Rugsėjo 22 d. žmonės visame pasaulyje kviečiami bent vienai dienai palikti automobilį namuose ir patirti, kokios įtakos tai gali turėti gatvių oro kokybei bei triukšmo lygiui mieste. Šia proga verta prisiminti lengviausiai prieinamas kelionės automobiliu alternatyvas ir kokios naudos kiekviena iš jų galėtų suteikti mums ir mus supančiai aplinkai. Net vienas nedidelis veiksmas pakeitus automobilį tvaresne transporto priemone kartą per savaitę gali reikšmingai sumažinti oro taršą.
Visame pasaulyje rugsėjo 22-ąją minima Tarptautinė diena be automobilio. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai, žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo paliekant automobilį namų kieme. Šią dieną žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo būdų - eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu, naudotis visuomeniniu transportu, ieškoti kitų alternatyvių transporto priemonių ir keliavimo būdų. Pirmą kartą akcija „Mieste - be savo automobilio” buvo surengta 1998 m. Prancūzijoje. Šį sumanymą greitai perėmė ir kitos Europos šalys. 2000 m. tokia akcija jau surengta 760-yje Europos miestų. 2001 m. gruodžio 8 d. Berlyno Aplinkosaugos akademijoje buvo įvertinti pirmųjų akcijų ,,Mieste - be savo automobilio“ rezultatai ir pasirašyta visų šalių, dalyvaujančių šioje akcijoje, aplinkos ministrų deklaracija. Tarp šių šalių yra ir Lietuva. Nuo tada rugsėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio.
Kiekvieną rugsėjį visose Europos Sąjungos šalyse organizuojama Europos judrioji savaitė, kuri prasideda nuo rugsėjo 16 dienos. Judriosios savaitės kulminacija - Diena be automobilio, tradiciškai minima rugsėjo 22-ąją. Ji suteikia unikalią galimybę atkreipti dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai bei patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo.
Transporto tarša - pavojus sveikatai ir aplinkai
Viena iš opiausių šių dienų miesto problemų − tarša kietosiomis dalelėmis ir kenksmingu dujų mišiniu ore. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, už didelę oro taršos dalį yra atsakingas transporto sektorius. Transporto priemonių skleidžiamos toksinės medžiagos kelia ypatingą pavojų, nes jos išmetamos ten, kur mes vaikštome − gatvės lygyje, todėl patenka tiesiai į mūsų kvėpavimo sistemą. Dėl šios priežasties automobilių išmetamos dujos gali būti net pavojingesnės ir kelti didesnę grėsmę sveikatai nei teršalai, kuriuos aukštai ore išmeta pramoniniai kaminai.
Autotransporto išmetamųjų teršalų dalis sudaro net 60-70 proc. bendrojo visų teršalų kiekio. Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles, sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms. Oro tarša susijusi ir su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, kvėpavimo takų sutrikimų bei vėžio rizika. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, net 4,2 mln. priešlaikinių mirčių pasaulyje siejamos su oro taršos aplinkoje įtaka. Didžiausią neigiamą poveikį daro ilgalaikis buvimas užterštoje aplinkoje − kuo smulkesnės įkvepiamos kietosios dalelės, tuo jos pavojingesnės, mat gali prasiskverbti giliai į plaučius ir taip patekti į kraujotaką.
Užterštas oras taip pat prisideda prie klimato kaitos, rūgštaus lietaus, ekosistemų nykimo. Degindami iškastinį kurą, į atmosferą išskiriame šiltnamio efektą sukeliančias dujas - anglies dioksidą. Šios ir kitos dujos (metanas, diazoto monoksidas) sulaiko žemės šilumą ir spartina klimato kaitą, kurios poveikį jaučiame jau šiandien.
Automobiliai dideliuose miestuose yra pagrindinis atmosferos teršimo šaltinis. Atlikti tyrimai rodo, kad būtent pastarieji nulemia apie 25 proc. oro taršos, esančios Europoje. Statistika negailestinga - per pastaruosius 15 m. Lietuvos miestuose aplinka ypač užteršta nuo daugybės senų automobilių. Ne mažesnė problema ir eismo saugumas. Lietuvoje avarijose žūsta gerokai daugiau žmonių, nei kitose Europos šalyse.
Triukšmo tarša - dažnai pamirštama problema
Nors Tarptautinė diena be automobilio primena apie oro taršos mažinimo naudą, ji taip pat atkreipia dėmesį ir į kitą dažnai pamirštamą problemą - triukšmo taršą. Europos aplinkos agentūros duomenimis, transporto keliamas triukšmas kelia riziką daugiau nei 100 mln. žmonių Europoje. Apie 20 proc. ES gyventojų nuolat gyvena teritorijose, kuriose kelių eismo triukšmo lygis gali turėti neigiamo poveikio sveikatai, o kai kuriuose didmiesčiuose šis rodiklis siekia net 50 proc. Dieną be automobilio galime patirti, kaip keičiasi miesto atmosfera, kai gatvės tampa tylesnės, švaresnės ir draugiškesnės žmonėms ir gamtai.
Fizinis aktyvumas ir tvaresnės transporto priemonės
Nauji mokslo atradimai ir technologijos labai pakeitė šiandieninę mūsų aplinką. Visa tai - komfortas, tačiau tai labai sumažina žmogaus fizinį aktyvumą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, fizinis pasyvumas yra vienas iš pagrindinių lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Europos regione su fiziniu pasyvumu siejama 3,5 proc. visų ligų ir jam priskiriama 5-10 proc. mirčių. Tyrimais įrodyta, jog fizinis pasyvumas yra ankstyvo mirtingumo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnys. Dėl šios priežasties kasmet pasaulyje miršta apie 2 milijonus žmonių. Vis daugiau skelbiama moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, jog fizinis pasyvumas yra nutukimo, II tipo diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų rizikos veiksnys.
Fizinis aktyvumas ne tik sumažina ligų riziką, bet ir gerina nuotaiką, padeda įveikti stresą, didina dėmesio koncentraciją, kelia darbingumą. Fizinė veikla, tokia kaip pasivaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, šokiai, fizinis darbas, fiziniai pratimai ar sportas, neleidžia vystytis neigiamiems sveikatos pakitimams. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad reguliari fizinė veikla padeda mažinti širdies ligų, diabeto bei tam tikrų vėžio formų riziką, gerina psichinę sveikatą, miego kokybę ir bendrą savijautą. Pagal organizacijos rekomendacijas, suaugusiems per savaitę būtina bent 150-300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinė veikla. Rekomenduojame reguliariai mankštintis, dirbti fizinius darbus buityje arba bent 30 minučių paėjėti sparčiu tempu kiekvieną dieną. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kiekvieną dieną reikėtų nueiti mažiausiai 10 tūkstančių žingsnių. Nustatyta, kad reguliari fizinė veikla ir teisinga sveika mityba bent septyneriais metais pailgina gyvenimą, sumažina lėtinių infekcinių ligų riziką. Reguliarus fizinis aktyvumas skatina racionaliau dirbti širdies ir kraujagyslių sistemą, optimizuoja medžiagų apykaitos veiklą, gerina savijautą, padeda lengviau įveikti stresą bei didina pasitenkinimą gyvenimu. Kuo daugiau judėsime, tuo ilgiau išliksime sveiki. Planuodami kiekvieną dieną, bent pusvalandį skirkite aktyviai veiklai. Gera sveikata - tai nuolatinis malonios energijos pojūtis. Tuomet daug paprasčiau sprendžiamos mokslo, darbo, šeimos problemos. Žmogus įgauna pasitikėjimą savimi, yra savarankiškesnis, rečiau apima bloga nuotaika, nusivylimas.
Maži pokyčiai - tačiau poveikis didelis. Žinoma, visiškai atsisakyti automobilio daugelis negalėtume, ypač jei gyvename toliau nuo darbo vietos, vaikų ugdymo įstaigų ir ne šalia pagrindinių miestų arterijų. Vis tik, automobilį pakeitus tvaresne transporto priemone vos vieną dieną per savaitę, galėtume reikšmingai sumažinti po savęs paliekamą anglies dvideginio pėdsaką.
Prieš kelerius metus Oksfordo universiteto (JK) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad „aktyvus judėjimas“ - tai yra, važiavimas dviračiu, elektriniu dviračiu ar ėjimas pėsčiomis - gali padėti kovoti su klimato krize. Tyrime dalyvavo septynių Europos miestų gyventojai, o jo rezultatai parodė, kad tie žmonės, kurie bent vieną kelionę per dieną pakeitė iš automobilio į dviratį, per metus sumažino savo anglies dvideginio pėdsaką maždaug 0,5 tonos. Tai sudaro reikšmingą dalį vidutinių vienam žmogui tenkančių CO2 emisijų. Mokslininkai teigia, kad jei bent 10 proc. gyventojų pakeistų savo kelionių įpročius, išmetamų kenksmingų dujų kiekis sumažėtų maždaug 4 proc.
Alternatyvios transporto priemonės ir keliavimo būdai
Kelionės pėsčiomis
Į darbą ar parduotuvę - pėsčiomis. Diena be automobilio yra geras priminimas, kad kai kuriuos atstumus galime įveikti... tiesiog eidami. Tai - pats tvariausias judėjimo būdas. Žinoma, ne kiekvienas į darbą galime nueiti pėsčiomis, tačiau jei ėjimo laikas neviršija pusvalandžio - gal bent kartais automobilį galime palikti namuose ir gauti dvigubos naudos.
Viešasis transportas
Viešasis transportas yra dar vienas patogus būdas keliauti, prisidedantis prie automobilių spūsčių gatvėse ir oro taršos mažinimo. Vienas pilnas žmonių autobusas gali pakeisti net 40 automobilių, taip sumažindamas bendrą išmetamų teršalų kiekį. Ką jau kalbėti, kad elektra varomi troleibusai Lietuvos didmiesčiuose yra vienas draugiškiausių aplinkai pasirinkimų.
Automobilių dalijimosi paslaugos
Mažinti anglies dvideginio pėdsaką miestuose galima ir vietoje nuosavo automobilio naudojantis automobilių dalijimosi paslaugomis. Pagrindinis šių paslaugų principas - vienu automobiliu naudojasi daug žmonių, todėl sumažėja automobilių skaičius gatvėse. Tai leidžia gyventojams apsieiti be nuosavo automobilio, mažinti transporto priemonių skaičių miestuose ir rečiau jomis naudotis. Dar vienas privalumas: automobilių dalijimosi parkai dažnai sudaryti iš naujų transporto priemonių arba tų, kurios specialiai parinktos dėl efektyvesnio degalų naudojimo ir mažesnės taršos. Kai kurios automobilių dalijimosi platformos siūlo išimtinai tik elektra varomus automobilius.
Mikrojudumo transporto priemonės
Tiek dalijimosi paslaugų, tiek asmeninės mikrojudumo priemonės, tokios kaip dviračiai ar paspirtukai taip pat gali atliepti susisiekimo poreikius. Jos padeda mažinti eismo spūstis, oro ir triukšmo taršą, o taip pat didina pasiekiamumą, nes veikia kaip „paskutinės mylios“ jungtis su viešuoju transportu, sumažina išlaidas, palyginti su automobilio turėjimu, ir atlaisvina miestų erdves. Taip pat ryškus ir mobilumo aspektas − keliaujantieji mikrojudumo transporto priemonėmis aplenkia miesto spūstis, kuriose bent jau sostinės Vilniaus gyventojai kasmet vidutiniškai praleidžia apie 8 paras.
Darbas iš namų
Kornelio universiteto ir bendrovės „Microsoft“ tyrimas parodė, kad dirbantieji nuotoliu po savęs gali palikti 54 proc. mažesnį anglies pėdsaką, palyginus su darbuotojais, dirbančiais biure. Pandemija padiktavo visai kitokias darbo rutinos taisykles. Daugelis per karantiną pripratę dirbti iš namų, neretai bent kartą ar kelis kartus per savaitę vis dar renkasi šį darbo metodą.
Kaip prisidėti prie švaresnės aplinkos?
Daugiau judėkite. Ne tik rugsėjo 22-ąją, bet ir bent kartą per savaitę, dvi ar mėnesį - automobilį palikite namuose ir, jeigu įmanoma, reikalus tvarkykite ar poilsiaukite vaikščiodami pėsčiomis, naudodamiesi viešuoju transportu, dviračiu ar elektriniais paspirtukais.
Kooperuokitės su kolegomis ar kaimynais. Dar vienas puikus būdas mažinti automobilių naudojimą - bendruomeniškumas. Pavyzdžiui, kad sumažintumėte ir taršą, ir išlaidas, užuot mašinoje važiavę vieni, kooperuokitės su kolegomis ir į darbą vykite vienu automobiliu. Ta pati taisyklė galioja ir vežant vaikus į mokyklas, į darželius ar būrelius. Su kaimynais pasiskirstykite dienomis, kuris kurią dieną tampa vairuotoju, vežančiu vaikus, - taip į tą pačią vietą nereikės vykti keliomis mašinomis.
Bent kartą per savaitę - dirbkite iš namų. Dėliokitės maršrutą. Dar vienas patarimas norint išvengti nereikalingų kelionių - atidžiai susiplanuoti dienos maršrutą. Jeigu vykstate apsipirkinėti - stenkitės pasirinkti netoli esančias parduotuves. Jeigu matote, kad šalia galite sutvarkyti ir kitus svarbius reikalus - tai taip pat padarykite tą pačią dieną.
Akivaizdu, kad tikėtis didelių pokyčių be asmeninių pastangų nereikėtų, todėl Tarptautinė diena be automobilio puiki proga bent vienai dienai pakeisti savo kasdienius transporto įpročius ir padovanoti sau ir visuomenei švaresnio oro gurkšnį. Ypač aktualu į tai įtraukti vaikus, nes nuo mažens ugdomas vaikų sąmoningumas apie fizinio aktyvumo naudą jų sveikatai, apie švarios aplinkos išsaugojimo reikšmę yra labai svarbus, nes vaikystėje susiformavęs supratimas juos lydi visą gyvenimą.
Dalyvavimas renginiuose, skirtuose Dienai be automobilio, taip pat yra puikus būdas paskatinti fizinį aktyvumą ir drauge prisidėti prie aplinkosaugos. Pavyzdžiui, tradicinę Dieną be automobilio minės dauguma šalies savivaldybių. Praeitą ketvirtadienį ta proga Vilniuje, Lukiškių aikštėje, buvo surengta judesio pamoka „Pajudėkime kartu per pietų pertrauką“. Šiauliuose šią dieną bendrovė „Busturas“ organizuoja lenktynes „Pasirink ir judėk!“. Kauniečiai tą dieną nemokamai galės išbandyti vandens transportą - paplaukioti laivu „Žalgiris“. Dieną be automobilio Kauno, Panevėžio, Pakruojo‚ Palangos, Kėdainių, Joniškio, Marijampolės, Šiaulių, Kaišiadorių, Radviliškio, Utenos ir Jonavos gyventojai galės nemokamai naudotis viešuoju transportu.