Važiavimo greitis yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo veiksnių, todėl kelių eismo taisyklės (KET) nustato konkrečius greičio apribojimus. Šie apribojimai skiriasi pagal transporto priemones, kelio ar gyvenvietės tipus, net metų sezonus, o jų žinojimas ir laikymasis užtikrina saugumą keliuose. Nuoroda į Kelių Eismo Taisykles - XV. Kelių eismo taisyklės nustato skirtingus greičio apribojimus priklausomai nuo to, ar kelias yra gyvenvietėje, ar už jos ribų, taip pat atsižvelgiama ir į kelio rūšį: automagistralę, greitkelį, ar kitus kelių tipus ir dangas. KET nustato skirtingus greičio apribojimus lengviesiems automobiliams, krovininėms transporto priemonėms, motociklams ir kitoms transporto priemonėms. Tam tikrose situacijose ir kelio atkarpose gali būti nustatytas ir minimalus važiavimo greitis, tačiau pagal KET, jo galima nesilaikyti, jeigu tai sukeltų pavojų eismo saugumui, pvz. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Automagistralėse nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, o nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu. Greitkeliuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. leidžiamas greitis yra ne didesnis kaip 120 km/h, o nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - ne didesnis kaip 100 km/h.
Neretai patekę į eismo įvykį ar tokį pastebėję, žmonės linkę manyti, jog tiesiog nepasisekė. Tiesa tokia, jog net ir tokios, atrodytų, smulkmenos kaip automobilio spalva gali padidinti eismo įvykio tikimybę. Naujausias „carVertical” tyrimas parodė, jog automobilio spalvos pasirinkimas ir vairavimo įpročiai - susiję, o tam tikrų spalvų transporto priemonės gali padėti kelyje jaustis saugiau. Renkantis naują automobilį, daugeliui žmonių techninės charakteristikos nėra vienintelis svarbus kriterijus.
Automobilių spalvų populiarumas ir statistika
Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical” tyrimo duomenimis, iš visų šiuo metu eksploatuojamų bei į eismo įvykius patekusių automobilių net 51% yra rudos spalvos. Džiaugsmą ir optimizmą spinduliuojančią geltoną bei veržlumu trykštančią raudoną dažnai renkasi žmonės, norintys išsiskirti iš kitų. Deja, panašu, jog kelyje ši energija turi tendenciją virsti nuostoliais - net 50,6% geltonų bei 49,8% raudonų tikrintų automobilių, turi žalos įrašų. Neveltui šiomis spalvomis dažnai yra dažomi sportiniai automobiliai, kurių savininkai mėgsta greitį, adrenaliną ir riziką.
„Tiesioginio ryšio tarp automobilio spalvos, žalos sumos ar vidutinės variklio galios nėra. Galime tik daryti prielaidą, jog tokias automobilių spalvas, kurios susijusios su daugiausiai žalų, renkasi žmonės, norintys atsidurti dėmesio centre. Žmonės, vairuojantys ryškių spalvų automobilius, dažnai yra drąsūs, aktyvūs, pasitikintys savimi. Ryškūs automobiliai išsiskiria iš juos supančios aplinkos net ir lietingą dieną, o tai leidžia pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams greičiau juos pastebėti. Pastariesiems visiška priešingybė - pilki bei juodi automobiliai, dažnai susiliejantys su šlapia kelio danga. Šviesesnės spalvos automobilius lengviau pastebėti naktį, tad jų savininkai tamsiuoju paros metu turi pranašumą. „carVertical” tyrimo duomenimis, rečiausiai į eismo įvykius patenka pilkos arba sidabrinės (44,7%) bei baltos (44,5%) spalvų automobiliai.
Nors avarijų statistikai įtakos daro ir įvairūs kiti veiksniai, tokie kaip eismo sąlygos ar automobilių koncentracija, automobilio spalvos pasirinkimas taip pat gali turėti įtakos eismo dalyvių saugumui. Vairuotojams automobilio spalva yra vienas esminių pasirinkimo kriterijų ir puiki saviraiškos galimybė.
Būklė, rida ir kaina - bene svarbiausi dalykai renkantis naudotą automobilį. Visgi nemažai vairuotojų atkreipia dėmesį ir į dominančio modelio spalvą. Lietuvoje net 30,2 proc. tikrintų automobilių buvo pilkos spalvos, 17,9 proc. - baltos ir 17,9 proc. - juodos. Panašios tendencijos vyrauja ir kitose Europos šalyse. Praeityje pilkos spalvos automobiliai buvo dar populiaresni: 2000 m. jie sudarė net 40,6 proc. platformoje tikrintų transporto priemonių. Baltos spalvos dalis naudotų automobilių parke augo labiausiai: nuo 2,8 proc. 2000 m. iki 16,9 proc. 2010 m ir 20,1 proc. 2020 m. Panašios tendencijos tyrime pastebėtos ir su juoda spalva: 2000 m. juodų transporto priemonių buvo vos 11,6 proc., o 2010 m. ir 2020 m. jau atitinkamai 25,3 proc.
„Monochromatinės spalvos išliks populiarios dar ilgą laiką. Juodos, baltos ir pilkos spalvos automobilių paklausa pastebima visame pasaulyje. Šiemet pakilo susidomėjimas ir mėlynomis transporto priemonėmis, bet visgi didžioji dalis vairuotojų renkasi gana konservatyvias spalvas“, - sako automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis. Aukščiausios klasės automobiliai paprastai dažomi tamsesnėmis spalvomis. Visgi ne visiems vairuotojams jos patinka, nes ant tokios transporto priemonės labai matosi dulkės ir įvairūs nešvarumai.
Lietuvos rinkoje ryškūs automobiliai nėra itin vertinami: geltonų transporto priemonių gatvėse yra vos 1,7 proc. Raudona šiek tiek populiaresnė - 8,9 proc. Iš visų ryškių spalvų, vairuotojai labiausiai mėgsta mėlyną - 16,2 proc. Geltona niekada neturėjo didelės gerbėjų bazės: 2000 m. geltonų automobilių Lietuvoje buvo vos 1,2 proc., 2010 m. šis skaičius nukrito iki 0,8 proc., o 2020 m. pakilo iki 1,3 proc. Raudonų automobilių 2000 m. buvo 3,2 proc. ir šis skaičius po truputį augo: 2010 m. buvo 4,8 proc., o 2020 m. - 5,9 proc. Mėlynų automobilių 2000 m. šalyje buvo net ketvirtadalis - 25,1 proc. Vėliau jų populiarumas sumenko iki 10,5 proc. 2010 m. ir paaugo iki 11,2 proc.
„Gamintojai šiais laikais pirkėjams siūlo mažesnį spalvų pasirinkimą. Dar prieš porą dešimtmečių spalvoti automobiliai buvo ganėtinai įprastas dalykas, tačiau šiuo metu didžioji dalis vairuotojų nenori išsiskirti gatvėje ir renkasi ramesnes spalvas. Nemažai vairuotojų galvoja, kad parduoti geltoną ar raudoną automobilį gali trukti ilgiau nei juodą ar pilką“, - aiškina M. Automobilių rinkos ekspertas pataria renkantis naudotą transporto priemonę teikti prioritetą jos būklei, o ne spalvai. Visgi kėbulo dažų sluoksnis gali nemažai papasakoti apie automobilio praeitį ir pasufleruoti apie galimus apgadinimus.
Automobilių spalvų psichologija ir matomumas
Balta - baltas automobilis yra žymiai labiau pastebimas nei kiti. Ši spalva vizualiai padidina objektus ir atitinkamai padidina matomumą kelyje. Žinoma, jei tai nėra žiemos metas. Žiemą, snieguotu oru, baltos spalvos mašina virsta trūkumu, kadangi susilieja su gamta. Juoda - remiantis kelių policijos statistika, dažniausiai į nelaimingus atsitikimus papuola juodi automobiliai. Dažniausia priežastis, kad automobilis susilieja su tamsia asfalto spalva ir tampa mažiau pastebimas. Raudona - ryški spalva, kuri pastebima iš didelio atstumo. Ši spalva sukuria optinę iliuzija. Žiūrint į važiuojantį raudonos spalvos automobilį, atrodo, kad jis juda greičiau nei kiti ir yra daug arčiau nei yra iš tikrųjų. Kuo didesnis greitis, tuo didesnis efektas. Sidabrinė arba pilka - silpniausia šios spalvos vieta yra jos nesimatymas blogomis oro sąlygomis. Šios spalvos automobilis visiškai nematomas lietaus šyde. Mėlyna arba žalia - šių spalvų automobiliai sukuria iliuziją, kad jie yra daug toliau nei yra iš tikrųjų. Į avarijas dažniausiai patenka automobiliai esantys tamsios spalvos - juodos, mėlynos, pilkos ir žalios. Per ryškios automobilių spalvos trukdo vairuotojams, nes jiems tai yra savotiškas „stabdymo signalas“.
Pilka spalva, tai neutralumas, saikingumas, praktiškumas. Sidabro spalva, tai futurizmas, prestižas, elegancija. Balta spalva reiškia grynumą, švarą ir konkretumą. Tokius automobilius dažniausiai renkasi konkretūs, skrupulingi, pedantiški žmonės. Ruda spalva, tai galia ir unikalumas. Tai glamūriškesnis neutralios tamsios spalvos variantas, siejamas su kava ir šokoladu. Oranžinė spalva, tai kūrybiškumas, individualumas, kompleksiškumas. Oranžinis automobilis yra unikalus. Raudona spalva, tai jausmingumas, draugiškumas. Ši spalva pasižymi dinamiškumu ir stipria energija. Tamsiai žalia, tai harmonija, patikimumas, tradicijos. Žalia yra labiausiai subalansuota gamtos spalva. Tokius automobilius dažniausiai renkasi gamtos žmogus. Šviesiai žalia spalva reiškia organiškumą, paprastumą, kuklumą. Perlo spalva, tai glamūras, intriga, rafinuotumas. Ši spalva pasižymi rafinuota prabanga. Geltona spalva reiškia džiugesį, humoro jausmą. Auksinės spalvos automobilis, tai lyg šiluma, sumanumas, glamūras. Auksas laikomas pačiu brangiausiu metalu, jis dvelkia šiluma, bet jam būdingas ir tam tikras protingumo, sumanumo atspalvis. Žmonės, kuriems patinka auksinės spalvos automobiliai, mėgsta komfortą ir yra pasiryžę už jį sumokėti. Šviesiai mėlyna spalva, tai ramybė, ištikimybė, teisingumas. Tamsiai mėlyna spalva reiškia pasitikėjimą savimi, patikimumą, autoritetą. Mėlyno automobilio savininku tikrai galite pasitikėti.
Automobilio spalva gali daryti įtaką vairuotojo nuotaikai. Prieš pasirinkdami automobilio spalvą, turite nustatyti prioritetus sau. Kiekvienas, planuojantis įsigyti automobilį, turėtų žinoti, kad šviesūs ir ryškūs automobiliai kelyje labiau pastebimi nei tamsūs. Remiantis statistika, jie rečiau patenka į avarijas.
Ar važiuos per liūtį skendę automobiliai?
tags: #greitis #tarp #ryskiu #spalvu #automobiliu