Vynmedis (lot. Vitis) - tai augalas, apdovanotas gamtos gausybe įvairiausių uogų kekėmis, kurios gali būti baltos, juodos, raudonos, violetinės ar geltonos spalvos. Esant palankioms sąlygoms, vynmedis gali gyvuoti daugiau nei 100 metų.
Lietuvoje auginama keliasdešimt vynuogių veislių. Nuo talentingų selekcininkų, tokių kaip Antanas Gailiūnas, iki atsivežtų iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos, Latvijos ar Rusijos. Tačiau yra tokių veislių, į kurias vyndariai deda daugiausia vilčių. Apžvelgsime keletą pačių tinkamiausių, iš kurių jau ir vyno nemažai padaryta. Tikimasi, kad lietuviško vynuogių vyno bus vis daugiau.
Per pastaruosius kelerius metus, dėl klimato atšilimo, vynmedžių auginimui susiklostė ir palankesnės meteorologinės sąlygos. Augintoja Aida Valatkevičienė yra surinkusi daugiau kaip 300 vynmedžių veislių kolekciją ir įsitikinusi, kad Lietuvoje galima veisti ne tik įprastinių sodo augalų, bet ir vynmedžių plantacijas.
Vynuogių auginimo ypatumai Lietuvoje
Vynmedžiams geriausiai tinka šiltos, saulėtos ir gerai apsaugotos nuo vėjo vietos. Šlaitai yra ideali vieta vynuogių auginimui, nes jie užtikrina gerą oro drenažą ir padeda išvengti šalčio bei šalnų poveikio. Geriausios vietos yra pietiniai ir pietrytiniai šlaitai, kur bus gautas kokybiškiausias derlius.
Vynuogėms svarbus pralaidus, lengvas, ne per drėgnas dirvožemis. Geriausiai tinka lengvas priesmėlis ar priesmėlis su žvyro ar smėlio priemaišomis. Dirvožemis turėtų būti vidutiniškai derlingas. Per daug derlinga žemė skatina pernelyg didelį lapų augimą ir gali sumažinti uogų kokybę.
Prieš sodinant vynuoges, būtina atidžiai paruošti dirvožemį. Dirvą reikia giliai sukasti, pašalinti visas piktžoles, akmenis ir kitus nešvarumus. Tai padės užtikrinti, kad vynmedžių šaknys turėtų pakankamai vietos plėstis ir gerai įsišaknytų.
Vynuogių sodinukai gali būti skiepyti arba išauginti iš šakelės. Europoje praktiškai visi sodinukai skiepyti dėl filokseros. Poskiepis naudojamas atsparus filokserai. Lietuvoje, kur filokseros dar nėra, savašakniai sodinukai, išlaikantys visas motininio augalo savybes, gali būti geresnis pasirinkimas.
Desertinių vynuogių sodinimo duobės turėtų būti apie 60-70 cm gylio ir 60 cm diametro. Vyninėms veislėms dažniausiai gręžiama 16 centimetrų diametro žemės grąžtu apie 60 centimetrų gyliu. Į kasamą duobę rekomenduojama įdėti tręšto dirvožemio mišinį.
Sodinimo atstumai priklauso nuo veislės ir augimo tipo. Vyninės veislės (pvz., Solaris, Rondo) paprastai sodinamos 1,2-1,5 metrų atstumu tarp augalų ir 2-3 metrų atstumu tarp eilių. Desertinės veislės (pvz., Jupiter, Varduva) reikalauja daugiau vietos, todėl sodinimo atstumai turėtų būti 1,5-2 metrų tarp augalų ir 2,5-3 metrų tarp eilių.
Vynuogių priežiūra reikalauja reguliarių ir nuoseklių veiksmų. Pagrindiniai priežiūros darbai apima ravėjimą, vasarinį genėjimą, tręšimą ir ligų bei kenkėjų kontrolę.
Vynuogių veislių įvairovė
Lietuvoje auginamos įvairios vynuogių veislės, kurios skirstomos į desertines ir vynines. Desertinės veislės skirtos valgyti šviežios, jos pasižymi patrauklia išvaizda, maloniu skoniu ir aromatu. Vyninės veislės pasižymi dideliu sulčių kiekiu uogose ir dideliu cukringumu, jos tinka vyno ir sulčių gamybai.
Desertinės veislės
Tarp populiarių desertinių veislių yra:
- Varduva: lietuviška baltoji veislė, mėgstama dėl savo aromato ir skonio. Dažniausiai minima jos priešė - miltligė.
- Juodupė: viena iš Antano Gailiūno išvestų veislių, pasižymi sodriu skoniu.
- Canadice: tarprūšinis hibridas be sėklų, su sultingu minkštimu ir braškių skoniu.
- Lakemont: besėklė desertinė veislė su skaniais, nedideliais, gelsvai žaliais vaisiais.
- Reliance: besėklė, labai patraukli, derlinga veislė, atspari šalčiui ir grybelinėms ligoms.
- Lidia: ankstyva, desertinė veislė, labai atspari šalčiui ir ligoms, su braškių skonio uogomis.
- Swenson Red: vienas saldžiausių vynmedžių, populiari desertinė ir perdirbimui skirta veislė.
- Arkadia: derlinga, greitai auganti desertinė veislė didelėmis kekėmis, vedanti labai skanius, saldžius baltai geltonus vaisius.
Vyninės veislės
Vyninėms veislėms keliami aukštesni reikalavimai cukringumo, rūgštingumo ir atsparumo ligoms atžvilgiu. Tarp tinkamiausių vyno gamybai veislių Lietuvoje yra:
- Solaris: baltoji veislė, turinti platų aromatų spektrą, atspari netikrajai miltligei, derlinga, kaupia daug cukraus.
- Regent: raudonoji veislė, viena tinkamiausių auginti šaltame klimate, aromatas primena raudonas uogas.
- Marquette: hibridinė raudonųjų vynuogių veislė, labai atspari šalčiams ir vidutiniškai atspari grybelinėms ligoms.
- Bianca: vėlyva vynuogių veislė, skani ir saldi su muskato aromatu.
- Johanniter: naujos kartos tarprūšinė rūšis, vynas švelnaus greipfruto ir mandarino skonio.
- Muskat Bleu: ankstyva, derlinga, hibridinė veislė, tinkama vyno gamybai bei valgymui.
- Muskat Odesskij: ankstyva, vidutiniškai derlinga veislė, tinkanti vyno gamybai, su ryškiu muskato aromatu.
- Golubok: derlinga, greitai auganti, labai patraukli veislė raudonojo vyno gamybai.
Kai kurios veislės, tokios kaip Baronas, yra hibridinės, pasižyminčios stambiomis uogomis ir vidutiniškai ankstyvu sunokimo laikotarpiu. Šios veislės tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek vyno gamybai.
Veislių parinkimas ir auginimo patirtis
Vynuogių augintoja Aida Valatkevičienė pataria nebijoti eksperimentuoti ir rinktis veisles, kurios geriausiai atitinka individualius poreikius - ar tai būtų desertinės uogos, sultys, vynas, ar pergolės apželdinimas.
Pasirinkimo kriterijai:
- Atsparumas šalčiui: svarbu rinktis veisles, kurios atlaiko šalčius, ypač jei auginamos lauke.
- Atsparumas ligoms: Lietuvoje vyraujantis drėgnas ir vėsus klimatas palankus grybelinėms ligoms, todėl svarbu rinktis atsparias veisles.
- Nokimo laikas: ankstyvos veislės Lietuvoje subręsta geriau ir spėja sukaupti pakankamai cukraus.
- Cukringumas ir rūgštingumas: šie rodikliai svarbūs tiek desertinėms uogoms, tiek vyno kokybei.
- Augumas: skirtingos veislės pasižymi skirtingu augimo intensyvumu, o tai lemia priežiūros poreikius.
Genėjimas yra vienas svarbiausių ir sudėtingiausių darbų auginant vynmedžius. Rekomenduojama formuoti dvipetį ar vienpetį kordoną. Pagrindinis genėjimas atliekamas rudenį, bet vynmedžiai dar genimi pavasarį ir visą vasarą (žaliasis genėjimas).
Laistymas, tręšimas ir augalų apsauga: vynuogynams daug drėgmės nereikia, tačiau sausros metu rekomenduojama palaistyti. Pavasarį tręšiama kompleksinėmis trąšomis, vengiant azoto pertekliaus. Profilaktiškai purškiama nuo ligų ir kenkėjų.
Šiltnamiai - tai puiki vieta visų pasaulyje auginamų vynuogių veislių auginimui. Šiltnamyje auginamos vynuogės rečiau serga ir jų priežiūra panaši į lauke auginamų, tik su nedidelėmis išlygomis.
Veislių parinkimas Lietuvoje: svarbu atsižvelgti į veislės atsparumą šalčiui (riba apie -24 laipsnius), atsparumą ligoms, cukringumą ir rūgštingumą, bei augimo intensyvumą. Vyno ekspertų nuomone, vynininkystei Lietuvoje daugiausiai perspektyvų turi baltieji ir putojantys vynai.
Desertinių veislių pasirinkimas: svarbiausia atkreipti dėmesį į uogų skonines ir augimo savybes, tokias kaip dydis, traškus vidus, sėklų atsiskyrimas ir atsparumas ligoms.
| Veislė | Tipas | Spalva | Pagrindinės savybės |
|---|---|---|---|
| Baronas | Hibridinė | Tamsiai mėlyna | Vidutiniškai ankstyva, stambios kekės ir uogos, savidulkė. |
| Varduva | Desertinė | Balta | Lietuviška veislė, atspari ligoms, mėgstama dėl aromato. |
| Solaris | Vyninė | Geltona | Atspari netikrajai miltligei, derlinga, kaupia daug cukraus. |
| Regent | Vyninė | Raudona | Tinkama šaltam klimatui, aromatas primena raudonas uogas. |
| Marquette | Vyninė | Raudona | Labai atspari šalčiui, vidutiniškai atspari ligoms. |
| Canadice | Desertinė, be sėklų | Rožinė | Sultingas minkštimas, braškių skonis. |
| Reliance | Desertinė, be sėklų | Rožinė | Labai patraukli, derlinga, atspari šalčiui ir ligoms. |
Kaip sutaupyti laiko, nervų ir pinigų: geriausia konsultuotis ir pirkti sodinukus tik iš patikimo augintojo su rekomendacijomis. Vynmedžio veislė turi būti auginama ir patikrinta Lietuvoje ne mažiau 5 metus - tai saugiausias būdas.