Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius. Vis dėlto, kiek už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tenka teršalų mūsų plaučiams ir atmosferai, lemia konkretaus modelio pasirinkimas. Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią sumokame kaip visuomenė, gydydami oro teršalų sukeltas plaučių, kraujotakos, onkologines ligas, o netekę darbingumo, prarandame pajamas ir šalies ekonominę vertę.
Transporto sektorius Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl šio mokesčio logika - „teršėjas moka“. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis - tai yra beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - tai yra 54 proc. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc. Kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. Valstybės tikslas iki 2030 m. - neviršyti 120 mln. tonų CO2 ekvivalento kvotos vienetų.
Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu. Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO2 ekvivalento kvotos vienetų. Preliminariai skaičiuojant, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų - tai yra 2,5 proc. BVP.
Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo, sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą. Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos viešojo transporto plėtrą. Viešasis transportas privalo tapti praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį. Užtikrinti pakankamą finansavimą viešojo transporto plėtrai tiek miestuose, tiek regionuose.
Kaip apskaičiuojamas automobilių taršos mokestis?
Automobilių taršos mokestis yra mokestis už į aplinką išmetamas transporto priemonių taršą. Jis taikomas siekiant sumažinti transporto sektoriaus poveikį klimatui, skatinti švaresnių automobilių naudojimą ir gerinti oro kokybę miestų teritorijose. Šis mokestis yra viena iš priemonių, kuriomis valstybė siekia mažinti CO₂ emisijas bei taršių automobilių dalį bendrame transporto sraute. Mokesčio administravimu užsiima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Regitra“ atlieka tik automobilio registracijos funkciją, o ne mokesčio surinkimą.
Pagrindiniai šio mokesčio tikslai:
- Mažinti transporto sektoriaus sukuriamą taršą.
- Skatinti vairuotojus rinktis mažiau teršiančius automobilius.
- Paskatinti automobilių parko atnaujinimą Lietuvoje.
- Sumažinti senų dyzelinių automobilių dalį keliuose.
- Pridėti prie klimato kaitos švelninimo.
Taršos mokesčio dydis priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių:
- Kiek CO₂ automobilis išmeta (pagal registracijos dokumentuose nurodytus duomenis).
- Kokį Euro standartą automobilis atitinka (tai tiesiogiai susiję su variklio tarša).
Didesnė tarša = didesnis mokestis.
Kiekvienas gamintojas vartotojui pateikia įsigyjamo automobilio tipo patvirtinimo sertifikatą, kuriame nurodoma konkreti CO₂ vertė, atsižvelgus į konkrečią įrangos komplektaciją. Kai kuriais atvejais (importuotų iš JAV ar importuotų naudotų automobilių iš kitų ES šalių ir pan.) dėl duomenų stokos į minėtą laukelį CO₂ vertė nėra įrašyta.
CO₂ išmetimo kiekis nurodomas:
- Transporto priemonės registracijos liudijime, arba
- Gamintojo techninėje dokumentacijoje.
Jei šių duomenų dokumentuose nėra, jis nustatomas pagal analogų techninius parametrus.
Euro 6 standartas ir dyzeliniai automobiliai
Dyzeliniai automobiliai - nesvarbu, seni ar naujausio Euro 6 standarto - išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų: kietųjų dalelių, azoto suboksidų, kitų teršalų. Dyzeliniams automobiliams iš tikrųjų būdingos mažesnės anglies dioksido emisijos nei panašių masės ir galios parametrų benzininiams. Vis dėlto dyzelinu varomi automobiliai laikomi taršesniais, nes išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų - oro teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. pripažino kancerogeniniais.
Kaip parodė realiomis eismo sąlygomis 2021 m. tyrimai, dyzeliniai automobiliai, net ir atitinkantys Euro 6 standartą, aplinkos taršos požiūriu yra žymiai didesnis iššūkis nei benzininiai ar ekologiškesni automobiliai. Dėl šios priežasties, net ir naujausi dyzeliniai automobiliai gali turėti didesnį taršos mokestį.
Šiuo metu Lietuvoje naudojama 1,69 mln. automobilių. Dyzelinių automobilių dalis Lietuvos automobilių parke šiuo metu siekia net 69 proc. ir yra didžiausia lyginant su kitomis ES šalimis.
Nuo 2025 m. liepos lengviesiems automobiliams bus pradėti taikyti „Euro 7“ taršos standartai, o 2026 m. jie bus dar labiau išplėsti. Šie reikalavimai bus griežtesni nei dabar galiojantys „Euro 6“: vertinama ne tik tai, kas išeina iš išmetimo vamzdžio, bet ir kietosios dalelės, atsirandančios nuo stabdžių trinkelių ir padangų nusidėvėjimo. Mažiau nematomų dulkių ore, mažiau tylesnių sveikatos kenkėjų.
Mokesčio įsigaliojimas ir dydis
Planuojama, kad mokestis įsigalios 2023 m. sausio 1 d., už pirmus metus jį sumokėti reikės iki 2024 m. Mokestis sumokamas registracijos metu, o ne kasmet.
Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį. Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia, kaip tai padarė didesnė pusė Lietuvos vairuotojų. Didžiausius metinius mokesčius - daugiau nei 200 EUR - mokės vos 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų, iš jų tik 3 proc.
Gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems mokestis nebūtų taikomas. Už vidutinę Lietuvoje įsigyjamo automobilio kainą (5700 EUR) galima įsigyti arba galingą taršų dyzelinį, arba ekonomišką, užtat nebūtinai mažą automobilį.
Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone - 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją už aplinkai draugiško automobilio įsigijimą. Senjorams, sulaukusiems 64 m. ir gaunantiems piniginę socialinę paramą - 50 proc. lengvata. Lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams taikomą lengvatą).
Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) - tai yra 20 proc. mažiau nei vidutinis mokestis. Lietuvos automobilių parko struktūros duomenys rodo, kad senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius, jie taip pat dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį.
Mokesčio panaudojimas ir lengvatos
Surinktos lėšos patenka į valstybės biudžetą ir yra nukreipiamos:
- Viešojo transporto atnaujinimui.
- Elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai.
- Miestų oro kokybės gerinimo projektams.
- Žaliųjų technologijų skatinimo programoms.
Taip susidaro teigiamas ciklas: mažiau taršos - daugiau tvarių sprendimų.
Kaip sužinoti, ar jūsų automobiliui gali būti taikomi būsimi ribojimai?
Pirmiausia verta pasižiūrėti į automobilio registracijos liudijimą ir pasitikrinti, kokį „Euro“ ekologinį standartą jis atitinka. Ši informacija paprastai pateikiama dokumente arba gali būti rasta pagal transporto priemonės gamybos metus ir variklio tipą. Taip pat naudinga pasinaudoti internetinėmis patikros priemonėmis. Kai kurios šalys turi viešus registrus, kuriuose pagal automobilio numerį galima sužinoti jo taršos klasę. Be to, didieji miestai, tokie kaip Berlynas, Paryžius ar Vilnius, skelbia būsimas mažos taršos zonas ir priėjimo reikalavimus - juos verta peržiūrėti iš anksto. Jeigu kyla klausimų dėl automobilio techninės būklės ar galimo pritaikymo naujiems standartams, geriausia kreiptis į gamintojo atstovybę, sertifikuotą servisą arba patikimą mechaniką. Kai kuriais atvejais automobilį galima patobulinti, kad jis atitiktų griežtesnius reikalavimus.
Ateities perspektyvos ir taršos mažinimo priemonės
Ekspertų išsamiai įvertintas ir suderintas mokesčio projektas iki 2027 m. pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc. iki 10 proc., o nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc. vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. kietųjų dalelių.
Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio. Automobilio taršos mokestis skirtas ne bausti vairuotojus, o skatinti tvaresnį automobilio pasirinkimą. Jo esmė paprasta: kuo automobilis taršesnis - tuo mokestis didesnis, kuo automobilis švaresnis - tuo mokestis mažesnis arba jo išvis nėra. Ilgainiui tai leidžia atnaujinti šalies automobilių parką ir gerinti oro kokybę, o kartu - mažinti bendrą transporto poveikį aplinkai.
Kovojant su klimato kaita, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. lyginant su 1990 m. lygiu. Visoje Europos Sąjungoje tik viena valstybė netaiko jokio automobilių mokesčio, - tai Estija. Transporto tarša Estijoje kasmet tik auga.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios naujos Pelno mokesčio įstatymo nuostatos, susijusios su automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymu, priklausomai nuo išmetamo CO₂ kiekio. Tai taikoma ir N1 klasės automobiliams, kurie priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams.
Škoda Octavia 2020m.12mėn. 1.4 110kw benzinas/elektra 🚘🫵
Vairuotojai, rinkdamiesi automobilį, turėtų atkreipti dėmesį į jo CO₂ emisijos rodiklius, kurie nurodomi transporto priemonės registracijos liudijime arba gamintojo techninėje dokumentacijoje. Jei šių duomenų dokumentuose nėra, jis nustatomas pagal analogų techninius parametrus. Kai kuriais atvejais (importuotų iš JAV ar naudotų automobilių iš kitų ES šalių) dėl duomenų stokos CO₂ vertė gali būti nenurodyta.
Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. pripažino kancerogeniniais. Kaip parodė realiomis eismo sąlygomis 2021 m. tyrimai, dyzeliniai automobiliai, net ir atitinkantys Euro 6 standartą, aplinkos taršos požiūriu yra žymiai didesnis iššūkis nei benzininiai ar ekologiškesni automobiliai. Dėl šios priežasties, net ir naujausi dyzeliniai automobiliai gali turėti didesnį taršos mokestį.
Automobilių taršos/registracijos mokesčio informacija galioja nuo 2020 m. liepos 1 d. įregistruojamiems automobiliams. Nesumokėjus mokesčio, motorinės transporto priemonės registracija Kelių transporto priemonių registre neatliekama.
Maksimali mokesčių našta:
- Dyzeliniams: 540 €
- Benzininiams: 270 €
- Hibridiniams: 243 €
Kuro tipas (1) Varoma dyzelinu ir dyzeliniu/dujomis. (2) Varoma benzinu, benzinu/dujomis, benzinu/etanoliu, benzinu/etanoliu/dujomis, etanoliu ir etanoliu/dujomis. (3) Varoma benzinu/elektra, benzinu/elektra/dujomis, dujomis/elektra ir dyzelinu/elektra. Pavarų dėžė Galia, kW CO2, g/km Gauto CO2 (g/km) rezultato apmokestinimo sumą, pasitikrinkite žemiau esančioje lentelėje.
Išmetamas CO2 kiekis g/km | Dyzelinas*€ | Benzinas**€ | Dujos***€
0 - 115 | 0 | 0 | 0
116 - 130 | 0 | 0 | 0
131 - 140 | 30 | 15 | 13.5
141 - 150 | 60 | 30 | 27
151 - 160 | 90 | 45 | 40.5
161 - 170 | 120 | 60 | 54
171 - 180 | 150 | 75 | 67.5
181 - 190 | 180 | 90 | 81
191 - 200 | 210 | 105 | 94.5
201 - 210 | 240 | 120 | 108
211 - 220 | 270 | 135 | 121.5
221 - 230 | 300 | 150 | 135
231 - 240 | 330 | 165 | 148.5
241 - 250 | 360 | 180 | 162
251 - 260 | 390 | 195 | 175.5
261 - 270 | 420 | 210 | 189
271 - 280 | 450 | 225 | 202.5
281 - 290 | 480 | 240 | 216
291 - 300 | 510 | 255 | 229.5
>=301 | 540 | 270 | 243
* Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos dyzelinu, dyzeliniu/dujomis ir dyzelinu/elektra.
** Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu ir benzinu/elektra.
*** Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu/dujomis, benzinu/etanoliu, benzinu/elektra/dujomis, benzinu/etanoliu/dujomis, dujomis/elektra, etanoliu ir etanoliu/dujomis.
Tuo metu Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) - tai yra 20 proc. mažiau nei vidutinis mokestis. Lietuvos automobilių parko struktūros duomenys rodo, kad senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius, jie taip pat dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį.
100% elektriniai automobiliai (EV) yra visiškai atleisti nuo taršos mokesčio, nes jie neišmeta CO2 ar kitų teršalų. Skirtingai nei hibridiniai modeliai, kurie vis dar turi vidaus degimo variklius, elektriniai varikliai turi nulinę emisiją. Elektromobilius vairuotojai renkasi ir dėl pigesnės priežiūros - nereikia keisti alyvos, prižiūrėti išmetimo sistemos ar sankabos, o elektros kaina yra mažesnė nei benzino ar dyzelino.
tags: #euro #6 #standartas #lengviesiems #automobiliams #mokestis