Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, vienas iš dažniausiai uždelstų automobilio apgadinimų yra priekinio stiklo įskilimas ar įtrūkimas.
Dažniausiai atsiradęs dėl iš po kito automobilio ratų atšokusio akmenuko, toks įtrūkimas iš pradžių gali būti labai nežymus, todėl transporto priemonių savininkai į juos pernelyg nekreipia dėmesio.
„Nors nežymiai įskilęs stiklas nekelia didelių problemų, dažniausiai įtrūkimas ima plėstis, stiklas gali stipriai suaižėti ir trukdyti geram matomumui. Tokie įskilimai plečiasi nuo menkiausių automobilio krestelėjimų ar net oro temperatūrų svyravimų“, - sako R.Pocius.
Draudiko atstovas ragina nedelsti ir įtrūkimus remontuoti tik jiems atsiradus.
Anot R.Pociaus, mažesnius nei 2,5 cm skersmens stiklo pažeidimus paprastai galima suremontuoti nekeičiant viso stiklo, taip nepatiriant didesnių išlaidų.
Klastinga automobilių liga - korozija
Kita deramo vairuotojų dėmesio laiku nesulaukianti problema, anot R.Pociaus, yra korozija.
Rūdžių pažeistų kėbulo vietų ar kitų metalinių detalių automobilių vairuotojai dažnai paprasčiausiai nepastebi, o pastebėję - neretai neskuba imtis veiksmų.
„Nedidelis rūdžių plotelis ant automobilio paviršiaus gal ir neatrodo labai grėsmingai. Bėda ta, kad laiku nesiimant veiksmų, rūdys plinta ir gali stipriai pažeisti atskiras automobilio dalis ar didelę dalį kėbulo. Be abejo, tinkamai automobilį prižiūrint, korozijos galima visai išvengti. Vis tik, jei rūdžių tam tikroje automobilio vietoje atsirado, jas būtina kuo skubiau šalinti. Rūdims stipriau paveikus automobilio dalis, gali nelikti kitos išeities, kaip tik jas keisti. Tai, žinoma, gali nemažai kainuoti“, - pažymi R.Pocius.
Draudiko atstovas priduria, kad remiantis eismo įvykių duomenimis, korozija mažina ir automobilių saugumą - stipriai rūdžių paveiktas automobilis gali būti mažiau atsparus smūgiams, labiau pažeidžiamas susidūrimų metu.
Gumbas ant padangos - „tiksinti bomba“
Rimtą pavojų automobilio vairuotojui, keleiviams bei kitiems eismo dalyviams gali kelti ir toks automobilio defektas, kaip nedidelis gumbelis ant jo padangos.
Anot R.Pociaus, važinėti su taip pažeistomis automobilio padangomis ypatingai nesaugu.
„Dėl gumbo kyla didelė tikimybė, kad padanga važiuojant sprogs - tai itin pavojinga situacija, kelianti grėsmę žmonių gyvybėms. Gumbai ant padangų dažniausiai atsiranda po smūgių - įvažiavus į duobę ar atsitrenkus į bortelį. Po tokių įvykių padangas reikėtų gerai apžiūrėti ir įsitikinti, kad jos nepažeistos. Gumbai atsiranda ir dėl gamyklinio broko, todėl rekomenduojama pirkti patikimų gamintojų padangas, neeksploatuoti jų pernelyg ilgai. Tinkamai prižiūrint ir saugant bei keičiant priklausomai nuo metų laiko, tas pačias padangas galima eksploatuoti iki 5 metų. Be abejo, kiekvienu atveju svarbu įvertinti realią padangų būklę“, - pažymi R.Pocius.
Draudikų atstovo teigimu, pastebėjus ant padangos gumbą, svarbu ją nedelsiant pakeisti. Vadovautis požiūriu „savaitę ar mėnesį dar kaip nors pratempsiu“ šiuo atveju itin pavojinga.
Padangų šoninės sienelės yra geri padangų būklės indikatoriai.
Patikrinus jas galima aptikti vidinės padangų struktūros anomalijas.
Įpjova ant šoninės sienelės: padanga sudaryta iš nailono kabelių ir metalinių kabelių, kurie radialinio tipo padangose uždengti apsauginiais sluoksniais.
Burbulas arba guzas: tai ženklas, kad vidinėje struktūroje atsirado didelė deformacija ir įvyko slėgio nuotėkis. Deformacija galėjo atsirasti po smūgio arba dėl gamyklinio defekto.
Išvaizdos defektai (DA DECKE): gali atsitikti taip, kad įsigyjate padangas su išoriniu defektu. Už šias padangas garantuoja gamintojas. Tokios padangos yra labai geras pasirinkimas, nes jos pasižymi tomis pačiomis eksploatacinėmis savybėmis, bet parduodamos už mažesnę kainą.
Automobilio padangos išvarža - tai matoma padangos konstrukcijos problema. Išvarža silpnina padangą ir padidina jos sprogimo riziką.
Išvarža - tai matoma padangos sienelės deformacija. Ji paprastai atrodo kaip iškilimas (pūslelė) ir gali būti didesnė arba mažesnė.
Guma, dar vadinama protektoriumi.
Negalima ignoruoti matomos ir neįprastos padangos deformacijos, net jei ji atrodo nedidelė.
Ne, neįmanoma: išvarža - tai negrįžtamas konstrukcinis pažeidimas.
Bandymas taisyti išvaržą yra pavojingas ir gali sukelti padangos sprogimą.
Važiuoti su padanga, kurioje yra išvarža, pavojinga.
Norint užkirsti kelią padangos išvaržai, reikia vengti smūgių į bortus ir šaligatvio kraštus.
Išvarža - tai rimta vidinė deformacija, kuri gali pasireikšti matomu iškilimu (pūslele). Ji padaro padangą nestabilią ir pavojingą.
Įtartini garsai išduoda rimtas problemas
Galiausiai, anot R.Pociaus, vairuotojai linkę ignoruoti ir neaiškius automobilio keliamus garsus.
„Priklausomai nuo to, kokio pobūdžio ir iš kurios automobilio dalies įtartinas garsas sklinda, jis gali perspėti apie skirtingus gedimus. Neįprasti duslūs garsai gali būti susiję su stabdžių problemomis, pakabos detalių ar vairo stiprintuvo gedimais. Ūžesiai gali būti nulemti ratų guolių gedimų ar pavojingai sumažėjusio tepalo lygio. Važiuojant girdimas barškėjimas gali perspėti apie atsilaisvinusias detales išmetimo sistemoje, o beldimo garsai - apie hidraulinių vožtuvų stūmiklių gedimus“, - sako R Pocius.
Anot draudikų atstovo, įtartinų garsų priežastys gali būti labai įvairios, todėl susidūrus su šia problema, reikėtų apsilankyti pas specialistus ir išsiaiškinti galimus gedimus.
Tai padės laiku užkirsti kelią didesniems nuostoliams ar išvengti pavojingų situacijų kelyje.
Draudikų atstovas taip pat primena, kad laiku šalinti gedimus svarbu dar ir todėl, kad jų sukeltų papildomų žalų gali nekompensuoti draudikai.
Padangų priežiūra ir garantija
Padangų gamintojo „Continental“ atstovas Lietuvoje Donatas Barcys teigė, kad dažniausi padangų gedimai - prakirtimas ar pradūrimas, kai įvažiuojama į duobę, užlekiama ant bortelio ar užvažiuojama ant aštraus daikto.
Būtent padangos šono prakirtimai, pasak P. Samėno, ir yra patys pavojingiausi.
Pašnekovas sakė, kad kai kurie vairuotojai taip sumaitotos padangos nusprendžia nebetaisyti.
„Jeigu praduriamas padangos šonas, dažniausiai ją reikia keisti, nes taisymas sudėtingas. Žinoma, sutaisyti įmanoma, bet brangu. Todėl kartais to daryti neapsimoka. Aišku, visuomet reikia įvertinti pažeidimą“, - kalbėjo pašnekovas, pridėjęs, kad padangos taisymas dažniausiai kainuoja keliasdešimt litų.
„Melgos“ atstovas sakė, kad jei ji tiesiog pradurta vinimi ar medvaržčiu, dažniausiai užtenka 30 ar 40 litų. O jei sugadintas padangos šonas, paklojama 60-70 litų, o toks remontas užtrunka visą parą.
Įvažiavus į duobę kartais prireikia taisyti ir ratlankį. Tai kainuoja nuo 40 iki 100 litų.
„Tokie gedimai yra ganėtinai dažni. Atvejų, kai žmogus užvažiuoja ant vinies, pasitaiko kone kasdien. O gedimai, susiję su įvažiavimu į duobę, dažnesni žiemos pabaigoje, kai lauke pliurza ir nesimato duobių. Apsisaugojimo priemonės kelios - kokybiškos padangos ir budrumas kelyje“, - aiškino P. Samėnas.
Automobilių ir saugaus vairavimo specialistas Artūras Pakėnas DELFI teigė, kad padangų gedimų bus mažiau, jei pirksite kokybiškas padangas.
Tiesa, reikia nepamiršti jomis gerai pasirūpinti.
Anot jo, padangų montavimas ir balansavimas yra labai svarbus darbas.
„Balansuoti reikėtų ne tik naujai pirktas, bet ir jau naudotas padangas. Tarkime, dabar planuojate keisti vasarines padangas į žiemines - nepamirškite perbalansuoti savo senųjų žieminių padangų. Ir iš karto patikrinkite jų slėgį. Tinkamas slėgis - vienas svarbiausių dalykų. Jis nustatomas pagal automobilio arba padangų gamintojo rekomendacijas. Padangų slėgį reikėtų tikrinti bent vieną kartą per mėnesį“, - kaip prižiūrėti padangas, patarė specialistas.
Jo teigimu, didelį pavojų padangoms kelia duobės bei neatsargus automobilio statymas prie šaligatvio.
„Dėl neatsargumo galima pažeisti karkasą ir padangoje gali iškilti gumbas, kuris paverčia ją netinkama tolimesniam naudojimui“, - konstatavo A. Pakėnas.
Dar vienas pavojus padangoms - netinkamas ratų suvedimas ir pakabos detalių (vairo traukių, šarnyrų) susidėvėjimas.
Anot jo, prieš naują sezoną ar tik pajutus automobilio „elgesio“ pokyčius, būtina patikrinti šiuos parametrus.
Tai padės ne tik ilgiau išsaugoti padangas, bet ir užtikrins saugesnį vairavimą.
Europos Sąjungos direktyvos užtikrina nemokamą dviejų metų garantiją visoms Europos Sąjungoje parduodamoms prekėms.
Puikiai išmanome savo įsipareigojimus pagal ES įstatymus ir nesislepiame už trumpesnio nei šis laikotarpis prekybinės garantijos termino.
Garantinis terminas dveji metai.
Padangų garantija negalioja defektams, atsiradusiems dėl neteisingo jos naudojimo ar saugojimo, mechaninio ar cheminio pažeidimo, neteisingo ratlankio dydžio/tipo naudojimo, netinkamo oro slėgio padangoje, netinkamo apkrovos, greičio indeksų ar kitų parametrų parinkimo, neteisingo sumontavimo, remonto ar kitų priežasčių, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai sukėlė padangos naudotojas.
Dažniausiai padangų ar ratlankių gamyklinis brokas pastebimas montavimo metu.
Jei vis tik įtarimų dėl prekės kokybės atsirado jau pradėjus ją naudoti - pirmiausiai įvertinkite, ar ją galima toliau saugiai eksploatuoti.
Padangą patikrai reikia pristatyti be ratlankio, ratlankį be padangos.
Garantinė procedūra paprastai trunka 15-30 dienų*.
Visgi esant sunkiau nustatomiems pažeidimams, vėluojant logistikai (pvz. Jūsų isigytos prekės garantija papildomai pratesiama tiek dienų, kiek truko garantinė procedūra (t.y.
Kaip ir dauguma padangų broko atveju, disbalansas pastebimas dar montavimo metu.
Įtarus bet kokius padangos konstrukcijos defektus arba sluoksnių atsiklijavimą nerizikuokite toliau naudoti tokios padangos.
Nedelsiant pakeiskite ją į atsarginę arba kreipkitės į techninę pagalbą.
Siūlome drąsiai naudotis savo teisėmis į prekių garantiją.
Jei abejojate, ar Jūsų atvejis garantinis - susiekite su padangos123.lt darbuotojais ir mes mielai atsakysime į visus Jūsų klausimus.
Tačiau taupant Jūsų laiką, pateikiame dažniausiai pasitaikančių negarantinių padangų pažeidimų pavyzdžių ir iliustracijų.
Ilgai važiuojant su per mažu oro slėgiu, padangos konstrukcija gadinama taip pat, kaip ir vežant gerokai didesnį svorį nei rekomenduojama.
Tokie pažeidimai ypač pavojingi, nes nematomi išoriškai, kol padanga nesprogsta arba kitaip nesideformuoja.
Visgi, numontavus padangą ir pažvelgus į jos vidinę dalį, akivaizdžiai matosi, jei pažeidimai atsirado dėl per mažo slėgiu.
Padangos šonai būna „sudegę“ iš vidaus, matosi drožlės, jaučiamas šoninės konstrukcijos susilpnėjimas.
Esant šiems požymiams padangų garantiniai atvejai nėra svarstomi.
Netolygus protektoriaus dėvėjimasis dažniausiai parodo, kad padanga pažeista dėl blogos automobilio ratų geometrijos, pakabos laisvumo arba netinkamo oro slėgio.
Retais atvejais, staigiai stabdant be antiblokavimo sistemos arba užstrigus ratui protektorius sugadinamas (nutrinamas) vienoje vietoje.
Toliau naudojant tokią padangą atisranda vibracija.
Šonai - silpniausia ir lengviausiai pažeidžiama padangos dalis.
Po smūgio į duobę ar bortelį plyšta padangos vidinė konstrukcija, oro slėgis patenka į vidinius padangos sluoksnius ir atsiranda guzas.
Kartais guzas gali atsirasti praėjus kelioms dienoms ar net mėnesiams po smūgio, ar po pakartotinio smūgio į tą pačią vietą.
Jei guzas atsirado naujos padangos montavimo metu, pirmosiomis naudojimo dienomis ir vidinėje padangos dalyje nesimato pažeidimų - tai gamyklinis brokas.
Netinkamai montuojant padangą dažniausiai pažeidžiama su ratlankiu besiliečianti padangos dalis.
Tokie pažeidimai gali lemti oro pralaidumą į įšorę arba į vidinius padangos sluoksnius.
Labai dažnai pasitaiko atvejų, kai įtariami ne akivaizdžiai matomi padangos defektai, o per automobilio kėbulą arba vairą juntamas drebėjimas iš ratų.
Kadangi vibraciją sukelti gali daugybė kintamųjų (padanga, ratlankis, stebulė, pakabos būklė ir t.t.), reikia nustatyti, ar jos priežastis - nekokybiška padanga ar kiti automobilio komponentai.
Automobilio pakabą. Ar galėjo kažkas sugesti pakaboje, jei prieš porą valandų viskas buvo gerai?
Deja, taip.
Automobilio pakėlimas keltuvu jau sukelia apkrovą pakabos elementams.
Jei tam tikros guminės pakabos dalys buvo pasidėvėjusios, pakėlus automobilį spyruoklių jėga gali jas galutinai nuplėšti.
Pakaboje atsiradęs laisvumas gali sukelti vibracijas važiuojant.
Apžiūrėti, ar padanga tolygiai per visą perimetrą prisiglunda prie ratlankio.
Ar nenukrito/ neatsiklijavo balansavimo svareliai.
Kadangi padanga sudaryta iš daugybės atskirų sluoksnių ir komponentų, skirtingose vietose jos sąvybės (kietumas, tamprumas) gali nežymiai skirtis.
Tai vadinama padangos konstrukciniu netolygumu.
Padangai riedant, ji susispaudžia lyg būtų sudaryta iš spyruoklių.
Gamybos proceso pabaigoje gamintojai matuoja šią savybę, tikrina ar konstrukcinis netolygumas leistinas.
Kartais raudonu pilnaviduriu tašku pažymima, kurioje padangos vietoje yra šios savybės maksimumas (radial force variation first harmonic maximum).
Įprastai ši informacija nėra aktuali vartotojui ar net padangų montuotojams.
Dažniausiai padangos montuojamos ir naudojamos neatsižvelgiant į šiuos žymėjimus.
Kartais raudonas taškas klaidingai laikomas sunkiausia padangos vieta, jį bandoma derinti su oro vožtuvo (ventilio) vieta ir pan.
Taigi, net jei padangos konstrukcinis netolygumas leistinas, atsitiktinai parinkus netinkamą padangos padėtį ratlankio atžvilgiu gali atsirasti vibracija.
Specialios balansavimo staklės gali išmatuoti konstrukcinį netolygumą ir parinkti tinkamiausią padangos padėtį.
SVARBU: Gamybos proceso metu gamintojai tikrina kiekvienos padangos geometrinį balansą ir konstrukcinį netolygumą.
Tačiau šie parametrai gali pablogėti dėl netinkamo transportavimo, be to skirtingi gamintojai gali nustatyti skirtingas leistinas paklaidas.
Jūs turite teisę grąžinti bet kurią padangos123.lt įsigytą prekę per 14 dienų, nenurodydamas jokios priežasties ir atgauti sumokėtus pinigus.
Norėdami pasinaudoti šia teise, nepasibaigus 14 dienų laikotarpiui turite nedviprasmišku pranešimu (raštu, paštu ar elektroniniu paštu) pranešti padangos123.lt administracijai apie savo sprendimą.
Laisvos formos pranešime nurodykite savo kontaktinius duomenis, užsakymo arba sąskaitos faktūros, pagal kurią įsigyta prekė(-ės), numerį, kokiu būdu ir kada grąžinsite prekę, taip pat banko sąskaitą, į kurią pageidaujate atgauti pinigus.
Kad būtų laikomasi termino, pakanka, jog pranešumą pateiktumėte per 14 dienų nuo tos dienos, kurią gavote prekę (-es).
Jeigu persigalvojimo laikotarpio pabaiga sutaps su nedarbo diena, jis bus pratęstas iki artimiausios darbo dienos.
Prekę turite išsiųsti/grąžinti atgal per 14 dienų nuo pranešimo apie sprendimą pasinaudoti šia teise dienos.
