Nuo pat 1988 m. Lietuvoje gyvavo lietuviško traktoriaus gamybos idėja, tačiau ji ilgą laiką liko neįgyvendinta, kol ją palaikyti ėmėsi privati iniciatyva. Tuo tarpu, kai entuziastai jau kūrė lietuviškąjį traktorių, oficialios institucijos delsė.
1990 m. vasario 17 d. ryžto suteikė tai, kad Tarybų Sąjungoje nebuvo numatyta plėsti tokių traktorių gamybos. Projekte turėjo dalyvauti Garliavos, Kazlų Rūdos remonto mechaninės, Marijampolės, Kauno autoremonto įmonės. Pagrindine variklių gamykla galėjo tapti Ukmergės „Vienybė“.
Vokiečių pasiūlymas ir „Garliavos“ gimimas
1989 m. Vokiečių firma „KHD TechnoTransfer GmbH“ (KHD) panėrė parduoti savų traktorių gaminimo licenciją. KHD vadovai su Mažeikių AB „Oruva“ direktoriumi Arūnu Klemanu bei p. Svajonių traktoriaus projektas 1992 m. Buvo numatyta parduoti Lietuvai nebe pirmos jaunystės vokiškos DX 3 licenciją ir organizuoti 46 AJ ir 80 AJ galingumo mašinų gamybą. KHD ekspertų apskaičiavimais, Lietuvos Vyriausybė traktorių gamybai per 10 metų turėjo garantuoti ir gauti 109,7 mln. DM kreditą.
Dvi įmonės - Radviliškio žemės ūkio mašinų gamykla ir Garliavos VĮ „Jėga“ (dabar AB „Gamega“) - pretendavo surinkinėti lietuviškąjį DX 3.
Įtarimai ir skeptiškas vertinimas
1993 m. AB „Gamega“ direktorius Algimantas Totilas teigė, kad vokiečių projektas buvo rizikingas. Pardavusi licenciją KHD neįsipareigojo investuoti ir dar reikalavo įrengimus pirkti tik jų nurodytose firmose. Projektas buvo svarstomas Seimo Agrariniame komitete bei Pramonės ir prekybos ministerijoje. Ministras Kazimieras Klimašauskas teigė, jog „organizuoti traktorių gamybą yra netikslinga“, mat Lietuvoje pagaminti traktoriai būtų 1,5-2 kartus brangesni už pagamintuosius NVS šalyse. KHD projektas buvo paslėptas stalčiuose. „Sarmata prieš vokiečius, mūsų valdininkai jiems nepasakė nei taip, nei ne“, - sako p. Totilas.
Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos (LŽŪTA) prezidentas Andriejus Jakas skeptiškai vertino lietuvišką traktorių: „Nei arklys, nei traktorius ta „Garliava“, - šaiposi jis. Ponas Jakas įsitikinęs, kad geriau įvežti rusiškus traktorius.
Entuziastų pastangos ir „Garliava 04“
Per 3,5 metų AB „Gamega“ pagamino 100 traktorių „Garliava“. „Kad ir kiek jų būtų, vis tiek pagaminsime ne daugiau kaip 10 traktorių, nes baigiasi šarvuočių mazgų rezervas, - sako p. Totilas. - Daugumą detalių nusipirkome prieš 4 metus iš rusų karinės technikos remonto dalinio“. Dabar pirkti tuos mazgus - brangu. „Garliavos“ lietuviškos tik skardos, svirtelės, šakutės, rėmas ir kiti niekučiai“, - sako p. Totilas.
„Garliava“ buvo išbandyta Domeikavos žemės ūkio technikos bandymų stotyje. Lietuviškas traktorius pigesnis už panašaus galingumo lenkiškus, suomiškus ir vokiškus traktorius, tačiau brangesnis už pagamintuosius NVS šalyse. „Palyginus su konkurentais iš Rytų, „Garliava“ turi pranašumų: didesnis transportavimo greitis, manevringumas“, - sako p. Bronislovas Patumsis, Pramonės ir prekybos ministerijos Žemės ūkio mašinų skyriaus vyresnysis specialistas, tvirtina, jog „Garliavų“ galėta surinkti apie 5.000, jei būtų suskubta pusvelčiui nupirkti karinės technikos iš pasitraukiančios rusų kariuomenės.
Vienas iš traktoriaus „Garliava 04“ savininkų pasidalijo patirtimi: „Turiu tą troktorėlį nuo 1992 metų iki 2006 savo 19ha ūkely su dirbau pilnai visus darbus dabar kadangi nusipirkau galingesni traktorių Garliaviuką pasilikau darbui miške.“
Pavarų dėžės specifika ir galimi sprendimai
Diskusijose apie „Garliavą“ dažnai kyla klausimų dėl pavarų dėžės. Vienas vartotojas dalijasi patirtimi su panašia problema kitame automobilyje, kurią pavyko išspręsti pakeitus tris vožtuvus hidro valdymo bloke. „Deze pradejo dirbti puikiai iskarto po pakeitimo ir daugiau jokiu bedu nebuvo“. Jis taip pat mini, kad „Volvose tos pacios dezes, ir tos pacios problemos“. Rizika keisti tik vožtuvus buvo didelė, tačiau, pasak jo, „padeda 90% atveju“, ypač jei mechaninė dalis nesudaužyta.
Kitame komentare teigiama: „Variklis tai T-40 teisingai, no o greičių dėžė tai ne zilo o taip pat BTRo, visi dantračiai ir velenai tinka nuo GAZ-53 tik korpusas truputi kitoks, paskirstymo dėžė nuo GAZ-66, vairo kolonėlė nuo kombaino NIVA.“.
Kaip veikia mechaninė pavarų dėžė ir sankaba
Alternatyvos ir ateities vizijos
AB „Gamega“ po nesėkmingų derybų su vokiečiais susidraugavo su lenkų „Ursus“ gamykla ir svarsto galimybę įsteigti bendrą įmonę. Tuo tarpu UAB „Julika“ pasišovė gaminti grynakraujį lietuvišką traktorių, kurio 80% dalių bus gaminama Lietuvos įmonėse. Tikimasi, kad „Juli-K17,5“ ir „Juli-K35“ traktoriai kainuos 12.000-15.000 Lt.
Algirdas Bielavičius, IAB „Traktorius“ direktorius, mano, kad traktorių gamybą Lietuvoje galima pradėti tik po 30 metų, o tokiam projektui reikėtų 36 mln. USD. Jis pabrėžia, kad dabar Lietuvoje trūksta švietėjų, kurie aiškintų klasikinės traktorių gamybos schemas.
Jonas Liaukonis, Lietuvos žemės ūkio inžinierių asociacijos pirmininkas, neabejoja, kad lietuviškas traktorius bus gaminamas, tačiau jis turėtų būti „vakarietiškesnis“. Pasak jo, dabar „Julikos“ bei „Garliavos“ traktorių eksploatacija yra brangi, kaip ir rusiškų, nes per metus sunaudojama 40% jo balansinės vertės, o vakarietiškųjų - tik 5%.
