Lietuvos keliuose kasmet įvyksta tūkstančiai eismo įvykių, kuriuose žūsta ir sužalojami žmonės. Nors avarijų ir aukų skaičius mažėja, niekada negalime žinoti, kada nelaimė atsitiks mums arba šalia mūsų. Todėl svarbu žinoti, kaip teisingai elgtis, kad nepakenktumėte nei sau, nei nukentėjusiajam.
Pirmieji veiksmai įvykus eismo įvykiui
Vienas pirmųjų dalykų, ką turite padaryti - įspėti tarnybas apie įvykusį eismo įvykį. Priklausomai nuo situacijos, tai gali būti policija, greitoji medicinos pagalba, gaisrinė ar net visi kartu. Nieko nelaukdami pastatykite savo automobilį kelkraštyje ir įjunkite avarinius žibintus.
Ši vieta itin svarbi, jei avarija įvyko tamsiu paros metu, intensyviai sningant, lyjant ar esant rūkui. Jei turite žibintuvėlį, atšvaitą ar specialią liemenę - tai gali būti elementai, kurie padės atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį.
Saugumo užtikrinimas
Jei yra galimybė - patikrinkite avarijoje dalyvavusias transporto priemones. Priklausomai nuo eismo įvykio tipo, būtina užtikrinti, kad automobiliai nesukeltų dar skaudesnių pasekmių. Jei varikliai kūrenasi - išjunkite degimą. Jei automobiliai nestabilūs - užtraukite rankinį stabdį, arba pakiškite ką nors po ratais.
Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
Pagalba nukentėjusiems
Kai eismo įvykio vieta apsaugota, patikrinkite sužeistuosius. Visų pirma bandykite su jais pasikalbėti, paklausti, kur jaučia skausmą ir kuri vieta yra sužeista. Gal nuskambės ne itin maloniai, tačiau visų pirma eikite prie tų, kurie neskleidžia jokio garso. Jei žmogus rėkia ar verkia - vadinasi jis kvėpuoja.
Taip pat - jei eismo įvykis buvo didelis, apžiūrėkite aplinką. Jei nesate gydytojas ir nesugebate patikrinti, kas nutiko sužeistajam - visuomet galvokite, kad žmogus gali būti patyręs galvos, kaklo ar stuburo traumą, kurios yra tiesiog nematomos. Tad bandymas žmogų pajudinti gali jam kainuoti galimybę vaikščioti. O gal ir dar brangiau. Jei tenka žmogų judinti, prilaikykite kaklą ir galvą.
Jei radote nukentėjusiųjų, kurie yra be sąmonės ir nejuda - įsitikinkite, ar jie kvėpuoja. Jei kvėpavimas lėtas - patikrinkite, ar burnoje nėra nieko, kas galėtų trukdyti kvėpavimui. Įsitikinkite, kad nukentėjusysis yra tokioje padėtyje, kurioje kvėpavimo takai yra atviri. Jei kvėpavimo nėra - perkelkite žmogų į tokią padėtį, kad būtų galima atlikti dirbtinį kvėpavimą.
Jei tektų gaivinti be sąmonės esantį žmogų - primename: 2 įpūtimai ir 30 paspaudimų suaugusiam ir 2 įpūtimai bei 15 paspaudimų vaikui. Būtent paspaudimai yra svarbiausi. Jie pompuoja širdį bei varinėja kraujotaką, kuri ir yra svarbiausia smegenims. Viską kartoti reikia iki tos akimirkos, kol šalia jūsų atsidurs greitosios medicinos pagalbos medikai ir perims darbą.
Krūtinę spausti reikia viso kūno svoriu, iki maždaug 3 - 5 cm gylio. Vieta, kurią reikia spausti - maždaug 2 pirštai nuo krūtinkaulio apačios. Pūsti į burną, būtinai užkimšus nosį, kad oras neišeitų per ją.
Pirmoji pagalba: širdies masažas
Jei sužeistieji stipriai kraujuoja, būtinai užspauskite žaizdą. Jei turite po ranka vaistinėlę - apvyniokite švariu bintu ir stipriai užspauskite.
Psichologinė pagalba ir bendravimas
Jei pirmoji pagalba suteikta ir gyvybei pavojaus nėra - pabendraukite su nukentėjusiaisiais. Kalbėkite ramiai, stenkitės nuraminti eismo įvykio dalyvius ir nekelti panikos. Avarijose dalyvavusius žmones dažnai apima šokas ir jie esamuoju metu nejaučia skausmo, todėl juda, nusiima striukes, batus ar kitus rūbus. Stenkitės neleisti jiems to daryti. Nuimtas batas kartais gali lemti paskutinių, koją vis dar prie kūno laikančių, sausgyslių plyšimą.
Jei bendrauti pavyksta - galite paklausti apie eismo įvykio eigą. Taip pat labai svarbu pagalvoti ir apie tai, kad greitoji medicinos pagalba atvykusi turės pasiekti sužeistuosius. Jei įmanoma - padarykite jiems vietos. Atvykus - parodykite, kur patogus ir saugus privažiavimas. Priėjus medikams pasitraukite ir leiskite jiems patogiai dirbti. Nebent, žinoma, iš medikų gausite kitokius nurodymus: laikyti prispaudus žaizdą ar padėti panešti.
Teisiniai aspektai
Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti.
Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais.
Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.
Tai - pagrindiniai veiksmai, kuriuos būtina atlikti, siekiant padėti eismo įvykio metu nukentėjusiems žmonėms. Tačiau stipriai rekomenduojame pasigilinti į tai, kaip atlikti kai kuriuos iš aprašytų veiksmų. Ypač - dirbtinį kvėpavimą. Galbūt šių įgūdžių jums niekada ir neprireiks. O gal prireiks vos 1 kartą. Tačiau ir viena išgelbėta gyvybė to verta.