Nuo 2022 metų minimaliai mėnesio algai (MMA) kylant iki 730 eurų per mėnesį, tolimųjų reisų vairuotojams su koeficientu 1,65 pastovioji atlyginimo dalis kyla iki 1204,50 eurų per mėnesį. Tai kelia iššūkių mažųjų ir smulkiųjų transporto įmonių savininkams.
Koeficiento sistemos įtaka transporto verslui
Transporto verslo ekspertai teigia, kad sumažintas arba panaikintas koeficientas leistų mokėti didesnes algas vilkikų vairuotojams, nes mažėtų administracinė našta verslui ir valstybei sumokami mokesčiai. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pabrėžia, kad toks pokytis būtų naudingas ir vairuotojams, ir verslui.
„Toks diferencijavimas labai padėtų smulkiosioms transporto įmonės, kur dirba iki 9 darbuotojų, mažosioms, kur dirba iki 49 darbuotojų, ir vidutinėms, kur dirba iki 249 darbuotojų. Bent jau laikinai tai palengvintų ekonominę situaciją ir visam transporto sektoriui, nes būtent šie rinkos dalyviai sudaro absoliučią daugumą - net 90 procentų - šio sektoriaus“, - sako Z. Buivydas.
Koeficiento sistema, kaip ir bet kuri kita mokestinė našta, labiausiai paliečia smulkiuosius, mažuosius ir vidutinius vežėjus, kurių ekonominė situacija yra vis sudėtingesnė. Daugelis jų gyvena išlikimo nuotaikomis.
„Pavyzdžiui, patys mažiausi rinkos dalyviai dažniausiai tai yra šeimos verslai, kur dirba tėvas, sūnus, dukra ar marti. Būna ir taip, kad jie ir sau neturi už ką mokėti algos, ypač jei vėluoja klientų atsiskaitymai, kas yra apyvartinės lėšos mažai įmonei. Tokios pat problemos ir šiek tiek didesniems vežėjams - bet kokia administracinė našta dar labiau apsunkina jų sudėtingą ekonominę situaciją“, - sako Z. Buivydas.
Deja, pasak jo, siūlymų diferencijuoti dabartinę koeficiento sistemą negirdi nei Vyriausybė, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, ir kol kas nenumato jokių palengvinimų transporto verslui, kurie leistų bent dalinai sušvelninti įtampą. Vežėjų vertinimu, tokia koeficiento sistema yra neracionali, neatitinka kitų valstybių praktikos ir turėtų būti peržiūrėta.
Koeficientas - tik Lietuvoje
Asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, skaičiuojant lietuviškus vairuotojų atlyginimus yra taikomas koeficientas 1,65, iš kurio dauginama šalies minimali mėnesio alga. Būtent taip ir susidaro pastovioji vairuotojo alga, kurią kiekvienas iš jų pasipildo dienpinigiais, mokamais už kiekvieną išdirbtą dieną. Dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus dienpinigių dydžius, kurie negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
„Visgi svarbu yra tai, kad Lietuva iki šiol yra vienintelė valstybė Europoje, o gal ir pasaulyje, kuri taiko komandiruojamiems darbuotojams koeficiento sistemą. Įvertinus transporto įmonių darbo specifiką ir tai, kad vairuotojai nuolat būna komandiruotėse, įsijungia ir apmokestinimo sistema koeficientu, kuri ženkliai augina išlaidas verslui. Jokioje kitoje šalyje to nėra - nei Lenkijoje, nei Vokietijoje, nei kitur. Tai yra papildoma administracinė našta transporto verslui, kuri mažina vežėjų konkurencingumą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, - sako V. Bučinskas.
Tos šalys, kurios netaiko transporto sektoriui tokių mokestinių priemonių, laimi kur kas daugiau nei Lietuva, kurioje pastaruoju metu ribojimų ir veiklos apsunkinimų tik daugėja. Dėl to vis daugiau transporto įmonių veiklas nusprendžia tęsti svetur, o smulkieji, mažieji ir vidutiniai rinkos dalyviai, likę Lietuvoje, susiduria su vis didesniais ekonominiais sunkumais.
Daugiau vairuotojams, mažiau - valstybei
Pasak asociacijos viceprezidento V. Bučinsko, koeficiento dydis tiesiogiai susijęs su tuo, kad dėl jo nukenčia vairuotojai, o išlošia valstybė - kuo didesnis koeficientas taikomas, tuo didesnius mokesčius valstybei turi sumokėti įmonė už darbo vietas.
„Vadinasi, jei Lietuvoje koeficientas būtų diferencijuojamas ir vidutinėms, mažoms bei smulkoms įmonėms taikomas mažesnis arba išvis netaikomas, jos galėtų vairuotojams mokėti didesnius atlyginimus. Verslas nori mokėti dar didesnius atlyginimus vairuotojams nei dabartinis vidurkis 2000-2500 eurų į rankas, o tai padaryti galima sumažinus administracinę naštą verslui, per mokamus mokesčius valstybei“, - sako V. Bučinskas.
V. Bučinskas įsitikinęs: diferencijuojant koeficientą laimėtų visi - ir vairuotojai, kurie uždirbtų dar daugiau, ir smulkieji verslai, kurie lengviau atsikvėptų, ir valstybė, kuri paremtų smulkųjį ir vidutinį verslą.
„Jei sprendimus priminėtų verslas, jis į tai pažvelgtų kūrybiškai. Taip padaryti galėtų ir Finansų ministerija, kuri galėtų dalį verslo valstybei sumokamų išlaidų padengti, pavyzdžiui, skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis. Galbūt, pavyzdžiui, kompensuoti dalį išlaidų smulkiesiems, mažiesiems ir vidutiniams vežėjams, padengiant bent dalį jų patiriamų išlaidų dėl dabartinio koeficiento“, - sako V. Bučinskas.
Jei verslas matytų bent jau Vyriausybės pastangas ir norą kalbėtis, situacija būtų kur kas paprastesnė ir aiškesnė, įsitikinęs jis.
Lenkijoje - be koeficiento
Kaimyninėje Lenkijoje įsikūrusios įmonės „Nordic Trucking Logistics“ direktorius Kazimieras Narkevičius neslepia, kad viena iš priežasčių perkelti veiklą iš Lietuvos į šią šalį buvo kur kas palankesnė aplinka transporto verslui.
„Lenkijoje - patraukli transporto priemonių draudimo kaina, mokestinė aplinka ir paprasta trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka. Netaikoma ir koeficiento sistema, o tai leidžia ne tik pasiūlyti, bet ir mokėti didesnes algas vilkikų vairuotojams, nei dirbant Lietuvoje“, - sako K. Narkevičius.
Jo skaičiavimais, skirtumas dėl Lietuvoje taikomo koeficiento mokesčiuose 1 vairuotojui yra apie 100-120 eurų, lyginant su mokestine našta Lenkijoje. „Žinoma, yra šiokia tokia paklaida dėl zloto kurso. Darbo užmokestį tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje taikome vienodą, skirtumas tik tas, kad dėl skirtumo išlaidose lietuviškai įmonei yra sunkiau tvarkytis su finansais ir išgyventi. Žinoma, kažkada ir toliau brangstantys draudimai, mokesčiai nusibos ir galbūt bus priimtas sprendimas galutinai visą įmonę perkelti į Lenkiją“, - sako K. Narkevičius.
Asociacijos „Linava“ skaičiavimais, jei Lietuvoje būtų diferencijuojamas koeficientas pagal transporto įmonių dydžius ir mažiesiems, smulkiesiems bei vidutiniams rinkos dalyviams jis būtų netaikomas, kiekvienam vairuotojui prie algos vidutiniškai būtų galima pridėti po kelis šimtus eurų. Kitaip tariant, tiek mažiau būtų sumokama valstybei, o pridedama vairuotojams.
| Rodiklis | Lietuva (su koeficientu) | Lenkija (be koeficiento) |
|---|---|---|
| Mokesčių skirtumas vairuotojui | Aukštesnis | Žemesnis |
| Galimybė mokėti didesnes algas | Ribota | Didesnė |
| Konkurencingumas | Mažesnis | Didesnis |
Vairuotojų atlyginimai: ką rodo statistika?
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenys rodo, kad dažniausiai Lietuvos įmonėse dirbantys ir po užsienio šalis krovinius gabenantys vilkikų vairuotojai paprastai uždirba nuo 2000 eurų į rankas ir daugiau per mėnesį, o autovežio vairuotojai (automobilius gabenantys) - 3000 eurų į rankas.
Šiuo metu pastovusis (minimalus) atlyginimas transporto sektoriuje siekia 1059 eurus, neatskaičius mokesčių, o nuo 2022 m. sausio 1 d., didėjant minimaliai mėnesinei algai (MMA) iki 730 eurų Lietuvoje, vairuotojų pastovusis atlyginimas didės iki 1204 eurų, neatskaičius mokesčių.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skaičiuojant lietuviškus vairuotojų atlyginimus yra taikomas koeficientas 1,65, iš kurio dauginama tuometinė minimali alga. Būtent taip ir susidaro pastovioji (minimali) vairuotojo alga, kurią kiekvienas iš jų užsiaugina dienpinigiais, kurie mokami už kiekvieną išdirbtą dieną.
Agentūros „Eurofond“ duomenimis, Lietuva yra 8-a valstybė Europoje pagal minimalaus atlyginimo dydį transporto sektoriuje dirbantiems vairuotojams ir patenka tarp tokių šalių kaip Airija, Olandija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Slovėnija ir Ispanija. Lietuvos pastovusis atlyginimas transporto sektoriuje yra didesnis už minimalų vairuotojų darbo užmokestį Slovakijoje (623 eur), Lenkijoje (614 eur), Rumunijoje (472 eur), Čekijoje (579 eur), Estijoje (584 eur), Latvijoje (500 eur).
Be to, nuo kitų metų sausio Lietuva bus 7-oje vietoje tarp Europos valstybių pagal minimalų atlyginimų vairuotojams, jei Vyriausybė nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA padidins iki 730 eurų. Tuomet vairuotojų pastovusis atlyginimas didės iki 1204 eurų (neatskaičius mokesčių) ir Lietuva aplenks Ispaniją bei Slovėniją.
Konkuruoja su didžiosiomis šalimis
Transporto verslo ekspertas, bendrovių „Minjotra“ ir „Vestila“ direktorius, asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas sako, kad Lietuvos transporto įmonių mokamas atlyginimas tolimųjų reisų vairuotojams, kurie dirba užsienio šalyse, yra konkurencingas su ekonomiškai stiprių valstybių mokamais atlyginimais vairuotojams.
„Mūsų šalies transporto sektoriaus darbdaviai mažai kuo nusileidžia didžiausioms ir ekonomiškai stipriausioms Europos valstybėms tokioms kaip Vokietija, Prancūzija, Olandija, Belgija, Airija ir kitoms, pagal vairuotojams mokamus atlyginimus. Nors sunku tuo patikėti, bet Lietuva yra tarp Europos valstybių lyderių, kurios ne tik gali pasiūlyti, siūlo, bet ir realiai moka po užsienio šalis krovinius vežantiems vairuotojams nuo 2000 eurų į rankas“, - sako V. Bučinskas.
Pasak jo, dažniausiai tokias algas per mėnesį gauna sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai, kurie gabena maisto produktus, medieną, metalą, buitinę techniką ir kitas importuojamas bei eksportuojamas prekes.
„Dar daugiau - maždaug 3000 eurų į rankas - uždirba vadinamųjų autovežių tralų vairuotojai, kurie gabena automobilius į Lietuvą ir kitas Europos šalis, pristatydami juos į prekybos vietas, pavyzdžiui, salonams, įmonėms ar tiesiai žmonėms, kurie užsisako automobilį. Tai labai atsakingas darbas, nes gabenami labai brangūs kroviniai su automobiliais, kurie turi pasiekti užsakovus nepriekaištingos būklės, negali būti apgadinti kelionės metu“, - pasakoja V. Bučinskas.
Pasak jo, šie vairuotojai patys organizuoja automobilių pakrovimą iš įvairių vietų ir pristatymą. Jie yra atsakingi už visus procesus nuo pradžios iki pabaigos, tad natūralu, kad atlygis - kur kas didesnis. Be to, pasak jo, kai kurių smulkiųjų įmonių vadovai, steigėjai ar savininkai irgi vairuoja vilkikus bei veža užsakovams krovinius pro Europą, nes Lietuvoje, kaip ir daugelyje užsienio šalių, nuolat trūksta tarptautinę kvalifikacija turinčių vilkikų vairuotojų.
Atlyginimai pavedimu
Daugiausiai uždirba keliaujantys po užsienį
Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, daugiausiai uždirba tie vilkikų vairuotojai, kurie vežioja krovinius po užsienio šalis. Dažniausiai jų algos ir prasideda nuo 2000 eurų, o iki 2000 eurų uždirba Lietuvoje krovinius užsakovams vežantys vilkikų ir kitų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai.
Be to, pasak jo, norėdami pritraukti kuo daugiau žmonių dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, mūsų šalies darbdaviai siūlo įvairiausias skatinamąsias priemones.
„Įmonių vadovai deda maksimalias pastangas, ieškodami darbuotojų, kurie galėtų dirbti šį darbą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, trūksta profesionalių tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų. Tad darbdaviai siūlo ir papildomą skatinamųjų paslaugų paketą, kurį patys apmoka. Pavyzdžiui, dengia dalį atostogų išlaidų, padeda jas suorganizuoti, apmoka nakvynę užsienio šalyse, padeda darbuotojų šeimoms, pavyzdžiui, įsikuriant, ieškant reikiamo gydymo užsienyje“, - sako Z. Buivydas.
Prie skatinamųjų priemonių priskiriamos ir papildomos įmokos į savanoriškus pensijų fondus, nemokami mokymai, pavyzdžiui, užsienio kalbų, gyvybės ir sveikatos draudimai, vertingos dovanos. Taip pat, jei tarkim darbuotojas nori įsigyti didesnį pirkinį, darbdaviai skolina patys arba laiduoja banke. Jei reikia medikų pagalbos, kurią dėl eilių sunku gauti viešosiose gydymo įstaigose, tariamasi su privačiomis.
Atlyginimas yra turbūt vienas svarbiausių veiksnių, į kurį atkreipiame dėmesį, skaitydami darbo pasiūlymus. Vilkikų vairuotojai dažnai dirba visoje Europoje, todėl natūralu, kad ir jų kasdienės išlaidos gali būti didesnės nei jų kolegų, dirbančių Lietuvoje. Žinoma, alga nuolat kinta ir priklauso nuo daugelio veiksnių - vairuotojo patirties, gabenamų krovinių tipo, šalies, kurioje dirbama ir taip toliau.
Minimalus atlyginimas?
Vairuotojų darbo užmokestis priklauso nuo šalies, kurioje dirbama ir jos įstatymų. Kadangi pagal darbo skelbimus vairuotojai yra darbinami lietuviškoje įmonėje, aktualūs yra Lietuvos Respublikos (LR) įstatymai. Jie numato, kad alga yra sudaroma iš LR MMA ir įstatymų numatyto koeficiento. Šiuo metu jis yra 1,65. Papildomai priskaičiuojami dienpinigiai, kurie priklauso nuo šalies, kurioje dirbama ir kitų faktorių.
Vilkikų vairuotojai, dirbdami pilnu etatu, tikrai uždirba daugiau nei minimalus atlyginimas. Žinoma, naujas vairuotojas, dažnai, uždirbs šiek tiek mažiau, tačiau įgyjant daugiau patirties - augs ir jūsų alga. Dirbant Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kitose pasiturinčiose Europos valstybėse, galima tikėtis algos nuo 2850 EUR per mėnesį į rankas. Tikslesnė alga priklausys nuo darbo pobūdžio, konkrečios šalies, kurioje dirbsite.
Tolimųjų reisų vairuotojas - tai atsakingos pareigos, kurios reikalauja ne tik didelio susikaupimo darbo metu, bet ir įvairių dalykų išmanymų, pavyzdžiui, skirtingų tipų krovinių gabenimui keliamų reikalavimų, kitų šalių KET išmanymo ir t. t. Taip pat svarbu atsižvelgti, kad darbas reikalauja atsakingumo - tiek kalbant apie krovinių gabenimą laiku, nurodytais maršrutais, saugiai, tiek ir rūpinantis įvairiais dokumentais, pažymomis. Todėl natūralu, kad tokių vairuotojų darbo užmokestis yra solidus. Atlyginimai prasideda nuo 2850 EUR, tačiau gali siekti daugiau. Tokie nemaži atlyginimai yra geras atlygis už sąžiningai atliekamą šį atsakomybės reikalaujantį darbą!
Keičiantis vartotojų elgsenai ir augant elektroninei prekybai, greitas prekių pristatymas tampa esminiu ekonomikos plėtros klausimu. Deja, Europos transporto laukia katastrofa, kuri vis sparčiau artėja dėl profesionalių vairuotojų stygiaus. Kyla klausimas, ar rinka sugeba greitai užpildyti personalo spragas? Transporto sektorius atsidūrė kryžkelėje. Darbuotojų trūkumo įmonėse priežastys yra gerai žinomos, tačiau pastangos gerinti situaciją rinkoje vyksta per lėtai, kad šie pokyčiai nepaveiktų ekonomikos. Pritraukti naujų darbuotojų į transporto sektorių nėra lengva, juolab turint omenyje tai, jog sunkvežimio vairuotojo profesija turi labai prastą įvaizdį.
Sunkvežimių vairuotojų darbo užmokestis Europos Sąjungoje labai skiriasi ir priklauso nuo daugelio veiksnių (transporto įmonės dydžio, stažo ir darbo sistemos, papildomų darbuotojų įgaliojimų) ir sudedamųjų dalių (bazinio atlyginimo, priedų už budėjimą, viršvalandžius, darbą naktį, kelionės išlaidų kompensavimo). Nepaisant to, svarbiausias veiksnys yra ekonominio išsivystymo lygio skirtumai tarp valstybių narių.
Prancūzijos nacionalinės kelių komisijos duomenimis (Comité National Routier - CNR), daugiausiai Europoje iki pandemijos uždirbo vairuotojai iš Liuksemburgo (įskaitant priedus ir bazinį atlyginimą, bet neįskaitant kitų atlygio dalių). Šiuo laikotarpiu jų darbo užmokestis siekė 43 958 Eur per metus. Iškart už jų dideliais atlyginimais galėjo džiaugtis vairuotojai iš Italijos (40 700 Eur) ir Belgijos (39 589 Eur). Tačiau kalbant apie vairuotojų įdarbinimą, didžiausias išlaidas patiria darbdaviai Belgijoje, kur vieno darbuotojo įdarbinimo išlaidos (atlyginimas ir darbuotojo mokamos socialinio draudimo įmokos, darbdavio apmokamos socialinio draudimo dalys ir kitos darbo užmokesčio dalys) yra 55 810 Eur per metus.
2020 metų pradžioje tarptautinių vairuotojų atlyginimas Lietuvoje nuo 130 proc. minimalios algos padidėjo iki 165 proc. (Lietuva yra vienintelė š)): šalyje, kuri taiko vadinamąjį atlyginimų koeficientą vairuotojams). Nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinus minimalų atlyginimą iki 730 Eur, vairuotojų bazinis atlyginimas padidėjo iki 1204 Eur neatskaičius mokesčių. Kitais metais minimalus atlyginimas padidės dar 110 Eur atskaičius mokesčius. Šiuo metu dienpinigiai Lietuvoje, Europos maršrutuose siekia vidutiniškai 70 Eur, nors priklausomai nuo regiono ir įmonės ši suma svyruoja nuo 60 iki 90 Eur per dieną. Atsižvelgiant į vidutinį 70 Eur darbo užmokestį per dieną, vairuotojų mėnesinis atlyginimas Lietuvoje šiuo metu yra 1633 Eur atskaičius mokesčius (palyginimui, „CNR European Studies“ duomenimis, 2019 m. Vis dėlto daug kas priklauso nuo įmonės. Didžiausias Europos vežėjas „Girteka“ šiemet jau tris kartus didino atlyginimus vairuotojams ir skelbia, jog kitais metais bus tolesni darbo sąlygų pakeitimai. „Tai, kad atlyginimai dabar nustatomi keletą kartų per metus, rodo šio elemento svarbą ir jo didėjimą. Bendras vairuotojų atlyginimų padidėjimas 2022 metais organizacijoje siekia 30-40 proc. (…). Norime paskatinti daugelį žmonių, ieškančių darbo ar norinčių pakeisti pramonės šaką, tapti vairuotojais. Kitas stambus vežėjas „Waberer’s“ visiškai pakeitė savo darbuotojų atlyginimų sistemą. Šių metų rugpjūtį bendrovė paskelbė, kad Vengrijos vežėjo vairuotojai, priklausomai nuo šalies, į kurią vyksta, taip pat nuo papildomų nuvažiuotų kilometrų ir turimų įgūdžių, gali uždirbti nuo 1900 iki 2500 Eur. Nuo rugpjūčio 1 dienos „Waberer’s“ vairuotojams moka vienodą dienos tarifą, nepriklausomai nuo dienos (iki šiol sekmadieniais ir švenčių dienomis įmonė mokėjo mažiau).
tags: #furu #vairuotoju #kilomertru #ikainiai