Eurolyga yra stipriausias krepšinio turnyras Europoje, kuriame varžosi geriausios komandos iš įvairių šalių. Tačiau pastaruoju metu Eurolygą purto įvairūs skandalai ir problemos, keliančios klausimą, ar turnyras išliks toks pat konkurencingas ir patrauklus ateityje. Šiame straipsnyje aptarsime galimas Eurolygos pašalinimo priežastis, remdamiesi esama situacija ir įvairių ekspertų nuomonėmis.
Finansiniai sunkumai ir komandų pajėgumų disbalansas
Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria Eurolyga, yra finansiniai sunkumai. Kai kurie klubai turi didžiulius biudžetus, o kiti vos suduria galą su galu. Toks pajėgumų disbalansas lemia, kad konkurencija turnyre nėra tokia atkakli, kaip galėtų būti. Pavyzdžiui, J. Kazlauskas yra užsiminęs, kad didieji klubai turi biudžetus, siekiančius 30 milijonų eurų, o mažesni - tik 3 milijonus. Tokia situacija gali paskatinti didžiuosius klubus skirti dalį biudžeto teisėjams, kad apsidraustų nuo nepalankių sprendimų.
Teisėjų skandalai ir korupcijos įtarimai
Pastaruoju metu Eurolygoje nuvilnijo ne vienas su teisėjais susijęs skandalas. 2023 metais Belgrado oro uoste buvo sulaikytas teisėjas Matejus Boltauzeris, bandęs pavogti kvepalus. Taip pat Serbijoje buvo sulaikytas teisėjas Urošas Nikoličius, kurio namuose rasta įspūdinga suma grynųjų pinigų, aukso luitų ir laikrodžių. Teigiama, kad jis priklausė nusikalstamai grupuotei. Tokie incidentai kelia abejonių dėl teisėjų sąžiningumo ir objektyvumo, o tai gali neigiamai paveikti turnyro reputaciją.
J. Kazlauskas teigia, kad jo treniravimo laikais apie tai, kad teisėjai rungtynėse gali priimti ne pačius objektyviausius sprendimus, komandoms buvo pasakoma atviru tekstu. Jis prisiminė atvejį, kai vadovai, skirstantys teisėjus, įspėjo apie blogus teisėjus prieš rungtynes. Taip pat jis pastebi, kad pastaruosius porą sezonų, kai Eurolygos teisėjų vadovu tapo Danielis Hierrezuelo, padaugėjo įtartinų teisėjų sprendimų.
Konfliktas su FIBA ir rinktinių atrankos langai
Eurolyga jau ilgą laiką konfliktuoja su FIBA dėl rinktinių atrankos langų. J. teigė, kad federacijos pasidavė FIBA spaudimui ir nei viena iš jų nesikreipė į teismą ar net nebandė pasakyti FIBA, jog taip elgtis negalima. Eurolygos vadovas taip pat pripažino nustebęs federacijų reakcijomis į FIBA spaudimą.
Rusijos klubų pašalinimas ir politiniai aspektai
Prieš trejus metus Rusijos klubai buvo pašalinti iš Eurolygos dėl politinių priežasčių. Šis sprendimas sukėlė daug diskusijų ir prieštaravimų, nes kai kurie teigė, kad sportas neturėtų būti politizuojamas. Eurolygos vykdantysis trenerių direktorius Goranas Šašičius sausio mėnesį lankėsi Rusijoje, kur išreiškė palaikymą rusų komandoms bei tikisi jų greito sugrįžimo į turnyrą. Jis teigė, kad tai, kad CSKA buvo pašalintas iš Eurolygos, yra istorinė neteisybė ir turi būti suteikta galimybė Eurolygoje dalyvauti trims Rusijos komandoms.
Traumos ir žaidėjų sveikatos problemos
Traumos yra dar viena didelė problema Eurolygoje. Daugelis komandų susiduria su žaidėjų traumomis, kurios ne tik silpnina komandos sudėtį, bet ir mažina turnyro patrauklumą žiūrovams. Krepsinis.net apžvelgė visas 20 Eurolygos ekipų ir apžvelgė, su kokiomis traumomis visos jos susidūrė. Kauno „Žalgiris“ yra tarp pozityviausių pavyzdžių lygoje, kurių viso nėra tiek daug. Dovydas Giedraitis dar laukia savo debiuto šio sezono Eurolygoje, tačiau jau atsigavo po riešo traumos ir sėkmingai žaidė Lietuvos krepšinio lygos (LKL) mače. Tuo tarpu Nigelas Williamsas-Gossas dėl šlaunies traumos praleido trejas Eurolygos rungtynes ir nežais bent jau dvigubos savaitės metu.
Stambulo „Anadolu Efes“ dėl kryžminių kelio raiščių traumos šį sezoną nebeturės Georgios Papagianio, o Vincentas Poirier vis dar atsigavinėja po kelio operacijos. Milano „EA7 Emporio Armani“ galvos skausmas - lyderis Zachas LeDay‘us, kuris vėl iškrito ant parketo po blauzdos traumos. Belgrado „Crvena Zvezda“ komandoje Isaiah Canaanui plyšo kryžminiai kelio raiščiai, Joelis Bolomboy‘us vis dar negali rungtyniauti dėl čiurnos traumos, Tysoną Carterį neribotam laikui išvedė iš rikiuotės plaučių embolija, o Jasielis Rivero dėl kojos problemų sužaidė tik vieną mačą ir turėtų grįžti ant parketo metų gale.
Žiūrovų susidomėjimas ir arenų lankomumas
Nors Eurolyga yra aukšto lygio turnyras, žiūrovų susidomėjimas juo nėra toks didelis, kaip galėtų būti. Kai kurios arenos retai būna pilnos, o tai rodo, kad turnyras nepritraukia pakankamai žiūrovų. Madrido „Real“ Eurolygos ir Ispanijos ACB rungtynes žaidžia „Movistar“ arenoje, kuri talpina 15 tūkst. žiūrovų, tačiau arena retai būna pilna. Tuo tarpu Barselonos „FC Barcelona“ namų rungtynes žaidžia „Palau Blaugrana“ arenoje, kuri talpina 7,5 tūkst.
Galimos pasekmės ir ateities perspektyvos
Jei Eurolyga nesugebės išspręsti šių problemų, ji gali susidurti su rimtomis pasekmėmis. Turnyras gali prarasti dalį komandų, sumažėti žiūrovų susidomėjimas, o galiausiai - prarasti savo, kaip stipriausio Europos krepšinio turnyro, statusą. Tačiau, jei Eurolyga imsis ryžtingų veiksmų, ji gali išspręsti esamas problemas ir užtikrinti savo sėkmę ateityje. Reikia kovoti su korupcija, gerinti finansinę situaciją, spręsti konfliktą su FIBA ir didinti žiūrovų susidomėjimą.
Kauno „Žalgirio“ ir jo perspektyvos Eurolygoje
Kauno „Žalgiris“ yra viena iš nedaugelio komandų, kuri nuolat dalyvauja Eurolygoje ir stengiasi konkuruoti su stipriausiais Europos klubais. Tačiau komanda susiduria su finansiniais sunkumais ir žaidėjų traumomis, kurios trukdo pasiekti geresnių rezultatų. Kauno „Žalgirio“ (11-9) komanda Eurolygos antrąjį ratą pradėjo pralaimėjimu. Kauniečiai sudarė 2 metų kontraktą su Ignu Brazdeikiu. Žaidėjas buvo svarbia sėkmingo sezono Eurolygoje dalimi - įmesdavo po 11,6 taško, atkovodavo po 2,9 kamuolio ir rinkdavo po 8,8 naudingumo balo. Kaune gimęs, bet Kanadoje užaugęs krepšininkas tą sezoną padėjo žalgiriečiams patekti į Eurolygos atkrintamąsias.
Nepaisant sunkumų, „Žalgiris“ turi didelį potencialą ir gali tapti dar stipresne komanda ateityje. Tam reikia gerinti finansinę situaciją, pritraukti talentingus žaidėjus ir stiprinti komandos žaidimą. Kauno „Žalgirio“ komanda vis dar dairosi naujo atakų organizatoriaus, tačiau Manto Kalniečio pakaitalo rasti nepavyko.
Krepsinis.net šeštadienį rašė, kad šalies čempionai buvo pateikę pasiūlymus keliems amerikiečiams, bet jie sutiko atvykti tik su sąlyga, jog po Eurolygos „Top 16“ etapo galės palikti „Žalgirį“, o toks variantas netenkino kauniečių, nes jiems reikia žaidėjo iki sezono pabaigos. „Žalgiris“ svarstė galimybę perpirkti kelių įžaidėjų kontraktus, bet to padaryti nepavyko. Vienas iš tų krepšininkų buvo jau skelbtas Peytonas Siva, už kurį siūlė 80 tūkst. eurų išpirką, bet Kazertos „Juve“ nenorėjo atsisveikinti su savo lyderiu.
Teoriškai „Žalgiris“ dar turi visus šansus patekti į Eurolygos ketvirtfinalį, bet praktinėmis tų vilčių nepavadinsi, kadangi žaidimas „Top 16“ pirmajame rate ir varžovai neleidžia nė pagalvoti apie stebuklingą scenarijų. Taip, naujas pajėgus žaidėjas pagerintų „Žalgirio“ žaidimą Eurolygoje ir galbūt būtų išvengta daugiau sutriuškinimų, bet vargu, ar pavyks rasti tokį krepšininką, kuris situaciją pasuktų visiškai kitokia linkme.
Rinkoje situacija tokia, kad „Žalgiris“ net ir turėdamas palyginus nemažai pinigų, kadangi liko daugiau nei pusė M.Kalniečio algos, negali nieko įsigyti, nes tiesiog nėra aukšto lygio žaidėjų, o pirkti žaidėją vien tam, jog pirkti, būtų tik pinigų išmetimas į balą. Dar blogiau, amerikietis gali įnešti nereikalingų blogų emocijų, kai žaidimas jam nesiklijuos bei stengsis rungtyniauti sau, o ne komandai.
Labai sunku „įlįsti į galvą“ Pauliui Motiejūnui arba Ginui Rutkauskui bei nuspėti, ar jie apskritai svarsto galimybę nepirkti įžaidėjo, nors tokia tikimybė kuo toliau, tuo labiau atrodo realesnė. Karaliaus Mindaugo taurės turnyras vyks jau po savaitės. Iki tol „Žalgiris“ pirmadienį sužais mačą su Panevėžio „Lietkabeliu“, kur teoriškai naujokas galėtų pasirodyti ant parketo. Jeigu įžaidėjas atvyktų savaitgalį, per 4-5 dienas jam pavyktų išmokti „Žalgirio“ derinius, bet vargu, ar jis spėtų kauniečiams duoti labai daug naudos minėtame turnyre. Veikiausiai, kad „Žalgiris“ dėl trofėjaus kovos su tuo, ką turi.
Galimybę, jog „Žalgiris“ taip ir neįsigys įžaidėjo, stiprina ir aplinkybės - sudėtyje yra du tikri atakų organizatoriai ir Olivier Hanlanas, kuris taip pat gauna minučių šiame vaidmenyje. Lukas Lekavičius šį sezoną atrodo stabtelėjęs, o Kasparas Vecvagaras „Žalgiryje“ niekada ir nebuvo įsibėgėjęs, kadangi latvį nuolat kamuoja traumos. Dabar, panašu, įžaidėjas yra sveikas ir gali rungtyniauti. Galbūt „Žalgiris“ suteiks šansą L.Lekavičiui ir K.Vecvagarui?
Pernai L.Lekavičius rungtyniavo sėkmingiau tuomet, kai „Žalgiris“ neturėjo Willo Cherry ir šilališkio konkurentu buvo Vaidas Kariniauskas, kuris dabar atsidūrė Graikijos antroje lygoje. Turbūt ir „Lietuvos ryto“ pirkiniai neturėtų bauginti „Žalgirio“, kadangi Kendrickas Brownas ar Denisas Lukašovas neatrodo tie žaidėjai, kurie iš esmės pakeistų jėgų balansą tarp komandų.
Galima drąsiai sakyti, kad „Žalgiris“ yra pajėgus laimėti prieš „Lietuvos rytą“ ir be naujo įžaidėjo, juolab, kad LKL finalo serijoje turės namų aikštės pranašumą.
Lietuvių pėdsakai „Baskonia“ klube
Vitorijos klubas Eurolygoje pirmąjį kartą žaidė 1998-1999 metų sezone, nudažytu Kauno „Žalgirio“ titulu. Kitame sezone baskai rungtyniavo Saportos turnyre, o dar po metų sugrįžo į Eurolygą, kurioje rungtyniauja iki šiol. Jau pirmajame modernios Eurolygos sezone Duško Ivanovičiaus treniruojama Vitorijos ekipa pasiekė finalą, kuriame 2-3 nusileido Bolonijos „Kinder“. Šioje baskų ekipoje žaidė du lietuviai - Saulius Štombergas ir Mindaugas Timinskas.
„Pamenu, kad Timinskas anksčiau žaidė NCAA, studijavo Amerikoje. Jis - labai atviras, puikus vyrukas. Saulius buvo kitoks, uždaresnis žmogus. Kaip bebūtų, jie abu buvo puikūs žmonės, - 15min pasakojo žymiausias Vitorijos krepšinio žurnalistas. - Noriu priminti, kad dėl šių dviejų lietuvių vyko teisinė kova. „Baskonia“ negalėjo jų pradžioje registruoti Ispanijos pirmenybėms kaip Europos sąjungos žaidėjų, nes Lietuva dar nepriklausė Europos sąjungai, nors visi suprato, kad jie yra lygiaverčiai europiečiai. Pamenu, kad Ispanijos federacija stipriai spaudė lygą, kad neleistų „Baskonia“ klubui Štombergo ir Timinsko registruoti kaip europiečių žaidėjų. Šiems žaidėjams nebuvo lengva susitvarkyti su tokia situacija. Tai buvo pirmasis jų sezonas Ispanijoje, reikėjo atlaikyti spaudimą, vietinių lūkesčius, Duško Ivanovičiaus treniravimą... Jie žaidė Eurolygoje, bet nebuvo tikri, ar galės žaisti Ispanijos pirmenybėse. Sudėtinga situacija.“
Vitorija nepamiršta fantastiško M.Timinsko dėjimo finale per „Kinder“ bokštą Davidą Anderseną. „Vietiniai vis dar pameną grėsmingą Timinsko dėjimą per Davidą Anderseną. Mes to niekada nepamiršime. Jeigu paklaustumėte vietinių išrinkti tris geriausius „Baskonia“ epizodus Eurolygos istorijoje, galiu lažintis, kad visi įvardytų ir Timinsko dėjimą. Nuostabus dėjimas“, - sakė C.Arrilucea. Šis skrydis puikavosi kito sezono Eurolygos vinjetėje. Ryškų įspaudą yra palikęs ir S.Štombergas, kuriam vis dar priklauso nepramestų tritaškių vienerose rungtynėse Eurolygos rekordas. „Puikiai pamenu Štombergo rungtynes prieš AEK, kai jis pataikė visus 9 tritaškius. Tai buvo neįtikėtina, - sakė C.Arrilucea. - Štombergas ir Timinskas stipriai padėjo komandai pasiekti finalą, kuriame įtemptoje serijoje pralaimėjome prieš „Kinder“. Šią komandą treniravo Ettore Messina, joje žaidė Manu Ginobilli. Tai buvo nuostabus pasiekimas tokiam mažam miestui, kaip Vitorija. Štombergas ir Timinskas ženkliai prie to prisidėjo.“
S.Štombergas vieninteliame savo sezone Vitorijoje buvo išrinktas į Ispanijos žvaigždžių dieną, tuo metu M.Timinskas antrajame sezone tapo šalies čempionu. Tuomet atėjo Arvydo Macijausko eilė, kuris į Vitoriją atvyko iškart po auksinio Europos čempionato ir nuo pirmųjų dienų tribūnose užkūrė „Maci, Maci, Maci!“. „Puikus vyrukas. Mano nuomone, Arvydo asmenybė buvo panaši į Arvydą žaidėją. Laimingas žmogus, visada šmaikštaujantis. Esame ne kartą bendravę. Kartais būdavo problemų Macijauskui prisitaikant prie Duško treniravimo, bet jis niekada neprarasdavo šypsenos veide. Manau, kad Vitorijoje matėme geriausią Macijausko versiją. Vėliau jam nepasisekė NBA, o sugrįžus į Europą karjerą greitai nutraukė traumos. Mes daugiau tokio Maco, koks buvo Vitorijoje, nebeišvydome, - pasakojo C.Arrilucea. - Macas - turbūt geriausias snaiperis „Baskonia“ istorijoje, kartu su Markusu Howardu. Sunku juos palyginti, nes jie žaidė skirtinguose laikmečiuose. Macijauskas buvo labai efektyvus, nuostabi metimo technika, labai staigus kamuolio išmetimas. Manau, kad jis tapo pirmuoju moderniu metiku „Baskonia“ istorijoje. Nieko panašaus anksčiau nebuvome matę.“ Antrajame savo sezone Vitorijoje lietuvis nuvedė Baskijos klubą iki Eurolygos finalo Maskvoje, kuriame nusileido Šarūno Jasikevičiaus vedamai Tel Avivo „Maccabi“. Šiame sezone Macas buvo išrinktas į pirmąją Eurolygos komandą. „Vitorijoje žaidė daugybė nuostabių krepšininkų, tad kartais yra sudėtinga pasirinkti žaidėją, kuris būtų vertas marškinėlių iškėlimo „Fernando Buesa“ arenos palubėse. Bet aš galiu užtikrinti, kad Vitorijos gyventojai vis dar puikiai pamena Macą“, - sakė „El Correo“ sporto skyriaus redaktorius.
2007-aisiais metais į „Fernando Buesa“ areną atvyko Simas Jasaitis, kurį atsigabeno su savimi Nevenas Spahija. Šis kroatas vilnietį treniravo ir „Lietuvos ryte“ (2005-2006 m.), ir Tel Avivo „Maccabi“ (2006-2007 m.). „Tai buvo puikus „Baskonia“ sezonas. Klubas laimėjo Ispanijos titulą, antrąjį klubo istorijoje, dar žaidė Eurolygos finalo ketverte ir Ispanijos taurės finale. Simui buvo sudėtinga rasti minučių, kai komanda šitaip puikiai veikė. Simo pozicijoje dar žaidė Pete‘as Mickaelis, kuris turėjo nuostabų sezoną. Manau, kad Simas puikiai susitvarkė su savo vaidmeniu komandoje“, - sakė C.Arrilucea. 2013-aisiais prie „Baskonia“ su trumpalaikiu vieno mėnesio kontraktu prisijungė Rimantas Kaukėnas. „Rimas buvo puikus žaidėjas, anksčiau žaidęs Madrido „Real“, - prisiminė, - sakė C.Arrilucea. - Mes nustebome, kai Rimas į Vitoriją atvyko su trumpalaikiu kontraktu, tačiau tuo metu Kaukėnas jau buvo veteranas. Pamenu, kad „Baskonia“ treneris buvo Sergio Scariolo, komandoje buvo daug traumų... Rimas žaidė trumpai, bet buvo naudingas, užkurdavo komandą, kai to reikėjo. Jis per labai trumpą laiką atliko gerą darbą. Pamenu, kad jis turėjo puikų ryšį su Scariolo ir aiškiai žinojo savo vaidmenį.“
Tais pačiais metais, kaip ir R.Kaukėnas, ilgalaikę sutartį su „Baskonia“ sudarė 14-metis Tadas Sedekerskis, kuris klubui priklauso iki šiol. Iš Nidos kilęs lietuvio sutartis sudaryta net iki 2029-ųjų metų, jis yra komandos kapitonas. „Taip ilgai „Baskonia“ klube žaidėjai žaisdavo nebent viduramžiais, - juokėsi C.Arrilucea. - Šiais laikais retai pamatysi panašų variantą, kai krepšininkas ilgam būtų susietas su vienu klubu. Taip yra visoje Europoje, o ką jau kalbėti apie nedidelio miesto „Baskonia“ ekipą.“ Ar jau galime T.Sedekerskį vadinti „Baskonia“ legenda? „Legendiniai žaidėjai ne tik daugybę sezonų praleido Vitorijoje, bet ir laimėjo titulus. Tai - sunki užduotis, - sakė C.Arrilucea. - Tadas čia praleido jau daugybę metų, jis dar turi kontraktą iki 2029-ųjų metų. Nežinau, ar jis ateityje bus prisimenamas kaip klubo legenda, bet jį tikrai atsiminsime kaip puikų kapitoną ir vietiniu virtusį lietuvį. Tadui kažkiek nepasisekė, kad jis žaidžia „Baskonia“ ekipoje, kuri išgyvena kiek sudėtingą laikotarpį. Tado knyga „Baskonia“ klube dar nėra baigta, galbūt dar pamatysime keletą įdomių skyrių joje (šypteli).“
T.Sedekerskio komandos draugu 2020-2023 metų sezonuose buvo Rokas Giedraitis. Kodėl „Baskonia“ neišlaikė tris sezonus Vitorijoje solidžiai rungtyniavusio snaiperio? „Rokas sulaukė gero pasiūlymo iš „Crvena zvezda“. Giedraitis žaidė puikų krepšinį Vitorijoje. Jis žaisdavo daug minučių, nors žvaigžde būti nenorėjo. Jis turi platų įgūdžių paketą - puikus metikas, bet mokėjo aikštelėje daryti ir daugiau dalykų. Jis gali kovoti dėl kamuolių, galėjo palengvinti komandos draugų žaidimą puolime, galėjo atiduoti perdavimą. Visapusiškas žaidėjas. Bet „Baskonia“ žinojo, kad negalės pinigais varžytis su „Crvena zvezda“ klubu, pamenu, kad net ir žurnalistai Vitorijoje klausė savęs, kodėl Rokas neliko Vitorijoje ilgesniam laikotarpiui. Aš manau, kad „Baskonia“ neturėjo finansinių resursų Giedraičio išlaikymui. Tai - tik mano hipotezė. Roką prisiminsime kaip gerą žaidėją, kuris daug davė „Baskonia“ klubui“, - sakė „El Correo“ sporto skilties redaktorius.
Aštuntuoju ir paskutiniu „Baskonia“ lietuviu tapo G.Radzevičius, į Vitoriją persikėlęs gruodžio pradžioje. „Sunku dar kalbėti apie Radzevičiaus etapą Vitorijoje, - sakė C.Arrilucea. - Jis turi pliusą kitam sezonui. Manau, kad žaidėjui sudėtinga Eurolygoje sezono viduryje. Prisiminkite, kad Radzevičius atvyko su užduotimi išspręsti problemą, kilusio po Hamidou Diallo išvykimo. Šis žaidėjas vieną dieną atėjo į biurą ir pasakė klubui, kad turi pasiūlymą iš Kinijos ir nori palikti komandą. Tai buvo didžiulis smūgis „Baskonia“ klubui, sudėtinga situacija, kai žaidėjas nori išvykti. Radzevičius tapo išeitimi. Visiems aišku, kad tai yra visiškai skirtingi žaidėjai. Hamidou norėdavo visada turėti kamuolį savo rankose, o viena geriausių Radzevičiaus savybių - jis geriau tinka Galbiati sistemai nei Diallo. Radzevičius yra labai protingas žaidėjas, žiūri ir matai, kad jis supranta kaip reikia žaisti krepšinį. Jam nereikia dažnai turėti savo rankose kamuolį, jis gali padaryti per trumpą laiką daugybę gerų dalykų. Jis labai gerai atlieka savo darbą. Galbiati neprašo Radzevičiaus būti „Baskonia“ žvaigžde, perimetro lyderiu, bet jis gali padaryti daugybę dalykų. Jeigu jis bus laisvas, jis pataikys.
Kauno „Žalgirio“ finansinės problemos ir galimas pašalinimas iš Eurolygos
„Žalgirį“ palieka visi keturi legionieriai - Ratko Varda, Marcusas Brownas, Lorenas Woodsas ir Willie Deanas. Rytoj išsenka žaidėjų duoto ultimatumo laikas, jie jau susikrovė lagaminus ir išsiskraidys į kitas šalis, kurių klubai jiems paruošė kontraktus. Atlyginimų vis dar kantriai laukiančių lietuvių neužteks, kad galima būtų registruoti Eurolygos rungtynėms, tad „Žalgiris“ iš jos iškris. „Žalgiryje“ liks lietuviai, tačiau jų agentai taip pat nemiega ir intensyviai ieško naujų darbdavių. Net jei lietuviai ir liks, kitą savaitę „Žalgiris“ negalės žaisti pirmųjų „Eurolygos“ rungtynių su Atėnų „Panathinaikos“, rašo „Kauno diena". Minimalus „Eurolygos“ rungtynėse žaidžiančių vienos komandos žaidėjų skaičius - 10, o žalgiriečių liks tik devyni. Du iš jų: Paulius Jankūnas ir Mantas Kalnietis net negalėtų žaisti dėl traumų. Už tai „Žalgirio“ laukia beveik 700 tūkst. litų dydžio bauda arba net išmetimas iš stipriausios Europos lygos, liūdnas prognozes piešia „Kauno diena“. „Viskas, „Eurolyga" užsidaro visiems laikams", - teištarė „Žalgirio" klubo viceprezidentas Gediminas Navikauskas. G.Navikauskas jau prarado viltį, kad komanda iš savivaldybės gaus nuo vėlyvo pavasario žadamus pinigus, kuriuos planavo panaudoti žaidėjų atlyginimams iki Naujųjų metų. Savivaldybėje, už pinigus laiduoti turinčios bendrovės „Kauno energija“, o dabar bankuose stringantys „Žalgirio“ milijonai klubo sąskaitos per likusias 24 valandas nepasieks. „Nemanau, kad mums dar gali kas nors padėti. Vakar už šiaudo dar bandė griebtis „Žalgirio" komandos sirgalių klubo nariai. Jie po darbo lankėsi pas Kauno miesto merą Andrių Kupčinską. „Situacija labai bloga ir jei niekas nieko nedarys, komanda trečiadienį išsilakstys. Meras „Žalgirio" sirgaliams pasakojo, kad savivaldybė padarė viską, kad komanda gautų pinigus. Tą patį miesto vadovas kalbėjo ir žalgiriečiams, su kuriais susitiko penktadienį po treniruotės. Po Vytauto Landsbergio koncerto, kartu su savivaldybės administracijos direktoriumi Vygantu Gudėnu „Žalgirio“ treniruočių centro persirengimo kambaryje, A.Kupčinskas pusvalandį žalgiriečius įtikinėjo, kad savivaldybė „Žalgiriui“ pinigų ieško versdamasi kūliais. O dėl užstrigusio finansavimo kalti anksčiau pinigų nenorintys mokėti kiti komandos rėmėjai, „Kauno energija" ir bankai. „Kauno energijos“ atstovai tvirtina, kad laiduoti už 2,5 mln. Priminsime, kad dar prieš savaitę „Higher Vision Sports“ žaidėjų agentūra pranešė, jog finansinių sunkumų kamuojama Lietuvos čempionė Kauno „Žalgirio“ komanda yra priversta atsisveikinti su dviem amerikiečiais - visų laikų rezultatyviausiu Eurolygos žaidėju 34-ų metų amžiaus 193 centimetrų ūgio Marcusu Brownu ir ekipos naujoku 28-erių metų 186 centimetrų įžaidėju Willie Deane‘u. „Tai tikras šokas ir gėda „Žalgirui“, kuris turi vienus geriausių krepšinio fanų. Mano žaidėjai žiūri į ateitį ir nori toliau rungtyniauti. Jiems patiko Lietuvoje, bet, nors tai ir skaudu, tikiu, kad viskas baigsis gerai abiem pusėm. Tai vieni iš geriausių Europos žaidėjų“ - teigė M. Browno ir W. Deane‘o agentas Craigas McKenzie. „Internete pasirodęs pranešimas apie M. Browno ir W. Deane‘o pasitraukimą iš „Žalgirio“ neatitinka tikrovės. Galiu tvirtai paneigti šią skleidžiamą dezinformaciją“, - teigė A. Vis dėlto panašu, kad „Žalgirio“ situacija iš tiesų yra sunki ir jos nepalengvino net ir netikėtas Arvydo Sabonio vizitas pas Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų.
