Eismo įvykis - stresas ne tik psichologiškai, bet ir praktiškai. Net ir nedidelė avarija gali sukelti daug klausimų: ką daryti su automobiliu, kiek kainuos remontas, ar verta taisyti, ar geriau parduoti? Šiame straipsnyje - aiškūs atsakymai ir veiksmai, ką daryti iškart po įvykio, kokias turite galimybes su pažeistu automobiliu ir kada verta kreiptis į supirkėjus.
Pirmi žingsniai po avarijos
Saugumas pirmoje vietoje. Jei niekas nesužeista, pasirūpinkite, kad automobilis netrukdytų eismui. Įjunkite avarinius žibintus, pastatykite avarinį ženklą.
Iškvieskite policiją, jei:
- įvykio metu yra nukentėjusių;
- nepavyksta susitarti dėl kaltės;
- sugadinta trečiųjų asmenų nuosavybė.
Užfiksuokite įvykį: fotografuokite automobilių padėtį, pažeidimus, stabdžių žymes, kelio ženklus.
Pildykite eismo įvykio deklaraciją. Jei tai nedidelė avarija ir abi pusės sutinka dėl kaltės, policijos kviesti nebūtina - pakaks tinkamai užpildytos deklaracijos.
Ką daryti, jei kelionės metu padarėte žalą tretiesiems asmenims?
Eismo įvykio, kaip ir bet kurios kitos nelaimės, numatyti nepavyks. Na, išskyrus tuos atvejius, kai incidentas sukeliamas tyčia, siekiant asmeninės naudos ar turint kokių nors kitų negerų kėslų. Beje, net ir tokiu atveju, taisyklės - kaip elgtis eismo įvykio atveju - išlieka tos pačios ar daugiau mažiau panašios, ir jomis rekomenduotina vadovautis, siekiant išvengti dar didesnių nemalonumų ar neprognozuojamų paties incidento pasekmių.
Automobilių susidūrimas
Bene dažniausiai mūsų gatvėse ir keliuose pasitaiko situacija: automobilių susidūrimas. Pagal šiandien galiojančius teisės aktus, jeigu susidūrime dalyvavo tik du automobiliai (nes transporto priemone gali būti ir vežimas, ir dviratis, bet apie tai - vėliau), savininkai sutarė dėl to, kas kaltas, abu automobiliai yra drausti, nė vienas vairuotojas nebuvo išgėręs ir nėra sužalotų žmonių, pareigūnų galima ir nekviesti. Užtenka užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir tuo incidentas bus baigtas. Kaltininkui gali pabrangti draudimas, tačiau tai tikrai nėra blogiausias dalykas. Beje, pasitikrinti ar galioja automobilio draudimas ir Techninė apžiūra, transporto priemonės savininkas arba automobilio dokumentus turintis asmuo gali V.Į. Regitros svetainėje. Automobilio dokumentų neturint, to padaryti neišeis.
Kiek kitaip atrodys situacija, jeigu susidūrusių automobilių bus daugiau arba bus sužalotų žmonių. Tuomet pareigūnų pasirodymas taps privalomas, o kol jų bus laukiama, labai rekomenduotina incidentą, jeigu automobilyje nebuvo vaizdo registratoriaus, nufilmuoti. Turint filmuotą medžiagą, net jei kažkas iš dalyvių sugalvos patraukti savo automobilį ar „primesti“ įkalčių, vėliau tai nebus sunku įrodyti. Taip pat būtina kviesti pareigūnus, jeigu kyla įtarimų, kad vienas iš vairuotojų galėjo būti neblaivus. Tuomet, nepaisant to, kas yra tikrasis kaltininkas, situacija gali pasisukti netikėta linkme.
Ir būtina kviesti pareigūnus, jeigu pradedam siūlyti susitarti, atsisakoma pildyti deklaraciją ir t.t. Reikalas tas, kad taip, dažniausiai, elgiasi arba turintys ką slėpti, asmenys, arba sukčiai, siekiantys pasipelnyti iš eismo įvykio. Nepildyti deklaracijos galima tik tuo atveju, jeigu kontaktas buvo silpnas, pažeidimų nėra ir abu dalyviai dėl to sutaria. Bet net ir tokiu atveju būtina užfiksuoti kontaktą bei rekomenduotina telefonu, kad ir 112, informuoti apie buvusį incidentą. To nepadarius ir, esą, sutarus dėl avarijos, vėliau galima sulaukti nemalonumų. Net nedidelis kontaktas vis tiek, formaliai, yra eismo įvykis, tad jo neįforminus ir išvykus vėliau galima sulaukti kaltinimų pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Už tokį veiksmą gali būti skiriama bauda, transporto priemonės konfiskavimas arba teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Tad išvykus visuomet teisus bus tas vairuotojas, kuris liko avarijos vietoje ir sulaukė pareigūnų.
Apibendrinant, net jeigu susidūrimas nėra didelis ir nėra prasmės pildyti deklaracijas, o padaryta žala yra minimali, labai rekomenduotina užfiksuoti incidento vietą, automobilių numerius, vairuotoją ir apie tai, jog buvo nedidelis kontaktas, bet nėra nei rimtų pažeidimų, nei sužalojimų, informuoti policiją. Visais kitais atvejais būtinos deklaracijos ar net pareigūnų iškvietimas.
Užvažiavimas ant pėsčiojo
Nors, šiuo atveju, minėtai kategorijai galima priskirti ir susidūrimą su dviratininku ar paspirtuko vairuotoju. Formaliai, dviračiai irgi yra transporto priemonė, tačiau skirtingai nuo automobilių, jie neturi nei saugos pagalvių, nei saugos diržų, todėl toks susidūrimas yra potencialiai pavojingesnis ir gali baigtis liūdniau, kadangi net, atrodytų, nedidelis automobilio ir pėsčiojo (dviratininko, paspirtuko vairuotojo) kontaktas, pastarajam, gali turėti ypatingai liūdnų pasekmių. Bendrą situaciją dar labiau blogina tai, kad jeigu pėstieji dar turi galimybių atšokti į šalį ar staigiai sustoti, dviratininkai ir paspirtukininkai juda gerokai greičiau, o pastarieji dar ir nėra linkę mūvėti šalmų.
Įvykus tokiam susidūrimui, nepaisant to, kas, atrodytų, yra kaltas, būtina kviesti policijos pareigūnus ir, priklausomai nuo situacijos, greitosios pagalbos medikus. Reikalas tas, kad po susidūrimo pėstysis gali patirti vizualiai, plika akimi nematomų, tačiau sunkių pasekmių vėliau galinčių turėti, sužalojimų.
Taigi, jei jau taip nutiko, kad buvo susidurta su pėsčiuoju, pirmiausia būtina žmogų neskubant ir kruopščiai apžiūrėti. Jeigu jis guli nukritęs, jokiu būdu negalima žmogaus judinti, mėginti pakelti, pakeisti jo kūno padėtį ar pan. Visi medikai vieningai teigia, kad bet koks nekvalifikuotas bandymas teikti pagalbą avarijoje nukentėjusiam žmogui gali pastarojo būklę tik dar labiau pabloginti, nes ne specialistas tikrai nenustatys, kas vyksta žmogaus organizme.
Viskas, kuo galima padėti gulinčiajam, jį apkloti, kad nesušaltų ir laukti medikų. Norint, kad pagalba atvyktų kaip galima greičiau, būtina medikams nurodyti maksimaliai tikslias incidento koordinates. Su išmaniaisiais telefonais tai padaryti neturėtų būti sunku, skambinant mygtukiniu, nes tokius irgi dalis dar naudoja, reikėtų tiksliai nupasakoti vietovę, namų numerius ir t.t.
Laukiant medikų būtina su žmogumi šnekėtis ir neleisti jam prarasti sąmonės. Galima klausti vardo, adreso, pakalbėti apie artimuosius ar pan. Jeigu incidento metu kažkas lūžo ir bėga kraujas, kraujavimą, vėlgi, minimaliai judinant nukentėjusįjį, būtina sustabdyti. Vienu atveju padėtų aukščiau kraujavimo vietos užverštas žgutas, kitu - medžiagos prispaudimas prie kraujuojančios vietos. Beje, tokios pagalbos suteikimui reikia nusiteikti ir morališkai. Nors formaliai visi vairuotojai turi išmanyti, kaip ją suteikti, praktiškai tai yra tekę atlikti vienam kitam. Tad, nenorint to daryti, reikia stengtis vairuoti atsargiai ir atidžiai. Deja, ir tai ne visada duoda norimų rezultatų. Vienas realus pavojaus šaltinis yra netikėti iš bet kur galintys pasirodyti vaikai - vasarą jie tiesiog išbėga į kelią, žiemą gali ten atsidurti nesuvaldę slidžių ar rogučių. Jeigu tenka judėti per tankiai gyvenamą zoną, daryti tai reikėtų kaip galima mažesniu greičiu, atidžiai stebint aplinką.
Kita galima susidūrimo priežastis - pakiša, tik čia piktavaliai pakiša ne automobilį, o patys save ar savo bendrininką. Pastaruoju atveju incidento vietoje tuoj pat atsiranda liudininkai, kurie esą matė, kaip viskas nutiko ir tai, kad vairuotojas - kaltas. Tokiu atveju labai praverčia vaizdo registratorius arba automobilyje sėdinčių keleivių parodymai. Deja, registratorius turi ne visi, o ir keleivių šiandien vežioti negalima, tad belieka viena išeitis - jeigu situacija panaši į pakišą, kviesti policijos pareigūnus. Sukčiai, šito, tikėtina išsigąs ir klausimas bus išspręstas.
Jeigu incidentas įvyko, tačiau susidūrimas buvo lengvas - žmogus neparkrito, niekas nelūžo, kraujo taip pat nėra, vairuotojui vis tiek vertėtų sustoti, išlipti ir pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Pasiteirauti kaip jaučiasi, ar nieko neskauda, ar nepykina ir t.t. Vėlgi, tikslinga nufotografuoti incidento vietą, asmenį, o apie patį susidūrimą informuoti policiją. Nes tiek susidūrimas su kitu automobiliu, tiek užvažiavimas ant pėsčiojo yra eismo įvykis, tad apie jį nepranešus ir išvažiavus, viskas gali būti įvertinta kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.
Susidūrimas su gyvūnu
Dar viena, ypač pavasarį ir rudenį aktualia tampanti problema - susidūrimas su gyvūnu. Nors keliuose statomi atitvarai, tveriamos tvoros ir formuojami gyvūnams skirti tuneliai, visos šios priemonės gelbsti ne visada. Šiuo atveju taip pat tikslinga išskirti, kad susidūrimų su gyvūnais taip pat būna įvairių. Tarkim, nors skamba visai nesmagiai, bet pervažiavus ežiuką ar partrenkus kačiuką, pastarajam toks susidūrimas, aišku, baigsis mirtimi, tačiau didesnių sunkumų, išskyrus nebent sielos graužatį, transporto priemonės vairuotojas nepatirs.
Visai kitaip situacija atrodys susidūrus su stirna, šernu ar briedžiu. Tokiu atveju susidūrimo pasekmės gali būti ne tik jaučiamos, bet ir tragiškos. Ypač - paskutiniu atveju. Universalios taisyklės, kaip išvengti tokio susidūrimo, nėra, tačiau reikėtų atminti, kad gyvūnų migracijos laikotarpiu važiuojant miškingomis vietovėmis, reikėtų judėti mažesniu greičiu, atidžiai stebėti aplinką ir būti pasiruošusiems įvairiems netikėtumams. Tarkim, jeigu briedžiai, paprastai, vaikšto po vieną, tai stirnos ar šernai keliauja grupėmis ir pastebėjus per kelią bėgant vieną tokį gyvūną, labai rekomenduotina būtų sustoti ir palaukti, kol prabėgs visi.
Dar vienas, gal nevisai smagus, bet naudingas patarimas - atskirais atvejais - važiuojant vietoje, kur didelis automobilių eismas, per tiltą, sankasą ar panašų inžinierinį objektą, kilus pasirinkimui - pradėti manevruoti ar susidurti su gyvūnu, turėtų būti pasirenkamas būtent šis variantas. Reikalas tas, kad pradėjus manevruoti slidžiame ar pašalusiame kelyje, automobilis gali greitai tapti nevaldomas, nulėkti į griovį ar, išlėkęs į priešpriešinę eismo juostą, susidurti su kitomis transporto priemonėmis. Tokiu atveju pasekmės būtų dar liūdnesnės, negu susidūrimo su stirna ar tuo pačiu šernu atveju.
Jeigu taip nutiks, kad susidūrimo išvengti nepavyks, rekomenduotina neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos, o informuoti apie susidūrimą telefonu 112. Jie jau pasirūpins, kad į įvykio vietą atvyktų policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, nes, dažniausiai, jei gyvūnas po sudūrimo ir lieka gyvas, jis būna sunkiai sužalotas, tad vienintele išeitimi būna jį užmigdyti. Vairuotojams, formaliai, draudžiama pasiimti žuvusį gyvūną, tačiau baudos už tokius eismo įvykius skiriamos ypatingai retai, nes, paprastai, būna įrodoma, kad susidūrimo išvengti nebuvo galima. Blogiausia, kas gali būti padaryta - po susidūrimo palikti sužeistą gyvūną, taip pasmerkiant jį lėtai ir skausmingai mirčiai...
Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą ir t.t.
Įdomus pastebėjimas - nors susidūrimų su stulpais, stotelėmis ar atitvarais mūsų krašte netrūksta, dažnas vairuotojas į tokias avarijas linkęs žiūrėti „pro pirštus“. Deja, toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir gali turėti neigiamų pasekmių. Reikalas tas, kad įvardinta situacija - atsitrenkimas į atitvarą, stulpą ir t.t. - taip pat turi savų niuansų.
Pirmiausia reikia atminti, kad stotelės, stulpai, atitvarai, kelio ženklai ir pan., irgi yra kažkieno nuosavybė. Juos sugadinus, sulaužius ar kitaip jiems pakenkus, savininkas patirs nuostolių, kuriuos kažkas turės kompensuoti. Paprastam vairuotojui gali atrodyti, kad vienas ar kitas kelio ženklas daug nekainuoja, todėl po susidūrimo su juo galima tiesiog tyliai pasišalinti. Visgi, įvertinus, kiek kelio ženklų kasmet yra „nušienaujama“, susidaro ne tokia jau maža suma, tad savininkai, būtų tai valstybinės institucijos ar privačios įmonės, suinteresuoti tokių išlaidų nepatirti, todėl susidūrimas su kelio ženklu ar atitvaru bei policijos neiškvietimas, vėliau gali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, už kurį, kaip buvo minėta, laukia rimtos sankcijos.
Dar viena svarbi aplinkybė - paties vairuotojo, nebūtinai transporto priemonės savininko ir nebūtinai turinčio teisę vairuoti tą priemonę, atsakomybė. Sėkmingai „nunešus“ kur nors mieste stovinčią viešojo transporto stotelę ir išvažiavus ar palikus automobilį ir pabėgus, pareigūnams tikrai kils nemažai klausimų. Tai padaręs asmuo gali būti įtartas automobilio vagyste, alkoholio arba narkotikų vartojimu ar teisės vairuoti automobilį neturėjimu. Ne patys smagiausi įtarimai, bet praktika rodo, kad būtent tokie asmenys, dažniausiai, linkę slėpti savo padaryta nusižengimą. Taip daryti taip pat nerekomenduojama. Jeigu kur nors laukuose atsitrenkus į stulpą dar galima tikėtis išvengti atsakomybės, miestuose, kur apstu vaizdo stebėjimo kamerų bei beveik visada pasitaiko praeivių, toks bandymas tikrai baigsis liūdnai ir su nemaloniomis pasekmėmis.
Anuomet draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, ne visi vairuotojai žino, kad tokiais atvejais taip pat būtina įvykį įregistruoti ir pranešti apie jį savo draudimo bendrovei. „Dar neretai manoma, kad eismo įvykiu laikytinas tik kelių transporto priemonių susidūrimas, todėl atsitrenkus į stulpą, tvorą ar kelio atitvarą neva galima rūpintis tik savo automobiliui padaryta žala. Vis tik, pagal kelių eismo taisykles, visi važiuojamojoje kelio dalyje ar šalia jos esantys objektai taip pat yra eismo elementai, o jiems - kaip ir kitam trečiųjų šalių turtui - padarytą žalą reikia atlyginti. Dėl to susidūrus su tokiu objektu būtina apie eismo įvykį pranešti apgadinto turto savininkui, o jei to padaryti nėra galimybės - informuoti policiją“, - pažymi R. Bieliauskas. Anot R. Bieliausko, statistiškai dažniausiai automobilių vairuotojai tokių eismo įvykių metu apgadina degalinių kolonėles, kelio atitvarus, kelio ženklus, apšvietimo stulpus ir tvoras. Taip pat nukenčia automobilių stovėjimo aikštelių užtvarai, vartai, pastatų fasado elementai. „Ypač šaltuoju metų laiku, kai rytais kelius gali padengti plikledis, vairavimo sąlygas blogina šlapdriba, sniegas, o vairuotojams dažnai tenka vairuoti tamsiu paros metu, tokių objektų apgadinimo atvejų padaugėja. Dėl to sėdus prie vairo šiomis dienomis reikėtų būti itin atidiems ir vairuojant automobilį neleisti šventiniam šurmuliui išmušti iš vėžių ar pernelyg išblaškyti“, - sako R. Bieliauskas. Žinovas pažymi, kad privalu atlyginti tiek privačių asmenų, tiek įmonių ar valstybės turtui padarytą žalą. Dėl to nesvarbu, ar apgadinama kaimynų tvora, ar apšvietimo stulpas, būtina įvykį įregistruoti ir kuo greičiau apie jį informuoti draudimo bendrovę. „Geriausias sprendimas tokiose situacijose yra iškviesti kelių policiją, kuri oficialiai įvykį užfiksuoja. Galima ir asmeniškai kreiptis į turto savininką bei kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Nereikėtų situacijos mėginti spręsti neoficialiais žodiniais ar rašytiniais susitarimais“, - pažymi R. Bieliauskas. Anot draudikų atstovo, tai išties rizikinga, nes nesant oficialių dokumentų apie įvykį gali kilti įvairių nesusipratimų. Blogiausias sprendimas, pasak R. Bieliausko, būtų iš įvykio vietos paprasčiausiai pasišalinti. Tai gali grėsti piniginėmis baudomis, kurios, priklausomai nuo eismo įvykio metu padarytos žalos, gali siekti nuo 600 eurų iki 1500 eurų. „Jei transporto priemonė yra drausta, o apie eismo įvykį laiku pranešama draudimo bendrovei, trečiosioms šalims padarytą žalą atlygina draudikai. Tik reikėtų nepamiršti draudimo bendrovės informuoti kuo skubiau, nes to nepadarius laiku, draudikai turi teisę iki 20 proc. padengtos žalos regreso tvarka susigrąžinti iš avarijos kaltininko“, - sako R. Bieliauskas.
Gydytojo apžiūra po auto įvykio
Po auto įvykio, nepriklausomai nuo to, ar buvo sužalojimų, ar ne, svarbu kreiptis į gydytoją. Tai svarbu ne tik jūsų sveikatai, bet ir galimai draudimo išmokoms.
Draudimo išmoka lygi tam tikrai draudimo sumos procentinei daliai. Išmokos dydis, priklausomai nuo sveikatos pažeidimų dydžio, nustatomas pagal "Draudimo išmokų, mokamų traumų dėl nelaimingo atsitikimo atveju, apskaičiavimo lentelę" (papildomo draudimo nuo traumos dėl nelaimingo atsitikimo taisyklės Nr.).
Draudimo išmoka lygi tam tikrai draudimo sumos procentinei daliai. Išmokos dydis, priklausomai nuo sveikatos pažeidimų dydžio, nustatomas pagal "Draudimo išmokų, mokamų invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo atveju, apskaičiavimo lentelę" (papildomo draudimo nuo invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo taisyklių Nr.).
Apie apdraustojo darbingumo praradimą draudikas turi būti informuojamas per 30 dienų nuo darbingumo praradimo. Dokumentus iš sveikatos priežiūros įstaigos su patvirtinta diagnoze, anamnezės, tyrimų ir paskirto gydymo aprašymu, iš kurių būtų galima nustatyti ar diagnozė tiksliai atitinka papildomų kritinių ligų draudimo taisyklių priede Nr.
Per 48 val. - El. Norėdami gauti kompensaciją už patirtas medicinines išlaidas, išsaugokite gautų dokumentų originalus ir pateikite juos mums grįžę iš kelionės. Susisiekite su mumis paskambinę trumpuoju numeriu 19111 (būdami užsienyje, skambinkite numeriu +370 5 249 1911) arba registruokite žalą internetu.
Automobilio būklės vertinimas ir sprendimai
Po įvykio automobilis gali būti:
- Eksploatuojamas (važiuojantis) - su nežymiais pažeidimais.
- Neeksploatuojamas, bet tinkamas remontui.
- Draudikų laikomas „ekonomine žala“, kai remontas kainuotų daugiau nei likutinė vertė.
- Visiška autolaužo būsena.
Draudimo bendrovė dažnai pasiūlys išmoką arba padės organizuoti automobilio pardavimą kaip likutinės vertės turtą. Tačiau tai nereiškia, kad jūs negalite patys pasirinkti kam parduoti.
Ar verta taisyti, ar geriau parduoti?
Šis sprendimas priklauso nuo kelių veiksnių:
| Klausimas | Jei TAIP → | Jei NE → |
|---|---|---|
| Ar automobilis naujas? | Gal verta taisyti | Svarstykite pardavimą |
| Ar pažeidimai nežymūs? | Galima remontuoti | Pardavimas pigiau |
| Ar turite kasko draudimą? | Draudimas padengs | Gali būti nuostolinga |
| Ar remontas brangesnis už vertę? | Neapsimoka taisyti | Parduok supirkėjui |
Jeigu nežinote tikslios vertės - kreipkitės į automobilių supirkimo įmones. Pvz., gelda.lt pateikia pasiūlymą per 10 minučių. Dažnai tai padeda apsispręsti.
Parduoti ar ardyti?
Auto supirkėjai perka:
- Po avarijos likusius automobilius, net jei jie nevažiuoja.
- Automobilius be techninės apžiūros ar draudimo.
- Transportą su rimtais kėbulo ar važiuoklės pažeidimais.
Svarbu: supirkėjai dažnai siūlo nemokamą transportavimą ir greitą atsiskaitymą grynaisiais arba pavedimu. Ardyti patiems? Tik jei turite žinių, laiko ir erdvės - kitu atveju tai užtrunka, o kai kurios detalės gali likti neparduotos.
Ar supirkėjai saugūs pasirinkimas?
Daug žmonių abejoja, ar verta kreiptis į supirkėjus. Štai ką reikia žinoti:
- ✅ Galite gauti pasiūlymą iš kelių įmonių ir palyginti kainas
- ✅ Rimtos įmonės pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį
- ✅ Išregistravimas VĮ „Regitra“ įtraukiamas į paslaugą
- ✅ Nereikia investuoti laiko į remontą ar skelbimų rašymą
Svarbu rinktis patikimą supirkėją - pvz., gelda.lt veikia visoje Lietuvoje, siūlo sąžiningas kainas ir greitą aptarnavimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar galiu parduoti automobilį po avarijos be techninės apžiūros? Taip. Supirkėjams techninė apžiūra nebūtina - jie vertina tik automobilio būklę.
- Kiek galiu gauti už pažeistą automobilį? Priklauso nuo markės, modelio, metų ir pažeidimų masto. Gauti pasiūlymą galite per 10 min.
- Ar reikia vežti automobilį supirkėjui? Ne. Dauguma supirkėjų atvažiuoja patys ir atsiskaito vietoje.
e-accident: Eismo įvykio deklaracija
Išvada: Po eismo įvykio sprendimų daug - tačiau svarbiausia išlikti racionaliam. Jei automobilis stipriai pažeistas, parduoti jį supirkėjui gali būti greičiausias, saugiausias ir finansiškai naudingiausias sprendimas.