Marijampolės savivaldybės administracijoje buvo svarstymų, kad žiedinė sankryža labai reikalinga ir Gedimino-Vasaros gatvių sankirtoje.
Pasak mero, remontuojant Vasaros gatvę buvo modeliuotas žiedinės sankryžos variantas, tačiau buvo akivaizdu, kad nėra galimybių: žiedui trūksta žemės, šalia yra komerciniai pastatai, žemė privatizuota.
„Šios idėjos neatsisakėme, nors Vasaros gatvės remontas ir baigtas. Svarstėme, ką galima padaryti. Pradėjome kalbėti su šalia sankryžos esančio autoserviso „Namastra“ savininkais, pasiūlėme nupirkti jų pastatus. Po derybų ir visų procedūrų nupirkome žemę ir pastatus už 390 tūkst. eurų. Artimiausiame Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje planuojame priimti sprendimą nugriauti šiuos pastatus.
Pasak P. Isodos, yra numatyta įrengti dviejų eismo juostų „turbo“ žiedą, kuriame eismo juostos aiškiai nukreiptos, o persirikiavimas žiede apribotas. Tokios sankryžos efektyviai mažina avaringumą, nes nebelieka persirikiavimo galimybių pačiame žiede, eismas vyksta „spiralės“ principu. „Turbo“ žiedai yra 20-30 proc. efektyvesni už įprastus žiedus.
Mero teigimu, šiemet planuojama pradėti žiedinės sankryžos projektavimo darbus. Kiek truks žiedo įrengimo darbai priklausys nuo to, kaip pavyks įgyvendinti visus prieš tai numatytus darbus.
„Kiek kainuos žiedinės sankryžos įrengimas, pasakyti dar per anksti, tai paaiškės projektavimo metu“, - sakė P. Isoda.
Žiedinės sankryžos praėjusiais metais buvo įrengtos Vilkaviškio-J. Ambrazevičiaus-Brazaičio-Vokiečių gatvių sankirtoje ir P. Armino-Vasaros-Marių gatvių susikirtime. Šie sprendiniai eismo požiūriu labai pateisino lūkesčius.
Draudikai skelbia, kad pernai Vilniaus žiedinėse sankryžose įvyko 250 eismo įvykių. Pasak „Lietuvos draudimo“, bendra šių įvykių metu patirta nuostolių suma siekė per 270 000 eurų, o vidutinė vieno įvykio žala sudarė 1100 eurų.
Skelbiama, kad pavojingiausia yra „Savanorių“ žiedinė sankryža, kur susikerta Savanorių, Laisvės prospektai ir Geležinio Vilko gatvė. Čia fiksuota per 90 eismo įvykių. Antroji pagal avaringumą - vadinamasis Pedagoginio universiteto žiedas (T. Narbuto g., Konstitucijos pr., Geležinio Vilko g.), kuriame praėjusiais metais buvo užfiksuoti 65 eismo įvykiai.
Pasak BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, visų tipų eismo sankirtose įvyksta daugiausia, arba apie 40-60 proc. avarijų, o keturšalės sankryžos pavertimas žiedine transporto priemonių judėjimo susikirtimų skaičių sumažina keturis kartus: nuo 32 iki 8.
„Iškilūs, šviesą atspindintys kauburėliai avaringiausiose Vilniaus žiedinėse sankryžose įrengti tam, kad vairuotojai be reikalo nekeistų važiavimo juostos. Būtent ši vairavimo klaida yra viena iš dažniausių eismo įvykių žiedinėse sankryžose priežasčių“, - teigia A. Žiukelis.
Kitos dvi pagrindinės avarijų žieduose priežastys - nepraleidžiami pagrindiniu keliu važiuojantys automobiliai bei saugaus atstumo nesilaikymas, kai prieš įvažiuojant į žiedą, vairuotojas žiūri, kas darosi žiede, ir susilpnėja jo dėmesys priekyje važiuojančiam automobiliui, kuris gali imti staiga stabdyti.
Žirmūnų ir Olandų žiedai suprojektuoti daugiau kaip prieš 30 metų ir patenka į problematiškiausių sankryžų dešimtuką Vilniaus mieste. Juose grūstys yra vienos ilgiausių, o pagal įvykstančių neįskaitinių eismo įvykių skaičių Olandų žiedas yra vienas avaringiausių žiedų Lietuvoje. Jo apkrova piko valandomis svyruodavo tarp 3900-4100 automobilių per valandą ir visomis prasmėmis viršijo normalias tokio žiedo laidumo ribas.
Sostinės valdžia, rugpjūčio pradžioje paskelbusi pertvarkiusi Žirmūnų ir Olandų žiedinių sankryžų žymėjimą, gali džiaugtis pirmaisiais rezultatais. Pakako tik poros mėnesių, kad vairuotojai prisitaikytų prie naujovių, sumažėtų chaotiško vairavimo ir eismo įvykių. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, šiemet rugpjūtį-rugsėjį pastebimai sumažėjo eismo įvykių būtent Žirmūnų žiede.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Miestų statybos katedros doc. dr. V. Grigonis sako: „Dar anksti daryti išvadas dėl poveikio eismo pralaidumui ir saugumui, nes dažniausiai tokie tyrimai atliekami praėjus bent metams po pokyčių. Tačiau akivaizdu, kad naujoji ženklinimo sistema skatina vairuotojus būti dėmesingesnius ir drausmingesnius, sumažėjo konfliktinių situacijų dėl to, kad vairuotojai rikiuojasi žiede ir nemato „aklo taško zonoje“ greta esančio vairuotojo, o didžiausias privalumas tas, kad tapo paprasčiau nustatyti avarijos kaltininką“.
Aiškėja daugiau detalių apie kraupią avariją Kaune: verslininkas galėjo lėkti iš žmonos gimtadienio
Laidos „Farai“ operatorius važiavo į įvykio vietą. Pareigūnų ekipažas gavo pranešimą apie eismo įvykį - galimas kaltininkas nuvažiavo net nestabtelėjęs. Netrukus informacija patikslinta - besekdama jį, pranešėja pati įklimpo sniege. Iš pusnies jauną vairuotoją jau buvo ištraukę pro šalį važiavę žmonės.
Atsigavusi moteris pareigūnams papasakojo, kad viskas įvyko judriame miesto žiede. „Važiavau Jakų žiede. Iš Tilžės gatvės išsukau. Ir važiuoju į pirmą juostą, nes dabar ten negalima persirikiuoti į antrą“, - aiškino ji.
Pasak vairuotojos, iš šalutinio kelio į žiedą įvažiavusi „Škoda“, net nestabtelėjusi, braukė jos automobilio šoną ir nuvažiavo toliau lyg niekur nieko. Moteris bandė atkreipti dėmesį - mirksėjo žibintais, signalizavo garsiniu signalu, tačiau jokios reakcijos nesulaukė. Todėl nusprendė važiuoti iš paskos. Gaudynės baigėsi sniege.
Pagal valstybinius numerius pareigūnai greitai nustatė „Škodos“ savininko adresą ir nuvyko aiškintis situacijos. Vyras, atidaręs duris, atrodė nustebęs policijos vizitu. Jis neneigė vairavęs savo automobilį ir patvirtino pravažiavęs minimą žiedą. Tačiau tikino nesupratęs, kad sukėlė eismo įvykį. „Galvojau, kad aš ant akmenų užvažiavau. Kaip čia taip - aš nieko nesuprantu“, - teisinosi jis. Vyriškis tvirtino nepastebėjęs nei šviesos signalų, nei girdėjęs garso signalo. Nors mergina tikino priešingai - esą jį vijosi beveik iki pat namų. Ant „Škodos“ aiškiai matėsi nubrauktas kairysis šonas - žymės išdavė kontaktą su kitu automobiliu.
Laimė, žmonės nenukentėjo. Abi pusės sutarė dėl įvykio aplinkybių, todėl pakako užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kuri bus pateikta draudimo bendrovėms. Pareigūnė padėjo susitvarkyti formalumus, išaiškino tolimesnius veiksmus ir nuramino vairuotojus. Išvykdamas vyras atsiprašė: „Ačiū už dėmesį, nepyk.“
