės) būklė. Tyrimo metu naudojami paviršiniai elektrodai, kurie uždedami tiesiai ant paciento odos ir nervas stimuliuojamas elektriniais impulsais, tad asmuo gali jausti nedidelį diskomfortą. Šis metodas leidžia išmatuoti impulso sklidimo greitį konkrečiu tiriamu nervu bei registruoti kitus nervo atsako parametrus.
Elektromiografija (EMG)
Elektromiografija (EMG) - tai tyrimo metodas, kuriuo įvertinama skeleto raumenų ir periferinių nervų būklė, matuojant raumenų elektrinį aktyvumą. Pirmą kartą raumenų elektrinius signalus XIX a. pabaigoje užregistravo prancūzų mokslininkas Etienne-Jules Marey. Vėliau, XX a. 4-ajame dešimtmetyje, anglų neurofiziologas Edgar Douglas Adrian išsamiai ištyrė raumenų elektrinius reiškinius. Atliekant EMG, naudojami ploni adatiniai elektrodai, kurie įduriami į raumenį. Elektrodais registruojami elektriniai signalai, kylantys raumenyje esant ramybės būsenos ir raumens susitraukimo metu. Antroji elektroneuromiografijos dalis yra elektromiografijos (EMG) tyrimas - elektrinių procesų, vykstančių raumenyje, registravimas ir analizavimas. Raumenų veikla gali būti girdima ir užregistruota ENMG aparate. Tyrimų metu galima nustatyti net menkiausius nervų ir raumenų funkcijos sutrikimus.
Elektromiografija yra neinvazinis tyrimo metodas, kuriuo įvertinamas skeleto raumenų elektrinis aktyvumas. Kiekvienas raumens skaidulos susitraukimas prasideda nuo motorinės plokštelės depoliarizacijos, kuri sukelia žadinamąjį potencialą raumens skaiduloje. Dėl raumens skaidulos membranos depoliarizacijos atsiranda išorinis elektrinis laukas, kurį ir užregistruoja elektromiografijos metu naudojami elektrodai. Elektromiografijos metu gautų duomenų analizė, įskaitant raumens potencialo amplitudės, dažnio, trukmės ir morfologijos vertinimą, suteikia svarbios diagnostinės informacijos apie periferinės nervų sistemos būklę. Šis metodas yra pirmo pasirinkimo neurofiziologinis tyrimas galimiems neuro-raumeniniams susirgimams, tokius kaip miopatijos ar radikulopatijos, patvirtinti. Pavyzdžiui, progresuojančių raumenų distrofijų (Duchenne, Becker) atvejais elektromiografija parodo denervuojamų raumenų aktyvumo sumažėjimą, raumens potencialų amplitudės mažėjimą ir trukmės trumpėjimą. Po galvos ir nugaros smegenų traumų ar periferinių nervų pažeidimų, elektromiografija naudojama norint įvertinti raumenų funkcijos sutrikimo laipsnį bei stebėti reinervacijos procesą.
ENMG tyrimo eiga ir trukmė
Prieš tyrimą iš vakaro rekomenduojama netepti rankų ar kojų kremu. Kitas specialus pasiruošimas nereikalingas. Paciento galūnės turėtų būti šiltos. Tyrimo metu anestezija nenaudojama. Ištyrimo trukmė 45-90 min. ar ilgiau (kartais iki kelių valandų), priklausomai nuo reikalingų diagnozei patvirtinti tyrimų skaičiaus bei apimties. Atliekant RNS, 12-18 val. Po ENMG tyrimo nėra jokių veiklos apribojimų. Pabaigus tyrimą, visi nemalonūs pojūčiai praeina iš karto arba keletą dienų galite jausti nedidelį skausmą ar nemalonumą tyrimo vietoje. Ypatingai retais atvejais, jei pacientas jaučia didesnį skausmą po tyrimo, galima naudoti geriamus vaistus nuo skausmo.
Tyrimas paprastai trunka 60 - 90 minučių. Elektroneuromiografijos tyrimas gali būti šiek tiek nemalonus. Jo metu naudojami trumpi (0,1-0,3 ms) elektros stimulai, o tiriant raumenis - adatiniai elektrodai. Dauguma pacientų tyrimą toleruoja gerai, tačiau labai nedidelė dalis pacientų jaučia skausmą.
Kam skiriamas ENMG tyrimas?
Elektroneuromiografijos tyrimą Medicinos diagnostikos ir gydymo centre atlieka ilgametę patirtį turinčios gydytojos neurologės. Bendra tyrimų trukmė - 1 val., o atsakymas gaunamas iš karto. „Jų metu gydytojas neurologas vertina tiriamo nervo funkcinę būklę bei kokios apimties yra jo pažaida: tik jo apvalkalo - mielino ar jį sudarančių skaidulų - aksono, o gal abiejų struktūrų. Šie tyrimai taip pat leidžia diferencijuoti, ar pacientui yra nervo, ar šaknelės pažeidimas - kliniškai abiejų patologijų atveju simptomai labai panašūs, todėl nustatyti, kur tiksliai yra pažeidimas, galima tik atlikus ENMG. Pagal gautus rezultatus taip pat galima įvertinti, kokia yra ligos stadija bei sudėtingumas, ar užteks konservatyvaus, o gal pacientui reikalingas chirurginis gydymas“. Šie tyrimai - vienintelis galimas metodas diagnozuoti tokias sunkias neurologines ligas kaip motoneurono liga, įvairios kilmės amiotrofijos, polineuropatijos. Tai - itin jautrūs bei specifiški tyrimai, todėl jų metu pakitimai gali būti aptinkami pacientui vos juntant simptomus arba jiems dar net nepasireiškus.
36 metų vilnietė kosmetologė Daiva pastebėjo, jog po darbo vargina pirštų tirpimas, o naktį - nemalonūs skausmai, neleidžiantys kokybiškai pailsėti. Ir anksčiau būdavo dienų, kai šiek tiek nutirpdavo pirštai. Šeimos gydytojas pasiūlė pavartoti B grupės vitaminų, tačiau situacija nepagerėjo. Daiva nusprendė atlikti išsamius tyrimus, nes rankos - jos pragyvenimo šaltinis. Pagalbą jį rado Medicinos diagnostikos ir gydymo centre. Apsilankius pas gydytoją neurologą, jai buvo paskirtas elektroneuromiografijos tyrimas, diagnozuotas riešo kanalo sindromas.
Kas netinka ENMG tyrimui?
Šie tyrimai netinkami žmogui, kuris vartoja antikoaguliantus, jeigu jis turi širdies arba smegenų stimuliatorių. Atsižvelgiant į tyrimo specifiką, jo metu pacientui yra duodami tam tikri nurodymai, kuriuos jis turi suvokti bei atlikti, todėl yra atvejų, kai žmogui, turinčiam psichinę negalią, atsižvelgiant į jos sudėtingumą, šie tyrimai taip pat nėra tinkami atlikti.
tags: #enm #6 #tyrimas #nervu #kompresijos