Greitosios medicinos pagalbos automobilis - tai specializuota transporto priemonė, skirta gyvybiškai svarbioms misijoms: pervežti sergančius ar sužeistus žmones į gydymo įstaigas arba pristatyti medicininę pagalbą tiesiai pacientui. Istorija rodo, kad ligonių transportavimas siekia antikos laikus, tačiau modernios greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos pradžia sietina su 1792 m., kai pirmą kartą buvo pradėti naudoti greitosios pagalbos automobiliai. Iš pradžių šios transporto priemonės buvo naudojamos išskirtinai armijos reikmėms.
Visuomenės požiūris ir poreikis greitosios pagalbos paslaugoms smarkiai pasikeitė po 1882 m. raupų epidemijos. Pirmasis greitosios medicinos pagalbos automobilis į gatves išriedėjo 1899 m. Nuo to laiko technologijos ir medicininės žinios sparčiai tobulėjo, o kartu su jomis ir GMP automobilių komplektacija bei funkcinės galimybės.
Šiuolaikiniame GMP automobilių parke galima rasti įvairią medicininę įrangą ir vaistus, tokius kaip amoniako tirpalas, analginas, aspirinas, glicerolio trinitratas, salbutamolis, askorbo rūgštis, adrenalinas, amjodaronas, ampicilinas, atropino sulfatas, kaptoprilis, klemastinas, klonidino hidrochloridas, deksametasonas, diazepamas, diklofenakas, dimedrolis, droperidolis, drotaverinas, Ringerio tirpalas, eufilinas, fentanilis, furosemidas, gliukozės tirpalas, haloperidolis, heparinas, jodo tirpalas, kalio chloridas, lidokainas, metoklopramidas, morfino hidrochloridas, natrio chloridas, paracetamolis, propranololis, tramadolis, vandenilio peroksido tirpalas, verapamilis.
Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos automobilių parkas apima 380 transporto priemonių. Jų amžiaus struktūra yra tokia: 46% automobilių yra iki 5 metų senumo, 37% - nuo 5 iki 10 metų senumo, o likę 17% yra senesni nei 10 metų. Dauguma automobilių yra nuvažiavę didelius atstumus: 241 automobilis yra viršijęs 300 tūkst. kilometrų ridą, o dar 111 automobilių yra nuvažiavę nuo 300 iki 500 tūkst. kilometrų. Siekiant atnaujinti automobilių parką, 2012-2014 m. buvo vykdoma Greitosios medicinos pagalbos automobilių atnaujinimo programa. Nuo 2005 m. sausio 1 d. visi greitosios pagalbos automobiliai Lietuvoje privalo būti paženklinti užrašu "AMBULANCE", o priekyje šis užrašas turi būti parašytas atvirkščiai, siekiant, kad kiti eismo dalyviai jį atpažintų veidrodėliuose.
Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, įskaitant greitosios pagalbos automobilių vairuotojus, turi teisę naudoti mėlynus ir/arba raudonus (arba tik mėlynus) žybsinčius švyturėlius bei specialiuosius garso signalus. Tai leidžiama tik esant būtinybei gelbėti žmogaus gyvybę ar sveikatą. Švyturėliai turi būti matomi 360º kampu, užtikrinant maksimalų matomumą ir saugumą eismo dalyviams.
#PriešakinėseLinijose | Greitosios pagalbos vairuotojo Augusto Kišono darbo diena
Tarnybinio automobilio naudojimo tvarka reglamentuoja Vilniaus etninės kultūros centro tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimą, saugojimą, žymėjimą, techninę priežiūrą, remontą, naudojimo kontrolę, ridą ir degalų apskaitą, taip pat netarnybinių automobilių naudojimą įstaigos reikmėms. Ši tvarka yra privaloma visiems įstaigos darbuotojams.
Tarnybinio lengvojo automobilio naudojimo taisyklės:
- Tarnybinis automobilis gali būti naudojamas tik įstaigos reikmėms, bet kuriuo paros metu, įskaitant poilsio ir švenčių dienas.
- Nuolatiniam tarnybiniam naudojimui ir priežiūrai automobilis skiriamas atsakingam darbuotojui, kurio pareigybės aprašyme yra vairuotojo funkcija, remiantis įstaigos direktoriaus įsakymu.
- Kiekvienas įstaigos darbuotojas gali naudotis tarnybiniu automobiliu kartu su vairuotojo funkcijas atliekančiu darbuotoju.
- Atsakingas darbuotojas turi turėti tinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, ne mažesnį kaip 2 metų vairavimo stažą ir būti pasitikrinęs sveikatą.
- Draudžiama priskirtą automobilį leisti vairuoti kitiems darbuotojams, neturintiems tam teisės.
- Eismo įvykio atveju nedelsiant pranešama atsakingam asmeniui ir įstaigos vadovui.
- Darbuotojas privalo atlyginti žalą, padarytą tyčia, dėl nusikaltimo požymių turinčios veiklos, neblaivus ar apsvaigęs, pažeidus konfidencialios informacijos apsaugą ar padarius neturtinę žalą.
Automobilio laikymas:
- Tarnybinis automobilis turi būti laikomas nuolatinėje laikymo vietoje - automobilių parkavimo aikštelėje prie įstaigos pastato.
- Po darbo, poilsio, švenčių dienomis, darbuotojų atostogų, ligos ar komandiruočių metu automobilis laikomas nuolatinėje laikymo vietoje, išskyrus atvejus, kai tarnybinė būtinybė reikalauja kitokio laikymo su direktoriaus sutikimu arba vykstant į komandiruotę.
- Draudžiama palikti automobilyje registracijos liudijimą, draudimo liudijimą ar išimamus radijo aparatus.
Ridos ir degalų apskaita:
- Automobilio rida ir degalų sunaudojimas apskaitomas vadovaujantis įrašais kelionės lapuose.
- Kelionės lapus išduoda, registruoja ir apskaitą tvarko vyr. buhalteris.
- Kelionės lape nurodomas vairuotojo vardas, pavardė, pareigos, spidometro rodmenys, maršrutas, nuvažiuoti kilometrai ir vidutinė kuro norma.
- Kelionės lapai perduodami vyr. buhalteriui iki mėnesio pabaigos.
- Vyr. buhalteris tikrina kelionės lapų teisingumą, degalų sunaudojimą ir sutikrina duomenis su sąskaitomis-faktūromis.
- Ridos limitų viršijimo atveju vyr. buhalteris informuoja direktorių.
- Degalų normų ir ridos limitų viršijimo išlaidas, nustačius darbuotojų kaltę, padengia patys darbuotojai.
- Bazinė kuro sąnaudų norma ir taikomas koeficientas nustatomi atlikus kontrolinį važiavimą arba pagal gamintojo techninius duomenis.
- Žiemos kuro norma gali būti didinama iki 10 procentų nuo lapkričio 1 d.
Automobilio žymėjimas:
- Tarnybinis automobilis privalo būti pažymėtas įstaigos pavadinimu ir/arba patvirtintu įstaigos logotipu.
- Žymėjimas atliekamas ant šoninių durelių iš abiejų automobilių pusių, laikantis nustatytų raidžių dydžio ir storio reikalavimų.
Techninė priežiūra ir remontas:
- Už automobilio kasdienę priežiūrą ir techninę būklę atsako jam paskirtas atsakingas darbuotojas.
- Draudimą ir techninę apžiūrą organizuoja atsakingas darbuotojas.
- Gedimai šalinami pagal techninio eksploatavimo taisykles. Darbuotojams, neturintiems reikiamo techninio pasirengimo, draudžiama savarankiškai šalinti gedimus.
- Automobilio remontą atlieka viešojo pirkimo konkursą laimėjęs juridinis ar fizinis asmuo.
- Remonto klausimus sprendžia atsakingas darbuotojas, suderinęs su direktoriumi ir vyr. buhalteriu.
- Asmuo, naudojantis automobilį, atsako už jo švarą ir saugumą eksploatavimo metu.
Netarnybinių automobilių naudojimas:
- Netarnybinius automobilius tarnybos reikmėms galima naudoti tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės naudotis tarnybiniu automobiliu (pvz., remontuojamas ar užimtas).
- Darbuotojas, norintis naudoti netarnybinį automobilį komandiruotei, privalo nurodyti tai prašyme ir įsakyme dėl komandiruotės, pateikiant automobilio duomenis.
- Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas privalo pateikti ataskaitą apie nuvažiuotus kilometrus ir degalų įsigijimo dokumentus.
- Kitais tarnybiniais pavedimais netarnybinis automobilis gali būti naudojamas, jei nėra galimybės naudoti tarnybinio automobilio, gavus direktoriaus leidimą ir pateikus prašymą su visa reikiama informacija.
- Vyr. buhalteris apskaičiuoja sunaudoto kuro kiekį pagal gamintojo duomenis, nuvažiuotus kilometrus ir pateiktus degalų įsigijimo dokumentus.
Asmenys, pažeidę šio aprašo reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Kontrolę dėl aprašo laikymosi vykdo įstaigos direktorius.
tags: #greitosios #medicinos #pagalbos #automobilio #naudojimo #tvarkos