Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.
Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną ir pan., - šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
- Bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo individuali įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, iš esmės padidinus jos kapitalą. Tad įmonės vertės padidėjimas, prieaugis pripažintinas bendrąja jungtine buvusios individualios įmonės savininko bei jo sutuoktinio (-ės) nuosavybe.
- Bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Pavyzdžiui, sutuoktinė yra rašytoja ir už išleidžiamas knygas gauna honorarą. Honoraras yra bendroji sutuoktinės ir jos vyro nuosavybė.
- Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunamos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.
Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas. Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.
Sutuoktinio darbo užmokestis/honoraras už profesinę veiklą - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
- Asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
- Asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
- Kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
- Asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.
- Jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Pavyzdžiui, sutuoktinis pateko į avariją, kurios rezultate buvo sužalota jo sveikata. Nagrinėjant bylą teisme, buvo kaltu pripažintas vairuotojas, kuris sumokėjo iš jo priteistą pinigų sumą už sveikatos sužalojimą. Gauta pinigų suma priklauso tik sveikatos sužalojimą patyrusiam sutuoktiniui. Arba, pavyzdžiui, dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo sutuoktinis buvo sužalotas, ko rezultate jam buvo išmokėta sveikatos draudimo išmoka.
- Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo sutuoktinis parduoda asmenine nuosavybės teise jam priklausantį butą, o notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pažymėtina, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Procesiniai aspektai
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pavyzdžiui, pagal turto prigimtį savaime aišku, kad rūbai, kosmetika priklauso sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, tačiau kitokio pobūdžio turto, pavyzdžiui, žemės sklypo, prigimtį reikėtų jau įrodinėti rašytiniais įrodymais - sutartimis, pažymomis, raštais, išrašais ir pan.
Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Pavyzdžiui, gaisro metu sudegė namas su visais dokumentais. Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus sesijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 m.).
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą.
LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.
Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).
Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.
Automobilio pardavimas iki skyrybų
Dažnai kyla klausimas, ar vienas iš sutuoktinių gali parduoti automobilį prieš pat skyrybas, siekiant sumažinti bendrą dalintino turto masę. Jei automobilis buvo pirktas santuokoje, ne už padovanotus ar paveldėtus pinigus, teisiškai nėra reikšminga už kieno algą buvo pirktas - automobilis arba be sutikimo perleisto automobilio vertė trauktina į turto balansą. Tačiau, svarbu atsiminti, kad paduodant ieškinį teismui yra stebimas turto ,,vaikščiojimas'', ta prasme, kad iki ir po ieškinio padavimo negalima atlikti jokių veiksmų su kilnojamuoju tiek ir nekilnojamuoju turtu, kuris yra registruotas sutuoktinių vardu, išskyrus jų asmeninę nuosavybę. Skyrybų iniciatorius gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Sutuoktinis, pasinaudodamas tuo, kad pardavimo įforminimas vyksta pasirašant prie "Regitros" langelio platinamos pirkimo-pardavimo sutarties šabloną ir pakanka tik to parašo, kuris tekste pase įrašytas savininkų, be kito sutuoktinio automobilį parduoda, neretai už sumažintą kainą ar tiesiog už simbolinę kainą "perrašęs" savo pažįstamam, tikėdamasis pergudrauti kitą sutuoktinį.
Kadangi faktiškai sandoris sudarytas (pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis) santuokoje, visi bandymai registruoti automobilį kitam asmeniui yra labai akivaizdus būdas išvengti turto dalinimo ir toks būdas neturėtų daryti įtakos dalinant vis tik santuokoje įgytą turtą. Teisiškai tai kvalifikuojama kaip apsimestinis sandoris.
Turto registracija ir nuosavybės teisė
Svarbu atkreipti dėmesį, jog aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimu pripažintina ir tokia situacija, kai prie jos įsigijimo kitas jungtinės veiklos (partnerystės) dalyvis prisideda atiduodamas kito dalyvio (sugyventinio) iš banko paimtą ir turtui įgyti panaudotą paskolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).
Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą.
Jei ir tie dokumentai buvo forminti kito asmens vardu (pvz. pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ne ji, o kitas asmuo), tai šiam asmeniui gali tekti įrodinėti, kad jis pirko iš savo lėšų, iš kur šias lėšas gavo ir pan.
Apibendrinant, skyrybų procese svarbu atsižvelgti į tai, kaip buvo įgytas turtas, kokie ...
Greitos skyrybos ir automobilio pardavimas
Skyrybos bendru sutarimu yra paprasčiausias, greičiausias ir pigiausias skyrybų būdas, dažniausiai pasirenkamas tų sutuoktinių, kurie sutaria dėl turto, vaikų, skolų pasidalijimo ir nori proceso be ginčų. Paprastai buitiniai daiktai (baldajai, buitinė technika, indai, kilimai ir t. t.) jau būna pasidalinti žodžiu arba jų vertė nėra tokia reikšminga, kad reikėtų teisinio reglamentavimo.
- Jeigu sutuoktiniai neturi jokio NT, skolų ar lizingų, tereikia paruošti prašymą teismui ir susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
- Jeigu sutuoktiniai turi daug turto ir įsipareigojimų (pvz., du sklypai, keturi butai, kelios išperkamosios nuomos sutartys, dvi paskolos, automobiliai), tokiu atveju reikia atlikti daugiau teisinio darbo, surinkti papildomus dokumentus, derinti su bankais ir tiksliai suformuoti turto pasidalijimą. Kartais kreditoriai - ypač bankai - gali nesutikti su tuo, kaip sutuoktiniai pasidalijo paskolas ar įsipareigojimus.
Greitos skyrybos - tai santuokos nutraukimo būdas, kai procesas vyksta kuo paprasčiau, sklandžiau ir per trumpiausią įmanomą laiką. Dažniausiai greitos skyrybos įmanomos tada, kai abu partneriai sutaria dėl visų esminių sąlygų ir pasirenka nutraukti santuoką bendru sutarimu. Tokiu atveju jie turi susitarti dėl:
- Turto padalijimo
- Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos
- Išlaikymo (alimentų) dydžio
- Bendravimo su vaikais tvarkos
Jeigu visos šios sąlygos aiškiai aptartos ir įtvirtintos raštu, procesas teisme vyksta paprasčiau ir greičiau. Greitos skyrybos taip pat galimos, jei tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl kaltės. Kai viena pusė kaltina kitą neištikimybe, smurtu ar kitais pažeidimais, procesas užtrunka ilgiau, nes reikia įrodymų, liudytojų bei papildomų posėdžių.
Norint pradėti procesą, būtina parengti ir pateikti teismui tam tikrus dokumentus. Tai pagrindinis dokumentas, kuriame nurodoma, kad abu sutuoktiniai sutinka nutraukti santuoką. Pridedama oficiali santuokos liudijimo kopija. Jeigu sutuoktiniai turi bendrą turtą, sudaromas atskiras susitarimas dėl jo padalijimo. Tai gali būti nekilnojamasis turtas, automobiliai, santaupos ar verslas.
Procesas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Trukmė priklauso nuo teismo užimtumo, dokumentų tikslumo, ar yra nepilnamečių vaikų, ar reikia papildomų paaiškinimų. Jeigu visi dokumentai pateikti tvarkingai, o sutuoktiniai neprieštarauja vienas kito reikalavimams, sprendimas gali būti priimtas gana greitai. Pateikiant prašymą teismui, mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis.
Nors įstatymai leidžia skyrybų procesą vykdyti savarankiškai, praktikoje daugelis porų renkasi teisininko pagalbą. Advokatas padeda tinkamai parengti dokumentus, užtikrina, kad susitarimas atitiktų teisės aktus, ir sumažina klaidų riziką.
Net ir tada, kai siekiama greito proceso, svarbiausia išlieka vaikų gerovė. Išlaikymo suma turi būti pagrįsta realiomis pajamomis ir vaikų poreikiais. Per maža ar nepagrįsta suma gali tapti kliūtimi patvirtinti susitarimą.
Sutuoktinių turto balansas ir pozicijos dėl atitenkančio turto dalių turi įtakos skyrybų kainai. Kuo daugiau turto turi sutuoktiniai ir kuo sunkiau jie sutaria dėl dalybų, tuo ilgiau užtrunka skyrybų procesas, todėl skyrybų kaina didėja. Turto kiekis ypač didelę reikšmę skyrybų kainai turi ginčo atveju, kadangi teismui papildomai turi būti sumokamas žyminis mokestis, kuris yra skaičiuojamas nuo reikalaujamo priteisti turto vertės.
„Teisės" skiltyje - santuokos nutraukimo problematika
Dauguma žmonių, siekiančių parduoti naudotą automobilį, kasmet įsigyja "riestainio skylę". Siekiančius perregistruoti įsigytą transporto priemonę savo vardu žmones šokiruoja žinia, kad tai neįmanoma. Mat automobilis būna įkeistas bankui arba areštuotas dėl jį pardavusio asmens skolų. Daugeliui tenka atsisveikinti su pirkiniu, juo taip ir nepasinaudojus. Sąlygas piktnaudžiauti nesąžiningiems pardavėjams sukuria pirkėjų skubėjimas ir patiklumas. Iš potencialaus pardavėjo sužinojus svarbiausius duomenis apie transporto priemonę (registracijos numerį, identifikavimo numerį (VIN) ir valstybinį registracijos numerį), Valstybės įmonėje „Regitra“ arba Turto arešto aktų registre svarbu išsiaiškinti, ar automobilis nėra įkeistas užtikrinant atsiskaitymo prievolės įvykdymą, ar jis nėra areštuotas dėl tam tikros prievolės neįvykdymo ar kitų priežasčių. Šią informaciją galima gauti internetu. Minimalius duomenis (įspėjimą, kad disponavimas automobiliu vienaip ar kitaip suvaržytas) VĮ „Regitra“ teikia nemokamai. Pasak specialistų, šios paprastos duomenų patikrinimo procedūros padeda pirkėjams išvengti apgaulės spąstų. Deja, dažnas automobilio areštu pradeda domėtis per vėlai, kai sužino negalintis jo įregistruoti. Populiari apgavikų schema tokia: pasipelnyti nusprendęs pardavėjas naudojasi telefonu su išankstinio mokėjimo SIM kortele ir nurodo išgalvotą gyvenamosios vietos adresą. Kai su pirkėju pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis ir sumokami pinigai, jis užtikrina pirkėją, kad šiam rūpintis automobilio išregistravimu nereikia, esą pardavėjas pats sutvarkysiąs visus formalumus. Ir tai būna paskutinis jų pokalbis. Skolingi automobilių pardavėjai dažniausiai pageidauja atsiskaitymo grynaisiais. Tai dar vienas požymis, kad asmens sąskaitos gali būti areštuotos ir kad jis gali siekti pasipelnyti, toliau nemokėdamas nei skolų, nei mokesčių valstybei. Saugus naudoto automobilio įsigijimo kelias prasideda būtent nuo jo registracijos procedūrų. Pardavėjas transporto priemonę išregistruoja, tada pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, sumokama dalis sutartos sumos, automobilį įregistruoja naujasis savininkas, ir tik tada sumokama likusi suma. Kita vertus, automobiliui taikomas areštas nebūtinai yra kliūtis jį įsigyti. Paskubėjusiems ir įsigijusiems areštuotą automobilį, gali pasisekti nebent tada, kai buvusio savininko skola nedidelė. Ją padengus už skolininką, antstolis turi pagrindą panaikinti automobilio areštą. Kitais atvejais vien pirkimo-pardavimo sutartis nėra tas dokumentas, kuriuo remiantis būtų galima panaikinti automobilio areštą arba galiojančią kilnojamojo daikto įkeitimo sutartį. Civilinio kodekso 6.321 straipsnyje įtvirtinta, kad pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti daikto kainą arba nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų teises į daiktus ar šių teisių suvaržymą. Tačiau pagal to paties straipsnio 5 dalį pirkėjas negali remtis aplinkybe, kad pardavėjas pažeidė savo pareigas, kai trečiųjų asmenų teisės ar jų suvaržymas buvo įregistruoti viešame registre.
Turite klausimų? Susiekite su mumis.
tags: #greitos #skyrybos #automobilis