2012 metų sausio 13-ąją įvykusi kruizinio laivo „Costa Concordia“ katastrofa prie Italijai priklausančios Džilijo salos tapo viena didžiausių pastarojo meto laivybos tragedijų. Beveik 300 metrų ilgio laivas, plaukiojęs po Viduržemio jūrą, rėžėsi į uolą, patyrė didelę skylę dantyje ir iš dalies nuskendo. Šioje nelaimėje žuvo 32 žmonės, o daugelis keleivių patyrė sužeidimus ir potrauminio šoko sukeltus negalavimus.
Katastrofos metu laive buvo daugiau nei 4 000 žmonių, tarp jų ir žmonės iš 54 šalių. Dėl smūgio į dugne atsivėrė didelė skylė, per kurią pliaupė vanduo. Laivas pradėjo grimti ir virto ant šono, pasviręs beveik 90 laipsnių kampu. Panikos apimti keleiviai, palyginami su „Titaniko“ katastrofos liudininkais, buvo priversti skubiai evakuotis. Kai kurie aukomis tapo kritę ant denio ar tiesiai į vandenį, kiti žuvo neturėdami gelbėjimosi liemenių ar negalėdami patekti į gelbėjimo valtis.
Italijos pakrančių apsaugos tarnyba ir gelbėtojai atliko sudėtingą gelbėjimo operaciją, tačiau ne visiems pavyko išsigelbėti. Deja, nebuvo žinių, kad laivu būtų plaukę Lietuvos piliečiai, tačiau nukentėjo Rusijos piliečiai.
Katastrofos priežastys ir kapitono atsakomybė
Tyrimai parodė, kad pagrindinė katastrofos priežastis buvo kapitono Francesco Schettino padarytos klaidos. Nors pats kapitonas tvirtino, kad laivas nebuvo nukrypęs nuo kurso ir kaltino įgulą bei netikslius žemėlapius, jo veiksmai sukėlė didelį nepasitenkinimą. Jis buvo kaltinamas nutrūktgalviškai nukreipęs didžiulį laivą per arti kranto, taip pat demonstratyviai aplaidumu ir panika, delsęs paskelbti įsakymą palikti laivą. Kai kurie liudytojai teigė, kad kapitonas buvo pastebėtas krante likus dviem valandoms iki visų keleivių evakuacijos, o tai yra akivaizdus jūrų statuto pažeidimas.
„Tai buvo kruizinė kelionė po Viduržemio jūrą“, - pasakojo vienas iš keleivių, atsimindamas vakarienę ir staigų smūgį, sukėlusį paniką. Kiti keleiviai skundėsi, kad ekipažas elgėsi panašiai kaip „Titanike“: tik ramino, tačiau nepadėjo išsigelbėti.
Tuo metu kapitonas Francesco Schettino, turintis 11 metų darbo stažą, buvo sulaikytas ir jam buvo pradėta baudžiamoji byla dėl netyčinio nužudymo ir dėl to, kad jis paliko laivą dar nesibaigus keleivių evakuacijai. Vėliau jam buvo paskirta 16 metų kalinimo bausmė, tačiau jis dar kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą.
Laivo likimas ir atminimo iškilmės
Milžiniškas laivas „Costa Concordia“, kurio vertė siekė 450 mln. eurų, po sudėtingos operacijos 2014 metais buvo atitemptas į Genują, kur jau seniai išardytas. 2013 m. rugsėjo 17 d. buvo baigti laivo atstatymo į vertikalią padėtį darbai, o galutinis išardymas įvyko 2017 m.
Kasmet Džilijo saloje minimos šios tragedijos metinės. Po pamaldų Chiesa dei Santi Lorenzo e Mamiliano bažnyčioje du jūreiviai iš pakrančių apsaugos laivo į jūrą nuleido gėlių vainiką žuvusiesiems atminti. Meras Sergio Ortellis teigė, kad tai paskutinės viešos atminimo iškilmės, siekiant pagerbti 32 aukas. Kitais metais minėjimas vyks nedideliame rate, nedalyvaujant žiniasklaidos atstovams.
21:45 val., tuo metu, kai „Costa Concordia“ atsitrenkė į uolą, sugaus uoste stovinčių laivų sirenos. Dėl pandemijos reginiuose saloje laukiama tik nedaug tuomečių keleivių ar aukų artimųjų.
„Concordia“ kruizo paslaptis | Kas nutiko ne taip? | 2012 m. „Titanikas“ | Dhruv Rathee
"Costa Concordia" klasė ir ankstesni incidentai
„Costa Concordia“ buvo pirmasis iš „Concorde“ klasės kruizinių laivų. Vėliau buvo pastatyti kiti panašaus dydžio laivai: Costa Serena, Costa Pacifica, Costa Favolosa, Costa Fascinosa ir Carnival Splendor. „Costa Concordia“ yra didžiausias Italijoje pastatytas laivas (114 500 BRT), pradėjęs plaukioti 2006 m. Prieš didžiąją katastrofą, 2008 m. lapkričio 22 d., šis laivas su keleiviais stipraus vėjo buvo nustumtas nuo kurso ir atsitrenkęs į uosto įrenginius prie Sicilijos Palermo miesto.
Laive buvo 4 atskiri baseinai, poilsio zona kartu su sveikatingumo klubu, sauna, pirtys ir soliariumai, tačiau visa tai netapo apsauga nuo nelaimės.
Kompanija „Costa Crociere“, kuriai priklauso laineris, pripažino, kad nelaimė atsitiko dėl „žmogiškojo veiksnio“ ir atsiprašė už incidentą bei pareiškė užuojautą aukų artimiesiems. Kompanija 2013 metais išvengė baudžiamųjų kaltinimų, sutikusi sumokėti 1 mln. eurų baudą. Išgyvenusiems žmonėms, kurie atsisakė pirminio pasiūlymo ir tapo civiliniais ieškovais, buvo priteista po 30 tūkst. eurų.
Prokurorų pateiktuose dokumentuose atskleidžiamos ir kai kurių tragedijos aukų paskutinės gyvenimo akimirkos, pasakojama apie paniką ir chaosą, apėmusį laivo keleivius ir įgulos narius.
Ši nelaimė tapo skaudžiu priminimu apie kruizinių laivų saugumo svarbą ir žmogiškojo veiksnio įtaką didelėms tragedijoms.