Cheminės avarijos kelia didelį pavojų gyventojų sveikatai, turtui ir aplinkai. Siekiant sumažinti galimą žalą, būtina imtis prevencinių priemonių ir būti pasirengusiems tinkamai reaguoti į avarijas. Šiame straipsnyje aptarsime rekomendacijas, kaip apsaugoti gyventojus ir turtą cheminės avarijos atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktus ir aplinkosaugos politiką.
Teisinis reglamentavimas ir prevencija
Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (toliau - Įstatymas) nustato pagrindinius civilinės saugos principus ir reikalavimus. Įstatyme apibrėžiamos sąvokos, tokios kaip cheminis mišinys, pavojingoji medžiaga ir pavojingasis objektas. Veiklos vykdytojai, eksploatuojantys pavojinguosius objektus, privalo užtikrinti saugų jų veikimą ir imtis priemonių avarijų prevencijai.
Įstatymo 3 straipsnis numato, kad susidarius įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms, būtina užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimo tęstinumą, organizuoti ir vykdyti priemones, kuriomis siekiama atkurti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, veiklos vykdytojams, NVO ir gyventojams būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas.
Įstatymo 4 straipsnis pabrėžia prevencijos ir pasirengimo svarbą. Visi krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektai vykdo krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją, pasirengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir organizuoti savo veiklą taip, kad užtikrintų krizių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų vykdymą.
Svarbiausi terminai
- Cheminis mišinys: dviejų arba daugiau cheminių medžiagų mišinys arba tirpalas.
- Pavojingoji medžiaga: cheminė medžiaga arba cheminis mišinys, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.
- Pavojingasis objektas: visa veiklos vykdytojo kontroliuojama teritorija, kurios bent viename įrenginyje yra pavojingųjų medžiagų.
- Veiklos vykdytojas: fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ar valdantis pavojingąjį objektą.
Šiandieninis pasaulis prisotintas kenksmingų medžiagų, jos naudojamos pramonėje, žemės ūkyje, buityje. Buityje naudojami cheminiai produktai (buitinė chemija), užteršta aplinka daro žmonėms nuolatinį nematomą, tačiau žalojantį poveikį. Matomi, todėl labiau suvokiami pavojai nutinka, kai pavojingos medžiagos patenka į aplinką staiga ir netikėtai: pažeidus jų naudojimo, saugojimo tvarką, įvykus avarijoms pramoniniuose ar komerciniuose objektuose, laboratorijose, transporte, teroro akto metu. Tokiais atvejais žūsta, sužalojami ar apnuodijami žmonės, gyvuliai, pažeidžiama gamta, užteršiami pastatai, sunaikinamas turtas.
Cheminė avarija - šios ekstremalios situacijos atveju formuojasi nuodingas debesis (šleifas), kuris slinkdamas pavėjui kelia tiesioginę grėsmę į jį patekusių žmonių sveikatai ir gyvybei.
Gyventojų perspėjimas ir informavimas
Efektyvi perspėjimo sistema yra gyvybiškai svarbi cheminės avarijos atveju. Perspėjimo sistema apima organizacines ir technines priemones, kuriomis perspėjami gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją. Taip pat išplatinama informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.
Informacija apie galimus pavojus ir veiksmus avarijos atveju turi būti prieinama visiems gyventojams. Veiklos vykdytojai, kurių valdomų pavojingųjų objektų pavojaus zonoje gyvena 100 ar daugiau gyventojų, privalo savo lėšomis įrengti ir prižiūrėti perspėjimo sistemos technines priemones.
Gavus pranešimą apie cheminę avariją, būtina nedelsiant imtis veiksmų. Pirmiausia, reikia įvertinti situaciją ir nustatyti pavojingų medžiagų pobūdį. Tada reikia imtis priemonių apsaugoti save ir kitus. Nedelsiant praneškite apie avariją pagalbos tarnyboms. Evakuokitės iš pavojingos zonos, jei tai nurodyta. Užsidarykite patalpose, jei evakuacija neįmanoma. Sandariai uždarykite langus ir duris. Naudokite asmenines apsaugos priemones, jei jos yra prieinamos (respiratorius, apsauginiai drabužiai). Sekite oficialią informaciją ir nurodymus.
Skubūs apsaugomieji veiksmai
- Slėpimasis slėptuvėse.
- Slėpimasis gerai užsandarintose patalpose.
- Jodo profilaktika (jei nurodyta ir prieinama).
- Kvėpavimo takų apsauga.
Cheminės medžiagos yra itin lakios ir stipriai dirgina kvėpavimo takus.
Valstybės ir savivaldybių vaidmuo
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi užtikrinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir koordinuoti veiksmus avarijų atveju. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų veiklai krizių valdymo ir civilinės saugos srityje vadovauja jų vadovai arba jų įgalioti asmenys. Savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.
Įstatymo 20 straipsnis numato, kad kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją savo veiklos srityse. Vyriausybė skiria valstybines krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, o savivaldybių administracijų direktoriams - valstybines ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovai privalo siųsti Vyriausybės nustatytų kategorijų asmenis išklausyti civilinės saugos mokymo programos kursą. Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas vykdomas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir (ar) bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas bendrąsias programas.
Savivaldybių aktyvus dalyvavimas
Savivaldybės aktyviai dalyvauja gyventojų saugos užtikrinime. Savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu kitos įstaigos ir ūkio subjektai, kurių turimų materialinių išteklių teikimas yra tikslingas, atsižvelgdami į atliktą savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą, privalo dalyvauti rengiant savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, su savivaldybės administracijos direktoriumi sudaryti sutartis dėl šiame plane nurodytų užduočių vykdymo.
Pajėgos ir jų koordinavimas
Priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sudaro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojai, vykdantys gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, žinybinės priešgaisrinės pajėgos ir savanoriškos ugniagesių organizacijos. Policijos pajėgas sudaro policijos generalinio komisaro įgaliota (-os) policijos įstaiga(-os), jų padaliniai ir policijos pareigūnai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgas sudaro specialiuosiuose planuose ir (ar) tarpžinybiniuose susitarimuose numatytos pajėgos, ekspertai, specialistai, orlaivių ekipažai ir patrulinių laivų įgulos.
Gyventojų evakavimas ir apsaugos priemonės
Gyventojų evakavimas - tai organizuotas gyventojų iškeldinimas iš teritorijų, kurios yra paveiktos cheminės avarijos ar gresia pavojus. Evakavimas gali būti organizuojamas pagal gyvenamąją vietą, darbo vietą arba pagal gyvenamąją ir darbo vietas.
Signalai, skelbiami susidarius ekstremaliai situacijai, informuoja gyventojus apie būtinybę imtis apsaugos priemonių ar evakuotis. Svarbu žinoti ir suprasti šiuos signalus.
Individualiosios apsaugos priemonės (IAP) skirtos individualiai žmonių apsaugai nuo nuodingų medžiagų. Kolektyvinės apsaugos priemonės - tai specialūs statiniai, pavyzdžiui, tipinės slėptuvės, kurios užtikrina saugumą nuo įvairių pavojų.
Tipinės slėptuvės Lietuvoje
Lietuvoje yra 4 tipų slėptuvės, saugančios nuo:
- Radiacijos (SJ)
- Cheminių medžiagų ir radiacijos (SJCh)
- Radiacijos ir griūčių (SJG)
- Radiacijos bei cheminių medžiagų ir griūčių (SJChG) poveikio.
Būtinų priemonių kaupimas ir pasirengimas
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai kaupia būtinas priemones, kurios gali būti reikalingos ekstremaliųjų situacijų metu. Gyventojai, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu arba turi jiems priskirtų būtinų užduočių, nuo jų gyvybei ir sveikatai atsiradusių pavojingų veiksnių laikinai apsaugomi slėptuvėse.
Būtinų priemonių pavyzdžiai gyventojams
- Apsauginiai drabužiai ir respiratoriai.
- Maisto ir vandens atsargos.
- Vaistinėlė.
- Radijo imtuvas su baterijomis.
- Žibintuvėlis.
Lietuvos aplinkos apsaugos politika orientuota į prevencines priemones ir darnų vystymąsi. Svarbu užtikrinti, kad koks nors veiksmas darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai arba jo visai būtų išvengta.
Technogeninės grėsmės ekologiniam saugumui Lietuvoje
Senstantys pramonės objektai ir įrenginiai, transporto priemonės ir įmonių neatsakingumas didina technogeninių avarijų riziką. Tai gali sukelti sprogimus, naftos išsiliejimus, gaisrus ir kitas ekologines nelaimes.
Svarbu įvertinti riziką, parengti ne tik įstatyminę bazę, bet ir kvalifikuotus specialistus, kurie galėtų atsakingai atlikti savo darbą, užtikrindami visuomenės saugumą.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiksmai, įvykus branduolinei/radiologinei avarijai
| Lygis | Apibūdinimas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Valstybinis | Didelės apimties ekstremali situacija, kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. | Didelė cheminė avarija, paveikianti kelis regionus. |
| Savivaldybės | Ekstremali situacija, apimanti vienos savivaldybės teritoriją. | Cheminė avarija vietinėje įmonėje. |
| Objekto | Ekstremali situacija, apimanti vieno objekto teritoriją. | Nedidelis cheminis nuotėkis įmonės teritorijoje. |
Vykdant paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas.