Antrosios kartos „Ford Focus“ (Mk2) buvo pristatytas 2004 metais ir gamintas iki 2011 m. Tai vienas iš populiariausių kompaktinės klasės automobilių Europoje. Šis modelis pelnė vairuotojų simpatijas dėl patogaus valdymo, ekonomiškumo ir funkcionalumo.
„Ford Focus Mk2“ buvo siūlomas su įvairiais benzininiais ir dyzeliniais varikliais. Lentelėje pateikiami populiariausi variantai:
| Variklis | Tipas | Galia (AG) | Vidutinės sąnaudos (l/100 km) | 0-100 km/h (s) |
|---|---|---|---|---|
| 1.4 Duratec | Benzinas | 80 | 6.6 | 14.1 |
| 1.6 Duratec | Benzinas | 100 | 6.9 | 11.9 |
| 2.0 Duratec | Benzinas | 145 | 7.5 | 9.2 |
| 1.6 TDCi | Dyzelinas | 109 | 4.5 | 11.1 |
| 2.0 TDCi | Dyzelinas | 136 | 5.5 | 9.3 |
Svarbu: Dyzeliniai varikliai, ypač 1.6 TDCi, yra taupūs, tačiau reikia atkreipti dėmesį į DPF filtro ir turbinos būklę.
Ford Dyzeliniai Varikliai: Apžvalga
„Ford“ dyzeliniai varikliai jau daugelį metų kelia diskusijas tarp vairuotojų: vieni juos giria už ekonomiškumą ir trauką, kiti perspėja apie tam tikras ligas. Įsivaizduokite save už vairo ilgoje kelionėje: stabilus greitis, mažos kuro sąnaudos, variklis ramiai burzgia net ir važiuojant 130 km/h. Būtent tokį pojūtį dažnai apibūdina vairuotojai, kalbėdami apie gerai prižiūrėtą Ford dyzelį. Tačiau ar visi jie vienodai geri?
Per pastaruosius kelis dešimtmečius „Ford“ dyzeliniai varikliai tapo vienu svarbiausių gamintojo sėkmės Europoje veiksnių. Jie buvo montuojami tiek į lengvuosius, tiek į šeimyninius ar komercinius automobilius, todėl vairuotojai turėjo galimybę rinktis iš plataus galios, ekonomijos ir patikimumo spektro.
Populiariausi Ford Dyzeliniai Varikliai
- 2.0 TDCi: Dažniausiai minimas kaip pats sėkmingiausias Ford dyzelinis variklis. Vairuotojai jį vertina dėl stabilaus ir nuspėjamo darbo tiek mieste, tiek užmiestyje. Net ir didesnės ridos automobiliai, perkopę 300 tūkst. km, dažnai išlieka patikimi. Šis variklis dažnai vadinamas „auksiniu viduriuku“. Jis turi pakankamai galios kasdieniam naudojimui, tačiau tuo pačiu nėra pernelyg sudėtingas konstrukciškai.
- 1.6 TDCi: 1.6 TDCi savininkų nuomonės jau kiek labiau išsiskiria. Vis dėlto, miesto režimu eksploatuojami automobiliai dažniau susiduria su EGR ir DPF problemomis. Trumpi atstumai, dažni užvedimai ir nepasiekiama darbinė temperatūra ilgainiui pradeda daryti savo.
- 2.2 ir 2.4 TDCi: Galingesni 2.2 ir 2.4 TDCi varikliai dažniausiai sulaukia pagyrų už trauką ir stabilumą. Vairuotojai pastebi, kad šie varikliai leidžia jaustis užtikrintai lenkimo metu ir ilgesnėse kelionėse. Tačiau kartu pabrėžiama, jog priežiūros ir remonto kaštai čia jau gali būti didesni, ypač gedimų atveju.
- 3.2 TDCi: 3.2 TDCi dažniausiai apibūdinamas kaip tikras darbinis arklys. „Ranger“ ir „Transit“ savininkai vertina jo sukimo momentą, ilgaamžiškumą ir gebėjimą dirbti sudėtingomis sąlygomis. Mieste 3.2 TDCi nėra pats ekonomiškiausias pasirinkimas, tačiau vairuotojai tai vertina kaip natūralią kainą už galią ir patikimumą.
Kuro Sąnaudos
Kuro sąnaudos - viena pagrindinių priežasčių, kodėl vairuotojai renkasi Ford dyzelinius variklius.
- 1.6 TDCi: Laikomas vienu ekonomiškiausių Ford dyzelių. Užmiestyje, važiuojant pastoviu 90-100 km/h greičiu, realios sąnaudos dažnai siekia apie 4,5-5,0 l/100 km. Mieste jos kyla iki 5,8-6,5 l/100 km, o trumpų atstumų režimu gali būti ir dar didesnės.
- 2.0 TDCi: Pasižymi labai geru balansu tarp galios ir ekonomiškumo. Užmiestyje vairuotojai dažniausiai fiksuoja 5,0-5,8 l/100 km sąnaudas, net ir važiuojant didesniu greičiu. Mieste jos svyruoja apie 6,5-7,2 l/100 km.
- 2.2 ir 2.4 TDCi: Natūraliai sunaudoja daugiau degalų, tačiau tai kompensuoja geresne trauka.
- 3.2 TDCi: Priklauso kitai kategorijai. Tai variklis, skirtas darbui, tempimui ir sunkioms sąlygoms. Mieste jo sąnaudos dažnai svyruoja apie 9-11 l/100 km, o užmiestyje - apie 7,5-8,5 l/100 km.
Svarbu paminėti, kad padidėjusios kuro sąnaudos dažnai signalizuoja problemas. Užsikimšęs DPF filtras, neveikiantis EGR vožtuvas ar pavargę purkštukai gali padidinti sąnaudas net 1-2 litrais. Jeigu važinėjate daug ir reguliariai - Ford dyzeliniai varikliai dažniausiai atsilygina mažomis sąnaudomis.
Dažniausiai Pasitaikančios Ford Dyzelinių Variklių Problemų
Net ir gerai vertinami Ford dyzeliniai varikliai turi savų silpnų vietų.
- EGR vožtuvas: Viena dažniausių temų vairuotojų atsiliepimuose. Trumpi važiavimai mieste, dažni užvedimai ir nepasiekiama darbinė temperatūra lemia greitesnį jo užsiteršimą.
- DPF filtras: Kita dažnai minima problema. Jis puikiai veikia automobiliuose, kurie reguliariai važiuoja užmiestyje, tačiau mieste gali tapti galvos skausmu.
- Purkštukai ir kuro sistema: Didėjant ridai, dalis vairuotojų susiduria su purkštukų ir kuro sistemos nusidėvėjimu.
- Turbinos problemos: Jos dažniausiai susijusios ne su konstrukcija, o su netinkama eksploatacija.
Svarbu pabrėžti, kad dauguma šių problemų nėra „Ford išskirtinės“.
1.6 Dyzelinio Variklio Istorija ir Ypatumai
Sąlyginai kompaktiškas 1,6 litro darbinio tūrio, „HDi“ varu pavadintas dyzelinis variklis pirmą kartą buvo pristatytas 2004 metais. Tuomet jis buvo pristatomas kaip galingesnė ir efektyvesnė 1,4 litro „HDi“ ir „TDCi“ motoro alternatyva. Juolab, vis augantis automobilių svoris paskatino gamintojus investuoti į didesnio tūrio, didesnio pajėgumo variklius, kurie taip pat pasižymėtų didžiuliu efektyvumu.
Oficialiai, tai buvo jungtinis „PSA“ ir „Ford“ inžinierių kūrinys, tačiau iš tikrųjų, didžiąją dalį darbo atliko „PSA“ koncerno darbuotojai, kurie dyzelinių variklių kūrimo srityje yra vieni geriausių. „Ford“ prie šio projekto prisidėjo tik užtikrindami reikiamą finansavimą bei atlikdami minimalius patobulinimus, kai ateidavo metas šiuos motorus montuoti į „Ford“ koncerno mašinas.
Naujasis motoras buvo kuriamas pagal visiškai kitokią filosofiją ir principus. Kadangi šviežiai iškepta širdis turėjo keliauti į „Peugeot 206“ ar „Ford Fiesta“ automobilius, inžinieriai norėjo variklio svorį sumažinti iki minimumo, o tai padaryti nėra lengva, mat dyzeliniai varikliai nėra ta jėgainė, kuri svoriu galėtų lygiuotis su analogiško tūrio benzininiu motoru. „PSA“ inžinierių problemos sprendimo būdas buvo gana logiškas. Variklio blokas buvo pagamintas iš aliuminio lydinio, o tai, anuomet, buvo gana neįprastas sprendimas.
Ne visi vienodi: 1.6 Dyzelio Evoliucija
Nuo pat pradžių „Ford“ ir „PSA“ siekė šį variklį naudoti kuo daugiau automobilių. „PSA“ koncernas taupų variklį montavo į eilę skirtingų „Citroën“ ir „Peugeot“ markės automobilių, o „Ford“ pasistengė, jog jie atsirastų „Ford“, „Mazda“ ir „Volvo“ markės mašinose. 1,6 litro dyzelio teikiamais privalumais nusprendė pasinaudoti ir „BMW Group“ koncernas, kuris panoro jį sumontuoti į „Mini“ hečbeką.
1,6 litro variklio gyvenimą būtų galima suskirstyti į tris dalis: „Euro 4“, „Euro 5“ ir „Euro 6“.
- „Euro 4“ (2004-2010 m.): Pirmosios dyzelinės variklio versija buvo gaminama nuo 2004 iki 2010 metų. Šiuo laikotarpiu gamintojas siekė pasiūlyti ne vieną, bet dvi šio dyzelinio variklio versijas, tad šiuo agregatu susidomėję gamintojai savo klientams siūlydavo rinktis iš dviejų modifikacijų: 90 ir 110 arklio galių išvystančių agregatų. Iš esmės, abu varikliai yra identiški. Didžiausias skirtumas tarp jų buvo turbokompresorius. Gležnesnė variklio versija turėjo „Mitsubishi“ pagamintą turbokompresorių, o galingesnė modifikacija turėjo jau „Garrett“ kintamos geometrijos komponentą. Galingesnė versija taip pat turėjo dviejų masių smagratį, kuris gebėdavo susidoroti su didesniu sukimo momentu bei didesnėmis apkrovomis. Priklausomai nuo rinkos, jis taip pat galėjo turėti kietųjų dalelių filtrą. Kaip ir daugelis tuometinių dyzelinių variklių, taip ir šis jungtinis kelių kompanijų kūrinys kentėjo nuo visiems žinomų problemų: užstringančio „EGR“ vožtuvo, anksčiau laiko nusidėvėjusių smagračių, tačiau didžiausia „Euro 4“ taršos standartą atitikusių variklių problema buvo nuosėdos.
- „Euro 5“ (nuo 2010 m.): Kuomet „PSA“ koncernas pradėjo darbuotis prie naujųjų „DV6“ dyzelinių motorų, jie buvo kuriami atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. 2010 metais „PSA“ koncernas pristatė atnaujintą 1,6 litro dyzelinių variklių šeimą, kuri ne tik atitiko „Euro 5“ taršos standartą, bet ir pasižymėjo gana rimtais pokyčiais. Kaip ir anksčiau, 1,6 litro motoras išvystė 90 arba 110 arklio galių, bet šį kartą jie iškart buvo komplektuojami su kietųjų dalelių filtrais. Visi „Euro 5“ standartą atitinkantys motorai buvo žymimi „DV6C“ ir „DV6D“ vardais. Ryškiausi pokyčiai slypi cilindrų galvoje, o tiksliau - konfigūracijoje. Gamintojas atsisakė dviejų paskirstymo velenų ir nuo 2010 metų pradėjo naudoti tik vieną. Variklyje taip pat sumažėjo vožtuvų skaičius, nuo 16 iki 8. Trumpa grandinė su įtempikliu buvo pašalinta, o jos vietą užėmė tradicinis trapecinis diržas. Antras ryškus pokytis - pro langą išmesta „Bosch“ įpurškimo sistema. Ją pakeitė modernesnė ir efektyviau veikianti „Continental“ sistema su pjezoelektrine technologija. Ir trečiasis privalumas, kuris atkeliavo su „Euro 5“ standartą atitinkančiais varikliais, buvo pagirtinai veikianti „Start/Stop“ sistema. Žvelgiant iš kitos barikadų pusės, variklio ištvermingumo pusės, atnaujintas motoras nebeturi problemų su purkštukais.
- „Euro 6“ (nuo 2014 m.): Nuo 2014 metų plačiai naudoti dyzeliniai motorai privalėjo atitikti griežtus „Euro 6“ taršos reikalavimus. Šiuo metu šie motorai vadinami „BlueHDi“ vardu, tačiau jeigu gilinatės į technines specifikacijas, visi „Euro 6“ taršos reikalavimus atitinkantys motorai žymimi F raide. Pavyzdžiui, „DV6FE“. Norint sukurti „Euro 6“ reikalavimus atitinkantį variklį, inžinieriai privalo atlikti keletą rimtų pakeitimų. Visi „Euro 6“ reikalavimus atitinkantys dyzeliniai varikliai turi naujos kartos „SCR“ katalizatorių.
Dažniausios 1.6 Dyzelio „Euro 4“ Problemos
Kaip ir daugelis tuometinių dyzelinių variklių, taip ir šis jungtinis kelių kompanijų kūrinys kentėjo nuo visiems žinomų problemų:
- Užstringantis „EGR“ vožtuvas: Viena dažniausių problemų.
- Anksti nusidėvėję smagračiai: Ypač dažna problema.
- Nuosėdos: Didžiausia „Euro 4“ taršos standartą atitikusių variklių problema buvo nuosėdos. Jos kaupiasi dėl alyvos karterio formos ir per aukštai esančios drenažo skylės, kurios neleidžia visiškai išleisti senos alyvos. Tai gali užkimšti alyvos siurblio priėmimo sietuką.
- Nesandarūs „Common-Rail“ sistemos purkštukai: Visuose pirmos kartos „DV6“ varikliuose (iki 2010 metų) naudojami „Bosch“ komponentai su solenoidiniais purkštukais. Šios problemos sprendimo būdas - karts nuo karto pasikeisti tarpines aplink purkštukus.
Gera žinia yra ta, jog kiekvienas vairuotojas gali užbėgti įvykiams už akių. Pats efektyviausias sprendimas yra kas maždaug 150 tūkst. kilometrų nusiimti alyvos karterį ir jį tiesiog išvalyti.
Ford 1.6TDCi Timing Belt with water pump replacement - How to tutorial
Apibendrinimas ir Rekomendacijos
„Ford Focus Mk2“ (2004-2011 m.) yra patikimas ir populiarus pasirinkimas tarp kompaktinės klasės automobilių. Jis puikiai tinka kasdieniam naudojimui dėl savo patogumo ir gerų valdymo savybių. Tačiau perkant naudotą modelį verta atkreipti dėmesį į korozijos ir elektronikos būklę, ypač jei tai dyzelinis variantas.
Kalbant apie dyzelinius variklius, 2.0 TDCi dažniausiai vertinamas kaip pats sėkmingiausias pasirinkimas. 1.6 TDCi yra ekonomiškas, tačiau reikalauja ypatingos priežiūros, ypač kalbant apie DPF filtrą ir turbiną. Galingesni 2.2 ir 2.4 TDCi varikliai siūlo gerą trauką, tačiau gali būti brangesni eksploatuoti.
Jei ieškote optimalaus balanso tarp patikimumo ir dinamikos, rekomenduojame rinktis 1,6 litro „Duratec/Ti-VCT“ benzininį variklį arba 2 litrų dyzelinį agregatą. Jei žvalgotės į atnaujintą modelį (nuo 2014 metų), tuomet mes rekomenduojame rinktis 1 litro „EcoBoost“ motorą.
Renkantis automobilį su 1.6 TDCi varikliu, svarbu užtikrinti tinkamą priežiūrą, nes DPF filtras ir turbina gali reikalauti papildomų investicijų.
tags: #ford #1 #6 #dyzeliniai #varikliai