Kuro slėgio reguliatorius yra svarbus komponentas vidaus degimo variklio kuro sistemoje, atsakingas už tinkamo kuro slėgio palaikymą. Jo veikimo principas, gedimų požymiai ir diagnostikos ypatumai yra esminiai norint užtikrinti variklio efektyvumą ir ilgaamžiškumą.
Kuro slėgio reguliatoriaus veikimo principas
Kuro slėgio reguliatorius užtikrina, kad kuro slėgis sistemoje neviršytų numatytos normos, atitinkančios variklio parametrus. Pavyzdžiui, varikliui dirbant laisvąja eiga, išpurškiamo kuro intervalai yra labai trumpi, todėl norint išlaikyti gana aukštą slėgį, kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas atsidaro ir leidžia kurui tekėti į kuro baką pro grįžtamąją kuro liniją. Kai variklio sūkiai yra aukšti, vadinasi, ir daugiau kuro patenka į variklio cilindrus. Šiuo atveju išpurškiamo kuro intervalai yra ilgesni, todėl kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas užsidaro, taip nukreipdamas visą reikalingą slėgį į kuro purkštuvus.
Senesniuose automobiliuose vožtuvas yra valdomas diafragmos, kurią valdo variklio sukeliamas vakuumas. Varikliui dirbant laisvąja eiga, esant stipriam vakuumui, diafragma atidaro vožtuvą ir taip kuro perteklius grįžta atgal į kuro baką. Naujesniuose modeliuose vožtuvas yra reguliuojamas kompiuterio ir jo veikimo principas yra kitoks.
Kuro slėgio reguliatoriaus vieta automobilyje gali skirtis priklausomai nuo modelio. Dažnai jis yra montuojamas ant aukšto slėgio kuro siurblio. Pavyzdžiui, Peugeot 406 2.0 HDI, 66kw automobilyje, jis yra apačioje, su dideliu sriegiu.
Gedimų požymiai ir priežastys
Blogas kuro slėgio reguliatoriaus gedimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali atrodyti klaidinančiai, kadangi degimo sistemos darbas yra labai priklausomas nuo kitų sistemų darbo. Nors simptomai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo automobilio modelio, jie yra labai panašūs:
- Sumažėjusi automobilio galia.
- Netolygus variklio darbas dirbant laisvąja eiga.
- Variklio trūkčiojimas arba užgęstantis variklis.
- Padidėjusios kuro sąnaudos.
- Juntamas vis stipresnis degalų kvapas, galintis reikšti degalų nuotėkį.
- Degalų kvapas iš tepalo lygio matuoklės.
- Per didelis dūmingumas.
- Variklis gali atrodyti, kad trumpam buvo paleistas, tačiau staiga vėl užgęsta dėl per mažo slėgio sistemoje.
- Prietaisų skydelyje užsidega kontrolinė lemputė "Check Engine".
- Girdimas stipresnis ir erzinantis kuro siurblio darbas.
Pagrindinės gedimų priežastys yra:
- Amžius ir dėvėjimasis: Kuro siurblys ir purkštukai veikia daug ir intensyviai, todėl laikui bėgant jų detalės dėvisi.
- Kuro kokybė: Nekokybiškas arba užterštas kuras greitai sugadina purkštukus ir kuro siurblį, sukelia jų užsikimšimą arba koroziją.
- Elektrinių komponentų pažeidimai: Trumpieji jungimai, perkaitimas, drėgmė ar mechaniniai pažeidimai laiduose ir jungtyse.
- Netinkama priežiūra: Retas kuro filtro keitimas arba ignoravimas pradinių gedimų simptomų lemia didesnius pažeidimus.
- Klimato sąlygos ir drėgmė: Gali sukelti koroziją ir sutrikdyti elektroninius komponentus.
Sugedęs kuro slėgio reguliatorius įprastai yra prakiuręs arba užstrigęs.
Diagnostika ir remontas
Kuro sistemos diagnostika, ypač „Common Rail“ sistemų, gali sukelti daug problemų. Dažna problema yra žemas slėgis aukšto spaudimo siurblyje. Minimalus slėgis, reikalingas variklio užvedimui, yra apie 180-250Bar.
Gedimo ieškoti reikia pradėti nuo žemo slėgio degimo sistemos, pradedant nuo kuro bako ir elektrinio kuro siurblio. Reikia patikrinti jų parametrus - slėgį ir srautą. Dauguma siurblių duoda 3,5Bar ir 2 l/min.
Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant.
Jei žinoma, kad kuras tikrai pasiekia aukšto slėgio siurblį, tikrinamas pats siurblys. Už slėgio reguliavimą atsako solenoidai, reguliuojantys slėgį arba srautą. Jie gali būti patalpinti ant aukšto slėgio siurblio.
Solenoidinius vožtuvus galima patikrinti lyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje, pasukus starterį, su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku. Normaliai atidarytas solenoidinis kuro praleidimo vožtuvas leidžia tekėti maksimaliam kuro kiekiui į aukšto slėgio siurblį.
Kitas tyrimų etapas yra kuro perdavimo purkštukų matavimas. Ant jungties kaiščių uždedami specialūs laidai ir indas su žymėjimais arba menzūrėle. Purkštukas, kuris aiškiai praleidžia daugiau kuro, gali būti brokuotas.
Svarbu: Po kiekvieno mazgo pakeitimo reikia pakartoti testavimą ir įsitikinti, kad mazgo pakeitimas (siurblio arba purkštuko) davė teigiamą rezultatą.
Remontą laikome baigtu, kai siurblys sėkmingai praeina slėgio sudarymo testą, purkštuko purškimo testą (atitinka dokumentaciją duotam kuro įpurškimo tipui).
Diagnostika nėra sunki, bet norint ją atlikti, dirbtuvėse reikia turėti daugybę įrangos (menzurėlės, manometrai, jungtys).
Kuro slėgio reguliatoriaus keitimas
Kuro slėgio reguliatorių pakeitimas dažnai yra pigesnis sprendimas nei siurblio ar purkštukų keitimas. Pavyzdžiui, Peugeot 407 2.0 HDI, 2004m, Siemens sistemoje, pakeitus reguliatorių, kuris sukasi iš siurblio apačios, problema dingo.
Tačiau, prieš keičiant labai svarbu diagnozuoti ir patvirtinti, kad atsiradusių požymių priežastis yra būtent blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai. Kartais pakeitus reguliatorių ir slėgio daviklį rampoje, jokio efekto nebūna.
Jei kuro slėgio reguliatorius yra sugedęs, jį galima pabandyti remontuoti. Pavyzdžiui, vienu atveju Denso kuro sistemos slėgio reguliatoriaus plunžeris buvo užstrigęs, bet po valymo ir mankštinimo jis pradėjo veikti.
Išvada
Degalų sistemos elektrinės dalies gedimai gali sukelti rimtų variklio veikimo problemų, o laiku nepastebėtos problemos dažnai lemia didesnius remonto kaštus. Atpažinus pagrindinius simptomus ir žinant galimas gedimų priežastis, galima laiku kreiptis į specialistus ir užtikrinti sklandų automobilio darbą.