2011 m. kovo 11 d. Japonijoje įvyko didžiausias šalies istorijoje fiksuotas devynių balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Drebėjimas buvo toks stiprus, kad tapo vienu iš penkių galingiausių stebėtų žemės drebėjimų nuo XX amžiaus pradžios. Nelaimė įvyko Fukušima Daiči atominėje elektrinėje, kuri turi šešis reaktorius.
Milžiniškos cunamio bangos nesunkiai persirito per apsauginę elektrinės sieną. Užtvindytoje teritorijoje vandens lygis viršijo net 15 metrų aukštį. Projektuojant Fukušima Daiči, buvo modeliuojama, kad aukščiausia cunamio banga jos aplinkoje gali būti maždaug apie 3 metrų aukščio.
Tokijo Elektros energijos bendrovė „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO), eksploatuojanti Japonijos šiaurės rytuose esančią Dajiči elektrinę, yra paskelbusi, kad šiuo metu yra 3 išsilydymai, kurie iki šiol nėra sutvarkyti, radiacija teka jau 14 mėnesių. Iki šiol bendrovė vis pumpuoja vandenį aušindami reaktorius, o radioaktyvus vanduo grįžta atgal į vandenynus ir į mūsų orą. Ir iki šio momento niekas nebuvo ir nėra daroma, kad situacija pasikeistų.
Japonijos ambasadorius Šveicarijoje Mitsuhei Murata 2012 m. kovo 22 d. viešai kalbėdamas apie Fukušimos nelaimę, aiškiai pasakė, jog jeigu sugriūtų ketvirtasis reaktorius, kuriame yra 1535 kuro strypai patalpinti panaudoto kuro baseine, ši griūtis ne tik išprovokuotų ir kitų dar dviejų (penktojo ir šeštojo) reaktorių griuvimą, tačiau paveiktų ir kitus panaudoto kuro baseinus, kuriuose yra 6 375 kuro strypai, o jie yra 50 metrų nuo 4 reaktoriaus. Taigi, bet kokiu atveju radioaktyvūs strypai yra neapsaugoti tinkamai.
Tokia griūtis būtų globalinė katastrofa - tokia, kokios žmogus nėra patyręs per visą savo egzistenciją, ir kurios Japonija niekaip negalėtų išpirkti. Ambasadorius Murata savo pranešime taip pat paskelbė, jog galutinis kuro strypų skaičius Fukušimoje yra 11 421. Ketvirto reaktoriaus panaudoto kuro baseinas jau dabar yra struktūriškai pažeistas, ir lengvai gali tapti visai neapsaugotas nuo sąlyčio su oru. Jeigu bet koks menkas žemės drebėjimas ar kita nelaimė paveiktų jo strukūrą dar labiau, išsiskirtų toks radiacijos kiekis, kuris būtų 10 kartų didesnis už CS-132 (Cezis-132) išskyrtą kiekį Černobylio avarijos metu. Tai logiškai sunkiai suvokiamos pasekmės.
Pagal Amerikos Energetikos departamento duomenis, 11,138 panaudoto kuro strypai yra laikomi Daiči krašte, beveik visi yra baseinuose. Jie visi kartu sudaro 336 milijonus kiuris (~1.2 E+19 Bq) ilgo gyvavimo radiacijos. Maždaug 134 milijonai kiuris yra Cezis-137, tai reiškia, jog apytiksliai 85 kartus daugiau Cs-137 būtų išleista į atmosferą lyginant su Černobylio nelaime.
Galbūt jau girdėjote apie sergančius jūros ruonius, poliarines meškas, pagędusias žuvis, mutavusias pienes, vaisius, daržoves, gyvūnus, jūros dumblius ir t.t. Nesenai Amerikos mokslininkai patvirtino, jog rusvieji dumbliai iš „Corona del Mar“ savyje turėjo 40 000 000 bcq/kg radioaktyvaus jodo. Palyginimui, Lietuvoje grybams ir uogoms bekerelių kilogramui norma siekia iki 600 bekerelių.
Už cezį, jodą daug pavojingesnis ir vienu iš pavojingiausių radioaktyvių dalelių yra laikomas plutonis. Galima paminėti, jog 0,000001 gramo plutonio patekusio į jūsų kūną sukels vėžį, o maždaug 454 gramo plutonio sukeltų vėžį visiems pasaulio žmonėms. Kiekvienas reaktoriaus blokas Fukušimoje turi po maždaug 250 kilogramų plutonio, t.y., vienas reaktorius ir jame esantis plutonis žmoniją gali susargdinti ir pražudyti, grubiai sakant, 550 kartų. Tačiau plutonis nėra pavojingiausias, yra dar tokia dalelė, kaip pvz. americis.
Užteršto vandens nuotėkio suvaldymas tapo didele problema, tad buvo nuspręsta aplink jėgainę pastatyti požeminę ledo sieną. Pagal vyriausybės finansuojamą projektą, į žemę buvo įleisti vamzdžiai, kuriais cirkuliuoja šaldančioji medžiaga. Kiekvienas vamzdis aplink savę tam tikru spinduliu užšaldė gruntą. Tokiu būdu buvo sukurtas vientisas, net pusantro kilometro ilgio, įšalo barjeras.
Saugant darbuotojus, apžiūrėti reaktorių patalpas buvo pasiųsti per atstumą valdomi robotai. Net specialiai tokioms sąlygoms dirbti paruošti robotai nuolat strigo ir gedo. Kas nutinka, kai radiacija apšvitina robotą? Jei jonizuojančiosios radiacijos dalelės pataiko į variklį, tai nieko baisaus. Tačiau jos pažeidžia valdymo sistemas. Nuolatinis bombardavimas išveda iš rikiuotės kompiuterių procesorius, atmintį, kitą elektroniką ir galiausiai robotas neklauso komandų ir tampa nevaldomas.
Mes sumokame už atomines savo uždirbtais ir nuskaičiuotais mokesčiais ir tik mes leidžiame jas statyti! Mes jau priėjome savo egoizmo, savanaudiškumo ir abejingumo ribas.
Vien nuo Černobylio avarijos išskirtos radiacijos jau mirė virš 1mln.
Kaip iš tikrųjų įvyko Fukušimos katastrofa
Filmas vakarui. Balandžio 26 d., 1 val. 23 min. Algimantas Čekuolis.
Laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną šeštadienį 9:30 val.
Japonija mini 10-ąsias Fukušimos katastrofos metines: pagerbtos galingo žemės drebėjimo sukelto cunamio aukos.