Už lango pradėję pūsti atšiauresni vėjai į kino teatrus atpučia ir puokštę kokybiško amerikietiško kino.
Vienu pirmųjų Oskaro sezono pranašų galima laikyti su lapkričio vėsa į ekranus atkeliavusią sporto dramą „Le Manas’66. Plento karaliai“ (angl. „Ford vs Ferrari“).
Platintojai, nepasitenkinę nei amerikietišku filmo pavadinimu („Ford v Ferrari“), nei kitoms šalims skirtu „Le Mans ’66“, nusprendė interpretuoti, pridėdami dar du žodžius - „Le Manas ’66. Plento karaliai“. Kažin, ką reiškia - plento karalius? Le Mano nugalėtojai taip lyg ir nevadinami.
Filme vaizduojami tikri žmonės ir, sprendžiant iš istorinių faktų bei paties filmo turinio, jie yra automobilių sportui nusipelnę inžinieriai ir vairuotojai.
Taigi šis filmas - ne apie greitį. Greičio jame ne tiek ir daug. Daugiau - aistros ir nuoseklaus darbo dėl greičio.
Istorija paprasta. Ponas Henry Fordas II nusprendžia, kad įmonei reikia naujų idėjų. Ir štai viena atsiranda - nugalėti „Ferrari“ automobilius prestižinėje Le Mano 24 valandų lenktynėse.
Nuo 1960 m. šešerius metus raudonieji italų „eržilai“ lipdavo ant aukščiausios 24 valandas vyksiančių Le Mano lenktynių pakylos.
Tam, kad būtų nuverstas nuo sosto „Ferrari“, „Ford“ į pagalbą pasitelkia buvusį Le Mano lenktynių nugalėtoją ir automobilių inžinierių Kerolį Šelbį (akt. Christianas Bale‘as).
„Le Manas‘66“ galima pavadinti pagal geriausias žanro tradicijas sukalta sporto drama.
Ekrane mes išvystame, atrodytų, neįmanomo tikslo siekiančius veikėjus.
Ir jei tai jums skamba saldžiai, tai taip, tai ir yra saldu.
Iš vienos pusės parodyti, kaip, labai norint ir nepasiduodant, galima pasiekti tai, kas atrodo be galo sunku.
Iš kitos pusės, šiek tiek padvelkia ir raudonomis, baltomis juostelėmis ir žvaigždutėmis mėlyname fone išmarginta retorika „Amerika geriausia, Amerika visur pirma!“.
Tačiau režisierius Jamesas Mangoldas ir būrys scenaristų nepaslydo ir, nors vaikščiojo plona riba, nepateikė mums dėdę Semą šlovinančio pusfabrikačio.
Nepavirsti Ameriką šlovinančia beskonybe filmui padėjo gana akivaizdžiai parodytas milžiniškų korporacijų darbo mechanizmas.
Tikriausiai, jei „Ford“ pakeistume „Coca-Cola“ ar šiems laikams aktualesniu „Amazon“, didelio skirtumo neišvystume.
Tokioje sistemoje žmonės praranda jausmus ir jiems svarbiausi yra rezultatai, ataskaitos, įvaizdis.
Nes jis turės atsiskaityti vieniems vadovams, kurie turės atsiskaityti kitiems vadovams ir taip pasaka be galo.
Kiekvienam vadovui po vadovą.
Ir šiame popierių ir ataskaitų į priekį vedamame purvyne labai gražiai atsiskleidžia pagrindiniai veikėjai.
Ir šioje vietoje „Le Manas‘66“ ima žibėti gražiausiomis sporto dramos spalvomis.
Ekrane mes matome vyrišką draugystę, tikslo siekimą, keletą jautrių pokalbių apie svajonių siekimą.
Labai holivudiška? Taip.
Kiek saldoka? Taip.
Bet šitas cukrinis pyragėlis susivalgo skaniai, nes gerai sukalti dialogai, režisūriniai štrichai ir stipri vaidyba mums padovanoja, kad ir nudailintą, bet kokybišką produktą.
„Le Manas‘66“ turėjo nuvilti tuos užklydėlius, kurie manė pamatysią kažką panašaus į „Greitus ir įsiutusius“, tik su senesniais automobiliais.
Filmo pagrindiniu varikliu (kalambūras pavartotas sąmoningai) tampa žmogiška drama, o ne lenktynių trasoje vykstantis veiksmas.
Per dvi su puse valandos trunkantį filmą tikrosios lenktynės vyksta kokį pusvalandį.
Tad į „Le Maną‘66“ traukti vertėtų ne tiems, kurie mėgsta „Greitus ir įsiutusius“, o tiems, kuriuos žavėjo Rono Howardo „Lenktynės“ (angl. „Rush“), Clinto Eastwoodo „Nenugalimas“ (angl. „Invictus“) ar Bennetto Millerio „Žmogus, pakeitęs viską“ (angl. „Moneyball“).
„Le Mana’66“ veikiau yra filmas ne apie rezultatą (lenktynes ar pergalę jose), o apie jo siekimą.
Pirmuoju smuiku aktorių kolektyve groja svorio metimo ir priaugimo čempionas Christianas Bale‘as.
Vienas talentingiausių šių laikų Holivudo aktorių serviruoja eilinį gerą savo pasirodymą, įkūnydamas sunkaus charakterio ir šiek tiek impozantišką asmenybę.
Kokybiškai atlikti vaidmenys jau tampa eiline C. Bale‘o diena ofise, kuri gali jam atnešti ir Oskaro nominaciją.
Mattas Damonas šiek tiek nublanksta prieš savo ekrano kolegą, tačiau jam teko kiek paprastesnis ir labiau tradicinis vaidmuo.
Tačiau nors aktoriui tekęs Kerolis Šelbis ir buvo veikiau „teisingo amerikiečio“ vaidmuo nei aktorinis iššūkis, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad Mattas Damonas pasirodė blogai.
Priekaištauti sunku ir kitiems aktoriams.
„Le Manas‘66. Plento karaliai“ nors ir yra standartinė, tačiau stipri ir kokybiškai sukalta holivudinė drama.
Gero pagrindinių aktorių darbo, gana kokybiškai sukalto scenarijaus ir stiprios režisūros maitinamas variklis užkuria ir į priekį veža filmą, kuris gal ir nepateks į kino Olimpą, bet garantuos daugeliui žiūrovų malonų laiką kino salėje.
Automobilių sporto fanams - „Ford“ pergalė 1966 metais įvykusiame Le Mane yra viena ryškiausių per visą Prancūzijoje vykstančių lenktynių istoriją.
Jeigu turite laiko, rekomenduojame iš pradžių perskaityti knygą: „Go Like Hell: Ford, Ferrari, and Their Battle for Speed and Glory at Le Mans“, kurios pagrindu buvo sukurtas šis filmas.
Automobilių sporto pasaulyje konkurencija visada buvo negailestinga, tačiau kartais už rezultatų slypi ne tik technika, bet ir žmonių ryšiai, pasiaukojimas bei drąsa.
Inžinierius ir lenktynininkas susivienija, kad sukurtų automobilį, galintį mesti iššūkį dominuojančiam varžovui.
Šis projektas tampa ne tik technologine užduotimi, bet ir išbandymu žmogaus charakteriui, kai kiekvienas sprendimas gali nulemti ne tik varžybų baigtį, bet ir jų gyvenimus.
Kelyje į tikslą laukia daugybė kliūčių - nuo biurokratinių intrigų iki asmeninių nesutarimų, tačiau bendras troškimas pasiekti pergalę suvienija komandą, kuri nepasiduoda net pačiomis sudėtingiausiomis akimirkomis.
Filmo esminiai įvykiai (ypač drama lenktynių trasoje) ne išgalvoti, taip vyko iš tikrųjų.
Šia prasme filmas primena „Vaizduotės žaidimą“ („The Imitation Game“, rezž. Morten Tyldum, 2014), kur pati istorija tokia įdomi ir įtraukianti, kad režisūriniam jos įprasminimui taikomas vienas vienintelis kriterijus - jos nesugadinti.
Daugeliu atvejų šis filmas yra būtent toks - nesugadinęs tikros istorijos.
Kiek aukščiau (atrodytų, vos vos) filmą kilsteli paskutinė scena.
Čia Mattto Damono personažas atvyksta aplankyti lenktyninio automobilio avarijoje žuvusio draugo ir kolegos žmonos bei vaiko.
Tarp jų įvyksta jaudinantis, nostalgijos ir liūdesio kupinas pokalbis.
Po to vyras sėda į savo simpatišką kabrioletą ir, atrodytų, neišlaiko.
Nusiima akinius, pravirksta.
Taip vyrai (tegu neskamba seksistiškai) susitvarko su liūdesiu ir važiuoja (visomis prasmėmis) toliau.
| Metai | 2019 |
|---|---|
| Šalis | JAV, Prancūzija |
| Trukmė | 152 min. |
| Režisierius | Jamesas Mangoldas |
| Pagrindiniai aktoriai | Christianas Bale'as, Mattas Damonas |