Neretai pavasarinės laukinių gyvūnų migracijos taku tampa važiuojamoji kelio dalis. Dėl to kartais neišvengiama eismo įvykių, kurių metu apgadintos transporto priemonės, ar net sužalojami žmonės. Laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Įvykus susidūrimui su laukiniu gyvūnu bei jį sužeidus ar jam žuvus, žala yra padaroma ir valstybei.
Transporto priemonės savininkas ar valdytojas, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl eismo įvykio, kurio metu į kelią išbėga laukinis gyvūnas, vienu atveju, turint kasko arba papildomą draudimą dėl gyvūnų rizikos - iš draudimo įmonės, kitu atveju, įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. valstybės neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį bei žalą.
Kaip atlyginama žala?
Tam, kad žala, atsiradusi dėl susidūrimo su laukiniu gyvūnu, būtų atlyginama, pasinaudojant draudimo teisiniais santykiais, yra reikalingas papildomas draudimas dėl susidūrimo su gyvūnais rizikos arba kasko draudimas. Primintina ir tai, kad, kaip ir buvo minėta, dažniausiai vienos iš esminių sąlygų gauti draudimo išmoką yra policijos informavimas apie įvykį, nepasišalinant iš įvykio vietos, bei, žinoma, kreipimasis į draudimo įmonę, pranešant apie draudiminį įvykį per draudimo sutartyje nurodytą terminą.
"Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pasakojo, kad šiemet per penkis mėnesius klientams dėl susidūrimo su žvėrimis ar kitais gyvūnais keliuose bendrovė atlygino 1,2 mln. „Esame gavę pranešimus apie 350 tokių avarijų vien šiais metais“, - sakė A.Juodeikis.
Šunų ar kiškių automobiliui padaroma žala nedidelė. O kelyje susidūrus su briedžiu automobilis dažnai yra nepataisomas. Vidutinė išmoka šiuo atveju siekia beveik 8000 litų, o šiemet, su briedžiu susidūrus BMW automobiliui, jau buvo pasiekta rekordinė suma - 80 tūkst.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ statistika, dažniausiai į tokias avarijas patenkantys automobiliai yra „Volkswagen“ markės. Taip pat susidurti su gyvūnu dažniau pasitaiko nedidelę vairavimo patirtį turintiems žmonėms. Patyrusiems vairuotojams dažniau pavyksta susidūrimo išvengti.
Avarijos, kai partrenkiamas laukinis gyvūnas, dažnesnės, negu gali atrodyti. Visai neseniai į tokią avariją pateko dainininkė Vilija Pilibaitytė-Mia. Beveik prieš metus į sunkią avariją pateko sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Vilnietė Audronė Jasinavičiūtė taip pat pateko į avariją, kai į kelią išbėgo briedis. A.Jasinavičiūtė džiaugiasi, kad per avariją nei ji, nei automobilyje buvę sūnus ir dukrelė nenukentėjo.
Lapkritį važiuojant keliu per mišką ją apakino priešais atvažiuojančio automobilio žibintai. A.Jasinavičiūtė gyvūną pamatė tik prieš pat susidurdama. „Jis netgi ne išėjo, o tiesiog išbėgo į kelią. Smūgio nebepavyko išvengti. Briedis visu svoriu užkrito ant priekinio stiklo, - prisiminė ji. Partrenktą briedį užkliudė ir priešais atvažiuojanti mašina. Gyvūnui lūžo kojos. „Iš pradžių dar bandžiau aiškintis, kas turėtų kompensuoti žalą, turėjau energijos tam, bet niekas negalėjo nieko patarti. Automobilio taisymas kainavo apie 2000 litų.
Valstybės atsakomybė ir įrodymų našta
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir teismų praktika numato, kad eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi valstybės neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys bei žala. Dažniausia priežastimi, kodėl transporto priemonių savininkų ar valdytojų ieškiniai yra atmetami, tai nepakankamas įrodymų pateikimas, kuris patvirtintų valstybės neteisėtus veiksmus.
Iš teismų praktikos matyti, kad valstybės neteisėti veiksmai galėtų pasireikšti kaip neveikimas, t. y. Tačiau aukščiau minėtų veiksmų neatlikimas galėtų būti pripažintas neteisėtu veiksmu tik tuo atveju, jeigu transporto priemonės savininkas įrodytų, jog kelio ruožas, kuriame įvyko susidūrimas su laukiniu gyvūnu, yra avaringas dėl gyvūnų migracijos.
Apibendrinant, transporto priemonės savininkas ar valdytojas, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl eismo įvykio, kurio metu į kelią išbėga laukinis gyvūnas, vienu atveju, turint kasko arba papildomą draudimą dėl gyvūnų rizikos - iš draudimo įmonės, kitu atveju, įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. valstybės neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį bei žalą. Tačiau pažymėtina tai, jog siekiant prisiteisti žalos atlyginimą, transporto priemonių savininkams ar valdytojams tenka susidurti su sunkumais, kadangi bylos nagrinėjimo metu, šiems tenka sunki pareiga - įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, o ypatingai valstybės neteisėtus veiksmus, t. y. neveikimą. Galiausiai nereikėtų pamiršti ir to, jog bylos nagrinėjimo metu, taip pat įvertinamas ir transporto priemonių vairuotojų elgesys, t. y. ar buvo laikomasi Kelių eismo taisyklių.
Daugeliui vairuotojų, susidūriusių kelyje su laukiniu gyvūnu, tenka automobilį taisyti mokant iš savo kišenės. Todėl įvykus eismo įvykiui, kai į kelią išbėga gyvūnas, žalą turėtų atlyginti valstybė. Tačiau norintis sulaukti tokios kompensacijos vairuotojas turi kreiptis į teismą ir teisme įrodyti, kad avarija tikrai įvyko dėl valstybės neapdairumo (t. y. nebuvo įspėjamųjų ženklų, miškas nebuvo atitvertas nuo kelio), o ne dėl vairuotojo kaltės.
Prevencija ir vairuotojo elgesys
Kelių policijos pareigūnai teigia, kad ypatingą dėmesį vairuotojai turėtų kreipti vairuodami transporto priemones tamsiuoju paros metu, miškingose vietovėse. O vairuotojai stokodami dėmesio šių sąlygų dažnai neįvertina. Kelių eismo taisyklių 133 punktas skelbia, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Eismo įvykiai su gyvūnais - dažna ir neretai neišvengiama situacija, ypač vairuojant užmiestyje ar miškingose vietovėse. Net ir laikantis visų Kelių eismo taisyklių, susidūrimas su laukiniu ar naminiu gyvūnu gali įvykti staiga ir sukelti rimtų padarinių tiek transporto priemonei, tiek keleiviams. Taigi, svarbu žinoti, kas atsakingas už padarytą žalą, kokiais atvejais ji kompensuojama ir kokį vaidmenį čia atlieka privalomasis draudimas.
Pirmoji pagalba susidūrus su gyvūnu kelyje:
- Laikykitės saugaus greičio, ypač važiuojant užmiestyje ar miškingose vietovėse, kur dažnai klaidžioja laukiniai gyvūnai.
- Atidžiai stebėkite kelio ženklus, kurie įspėja apie galimus gyvūnus kelyje.
- Vairuotojams naktį reikėtų būti budresniems, nes tamsoje gyvūnai gali būti sunkiau pastebimi.
- Jei pastebite gyvūną, nesistenkite jo vengti staigiais judesiais, nes tai gali sukelti didesnę avariją.
- Būkite pasiruošę greitai ir tinkamai reaguoti į staigius pasikeitimus kelyje.
Draudimo sutarties sąlygos ir vairuotojo stažas
Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims.
Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Galutinę ir neskundžiamą nutartį byloje dėl žalos atlyginimo paskelbęs LAT pabrėžė, kad priteisiant nuostolių atlyginimą turi būti nustatytas valstybės, kaip laukinių žvėrių savininkės, neteisėtas neveikimas. LAT atmetė draudimo kompanijos „If P&C Insurance AS“ kasacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo dar balandį paskelbtą sprendimą, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestas. „If P&C Insurance AS“ siekė prisiteisti 19 tūkst. 357,01 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Draudikų ieškinyje buvo teigiama, kad dar 2006-ųjų spalio 17-ąją apie 23.05 val. kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 43,8 km dėl staiga į važiuojamąją dalį išbėgusio šerno įvyko eismo įvykis. Jo metu buvo apgadinta bendrovės „Viljana“ transporto priemonė. Draudimo kompanija eismo įvykį pripažino draudžiamuoju, draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjui 19 357,01 Lt draudimo išmoką, todėl subrogacijos pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens - laukinės gyvūnijos savininko, t. y. valstybės. Bylą nagrinėjant teisme buvo nustatyta, kad eismo įvykio vietoje - kelio ruože nuo 42,3 iki 44 km - valstybė įrengė kelio aitvarus, reguliuodama šernų populiaciją, panaikino sumedžiojamų šernų skaičiaus limitavimą ir licencijavimą. Teismas konstatavo, kad valstybė ėmėsi veiksmų žalai dėl laukinių gyvūnų patekimo į kelią užkirsti. Pasak teismo, kadangi valstybė turi ribotas galimybes valdyti laukinę gyvūniją, tačiau įrengė apsauginį atitvarą, tuomet yra paneigiami draudimo kompanijos teiginiai, kad valstybė neteisėtai neveikė, o patirti nuostoliai nevertintini kaip nulemti valstybės veiksmų (neveikimo), t. y. nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Pasak teismo, ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neprivaloma ir atlyginti žalos.
tags: #ieskinys #del #neturtines #zalos #kai #partrenkia