Trileris - tai literatūros, televizijos ir kino žanras, kuriame pagrindiniais elementais laikomi įtampa, nerimas, laukimas ir jaudulys. Trileriai veikia žiūrovo nuotaiką, verčia jį nerimastingai tikėtis atomazgos, stimuliuoja netikrumo, nuostabos, susierzinimo ir/arba siaubo jausmus. Jie skatina adrenalino išsiskyrimą ir sužadina emocijas.
Kuriant filmą, priskiriamą trilerio žanrui, dažnai įpinami netikėti siužeto vingiai bei pasirenkamos žiūrovą klaidinančios situacijos. Trilerio tikslas - išlaikyti žiūrovą budrų ir įsitempusį. Tokiuose filmuose protagonistai tenka užduotis išspręsti tam tikrą problemą: pabėgimą, misiją ar paslaptį. Bet kokiam trileriui, nepaisant jo subžanro, būdingas pavojus, kylantis protagonistui.
Nerimas dėl pagrindinės filme sprendžiamos problemos išlaikomas viso filmo metu ir veda prie įtemptos kulminacijos. Trilerio subžanrais laikomi psichologiniai, kriminaliniai ir mistiniai trileriai. Po prezidento Džono Kenedžio nužudymo ypač populiariais tapo politiniai ir paranojiniai trileriai, taip pat šnipų trileris.
Sėkmingų trilerių pavyzdžiais laikomi Alfredo Hičkoko sukurti filmai. 2001 metais Amerikos filmų institutas paskelbė šimto visų laikų geriausių įtampos bei adrenalino išsiskyrimą skatinančių JAV filmų sąrašą, kuriame nominuoti filmai turėjo būti sukurti JAV piliečių ir juose dominuojantys šiurpuliai turėjo pagyvinti JAV kino palikimą.
Trilerį sudaro staigus emocijų antplūdis, jaudulys, įtarinėjimas ir gyvas judėjimas viso pasakojimo metu. Siužetas gali būti subtilus, tačiau įtraukiantis pakilimais ir nuopuoliais, taip pat gali būti pastovus arba pilnas nutrūktgalviško jaudulio. Šio žanro tikslas - pateikti nepertraukiamos įtampos, netikėtumo ir grėsmingos lemties pojūtį, priverčiantį žiūrovus tvirtai įsikibti į sėdynių atlošus iki kulminacijos taško.
Paprastai trileriai būna greiti, psichologiniai, grėsmingi, mistiniai ir pilni piktadarysčių, tokių kaip šnipinėjimas, terorizmas ir sąmokslas, siekiant sukelti bauginantį azartą. Trilerių įvairovę jungia vienas bendras bruožas - intensyvios emocijos, tokios kaip nuogąstavimas, pagyvėjimas, susižavėjimas ir kvapo atėmimas. Pagal trilerio apibrėžimą, jei trileris nejaudina, nesukelia žmogui emocijų, jis neatlieka savo darbo.
Trilerio subžanrai ir bruožai
Trilerių subžanrai yra labai įvairūs: legalus trileris, detektyvinis trileris, veiksmo-nuotykių trileris, medicininis trileris, policinis trileris, romantinis trileris, istorinis trileris, politinis trileris, religinis trileris, moderniųjų technologijų trileris, karinis trileris ir daugybė kitų variacijų. Šią įvairovę jungia visada esantis intensyvių emocijų kūrimas.
Trilerio veikėjai būna kriminaliniai nusikaltėliai, persekiotojai, samdomi žudikai, niekuo dėtos aukos, grėsmingos moterys, žmonės su tamsia praeitimi, psichologinių problemų turintys individai, sociopatai, agentai, teroristai, policininkai, pabėgę kaliniai, privatūs detektyvai ir kiti.
Viena pagrindinių trilerio siužeto linijų - nekaltos aukos, besiderinančios su psichopatu, pavaizduota Alfredo Hičkoko filme „Rebecca“ (1940 m.). Protagonistas dažniausiai yra eilinis gyventojas, nepratęs prie pavojų, tačiau kriminaliniuose trileriuose dažnai sutinkami tvirti vyrai, kuriems policijos pareigūnai ar detektyvai yra įprastas reiškinys.
Nors dažniausiai pagrindiniai trilerių veikėjai yra vyrai, pasirodo vis daugiau filmų, kuriuose protagonistais tampa moterys. Psichologiniuose trileriuose lyderiaujantys veikėjai priklausomi nuo savo psichologinių gebėjimų.
Trilerio siužete yra veikėjų, kurie konfliktuoja tarpusavyje arba su išorinėmis jėgomis. Grėsmės kartais gali būti abstrakčios ir nematomos. Atmosferoje tvyrantis kraupus pavojus ir staigi agresija, kaip nusikaltimas ar žmogžudystė, charakterizuoja trilerį. Šis žanras dažnai pasaulį ir visuomenę pristato kaip tamsius, korumpuotus ir pavojingus.
Holivude trileriai paprastai turi linksmas pabaigas, kuriose blogis pralaimi. Įtampa dažniausiai pasirodo, kai veikėjas atsiduria grėsmingoje situacijoje, spąstuose, iš kurių pabėgti atrodo neįmanoma.
Trilerių siužetai yra tarsi dėlionė. Skaitytojams/žiūrovams pateikiamos užuominos, ir jie turi galimybę priimti sprendimus, taip pat kaip ir pagrindinis veikėjas. Trileriuose svarbiausias klausimas ne „kas tai padarė?“, bet ar blogiukas bus pagautas prieš įvykdydamas kitą nusikaltimą.
Trilerių veiksmas dažniausiai vyksta paprastuose, eiliniuose priemiesčiuose ir miestuose, tačiau retkarčiais veiksmas gali vykti šiek tiek arba visiškai egzotiškoje vietoje. Paprastai, kietas ir išradingas, bet paprastas herojus kovoja prieš piktadarius, ryžtingai nusiteikęs sunaikinti juos, jų šalį arba jų laisvo pasaulio stabilumą.
Istoriniai trilerio pavyzdžiai ir raida
Homero „Odisėja“ yra viena seniausių istorijų Vakarų šalyse ir laikoma ankstyvu trilerio prototipu. Vienas pirmųjų trilerių yra 1923 metų Haroldo Loido komiškas filmas „Saugumas paskiausiai” (Safety Last!), kuriame herojus vaidina daug drąsos reikalaujantį epizodą ant dangoraižio.
Senovės epinės poemos, tokios kaip „Gilgamešo epas”, „Mahabharata”, Homero „Odisėja” naudojo panašias pasakojimo technikas, kaip ir šiuolaikinis trileris. Homero epo pagrindinis herojus yra Odisėjas, kuris grįžta namo po Trojos karo, kovodamas su nepaprastais sunkumais, norėdamas vėl atnaujinti santykius su savo žmona Penelope.
„Raudonkepuraitė” (Little Red Riding Hood, 1697 m.) - pasaka apie mergaitę, kuri keliavo per mišką, kad aplankytų savo sergančią senelę, tačiau tai buvo ankstyvasis pavyzdys apie pamišusį persekiotoją. Pasakoje Raudonkepuraitę persekiojo vilkas, kuris norėjo suryti mergaitę.
Apsakymas „Trys obuoliai“ (The Three Apples) iš „Tūkstantis ir viena naktis“ (One Thousand and One Nights) yra vienas iš anksčiausiai parašytų nužudymo istorijų su netikėtais pasakojimo vingiais bei detektyvinės istorijos elementais.
„Grafas Montekristas” (The Count of Monte Cristo, 1844 m.) yra nutrūktgalviškas keršto trileris apie Edmondą Dantes, kurį išdavė draugai ir išsiuntė į saloje esančią pilį-kalėjimą Chateau d‘If. Vieninteliu herojaus kompanionu tampa senyvas vyras, kuris išmoko Edmondą visko nuo filosofijos ir matematikos iki fechtavimosi. Prieš pat mirtį, senolis Edmondui išduoda slaptą vietą, kurioje yra paslėptas lobis.
„Tamsos širdis” (Heart of Darkness, 1903 m.) - istorija apie vyrą vardu Marlowe, kuris keliauja iki Kongo upės vien tam, kad surastų paslaptingą Belgijos pirklį Kurtz. Pamažu, žmogaus sielos žiaurumas bei vieno veikėjo neapykanta kitam, dingsta.
„39 laipteliai” (The Thirty-Nine Steps, 1915 m.) - ankstyvasis John Buchan trileris, kuriame nekaltas žmogus tampa pagrindiniu įtariamuoju dėl įvykdyto nusikaltimo. Teatre, per spektaklį, Ričardas susipažįsta su Anabele, kuri prašo paslėpti ją nuo persekiotojų. Tą pačią naktį mergina jo kambaryje nužudoma.
„Mandžiūrijos kandidatas” (The Manchurian Candidate, 1959 m.) - Šaltojo karo metų istorija, kurioje komunistai bando įteigti Amerikos kariams savo ideologiją, paversdami juos pasąmoningais samdomais žudikais.
„Šnipas, kuris sugrįžo iš šalčio” (The Spy Who Came in from the Cold, 1963 m.) (John Le Carre) - Šaltojo karo metų šnipinėjimai, kuriuose britų agentų tinklo sistema yra suardoma.
„Bornas: sunaikinta tapatybė“ (The Bourne Identity, 1980 m.) - vienas iš pirmųjų trilerių, parašytas moderniu stiliumi, pasakojantis apie vyrą, kuris po amnezijos bando atskleisti savo praeities paslaptis.
Reikšmingi režisieriai ir jų indėlis
Vienas geriausiai žinomų trilerių kūrėjų - Alfredas Hičkokas. Jo pirmasis trileris buvo „Gyventojas“ (1926 m.) - istorija apie žudiką Džeką.
Nuo 1935 m. prasidėjo naujas etapas. Vienas anksčiausių nebyliųjų šnipų filmų buvo „Šnipai“ (Spione, Fritz Lang, 1928 m.), tapęs pagrindu Džeimsui Bondui.
Kitas Fritz Lang filmas - šiurpą keliantis „M” (1931 m.) - apie Peter Lorre, kriminalinį iškrypėlį.
Daug D.Britanijos kūrėjų - Walter Forde, Victor Saville, George A. Cooper, Michael Powell - trilerius kūrė panašiu periodu. Ir, žinoma, Alfredas Hičkokas toliau tobulino įtemptąjį trilerį, kuris tapo jo atpažinimo ženklu.
Paprasta detalė, apibrėžianti Hitchcocką
Vėliau pasirodė filmai, tokie kaip „Jupiterė. Pabudimas“ (2015 m.), kuriame susipina skirtingų pasaulių istorijos, ir „Šokis hip-hopo ritmu“ (2006 m.), kuris iškėlė Channingą Tatumą į plačius kino vandenis. „Meilės priesaika“ (2012 m.) - pagal Nicholaso Sparkso romaną sukurta meilės istorija, nagrinėjanti iš naujo atrandamą meilę po automobilio avarijos.
„Magiškasis Maikas“ (2012 m.) - filmas, pasakojantis apie vieno striptizo šokėjo apmokomą jaunąjį kolegą. „Eilinis Džo“ (2009 m.) - veiksmo filmas apie elitinį karinį būrį, kovojantį prieš nusikalstamą organizaciją.
Tarp kitų reikšmingų trilerių paminėtini „Malholando kelias“ (2001 m.), „12 piktųjų“ (1957 m.), „Džo“ (2013 m.), „Knygų skaitytojas“ (2008 m.), „Omaras“ (2015 m.), „Kambarys“ (2015 m.), „Melagiai“ (2009 m.), „Paskutinis mohikanas“ (1992 m.), „Amerikos istorija X“ (1998 m.), „Tarnaitė“ (2016 m.), „Mažoji būgnininkė“ (2016 m.), „Wolf Like Me“ (2022 m.), „Meilė ir mirtis“ (2023 m.), „Pagrobimas“ (2023 m.), „Visiškai išgalvoti Diko Turpino nuotykiai“ (2023 m.), „Under the Bridge“ (2024 m.), „Sugar“ (2024 m.) ir „Maid“ (2021 m.).
Šis žanras nuolat vystosi, siūlydamas žiūrovams vis naujus ir įdomius pasakojimus, kurie prikausto dėmesį ir palieka ilgalaikį įspūdį.