Ignalinos atominė elektrinė (IAE) užima svarbią vietą Lietuvos energetikos sistemoje, tačiau jos veikla, ypač pasibaigus eksploatacijai, kelia klausimų dėl poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Ši elektrinė, kaip ir bet kuris branduolinis objektas, susijusi su specifinėmis rizikomis, kurių valdymui ir mažinimui skiriamos didelės pastangos.
Istorija ir veikla
Ignalinos AE statybos darbai prasidėjo 1974 m. Elektrinėje įrengti du energoblokai su RBMK-1500 reaktoriais. Pirmasis blokas paleistas 1983 m. gruodžio 31 d., antrasis - 1987 m. rugpjūčio 31 d. Per 11 metų buvo pastatyta galinga atominė elektrinė, kuri tapo vienu reikšmingiausių Lietuvos ūkio objektų. Ji leido sumažinti naftos ir gamtinių dujų sąnaudas elektros energijos gamybai ir užtikrinti nuolatinį aprūpinimą energija. Pigi energija buvo būtinas veiksnys, spartinantis modernios ekonomikos kūrimą.
Statant atominę elektrinę buvo nutiesta daug kelių, geležinkelių, ryšio ir elektros linijų, kanalizacijos bei šiluminių tinklų. Panaudota didelis kiekis gelžbetonio konstrukcijų ir armatūros. Šiuo metu elektrinėje dirba 4634 darbuotojai.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir NATO, buvo priimtas sprendimas uždaryti atominę elektrinę. Pirmasis blokas sustabdytas 2004 m. gruodžio pabaigoje, antrasis - 2004 m. gruodžio 31 d. Elektrinės eksploatavimą nutraukti planuojama iki 2038 metų. Šiuo metu elektrinėje vykdomi įrangos išmontavimo darbai.
Reaktorių valdymo ir saugos sistemos
Reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistema užtikrina reaktoriaus darbą, jo saugią eksploataciją, paleidimą, energijos palaikymą, paskirstymą ir apsaugą avarijų metu. Sistemoje naudojama patikima aparatūra su integralinėmis schemomis, kurios apdoroja daviklių signalus ir informuoja operatorių apie reaktoriaus būklę. Reaktoriaus galia reguliuojama naudojant boro karbido šerdis, kurios į aktyvią zoną gali būti įkištos per 2,5 sekundės avarinės situacijos metu.
Elektrinėje numatyti specialūs elementai ir sistema, garantuojanti apsaugą nuo radiacijos normaliu darbo metu ir avarijų atveju. Specialiai RBMK-1500 reaktoriams sukurta kontrolės sistema gali aptikti nehermetiškus šilumą išskiriančius elementus ir seka radiacijos būklę aktyviojoje zonoje. Visų elektrinės mazgų ir sistemų radiacinė kontrolė leidžia palaikyti saugų radiacijos lygį atliekant technologinius darbus.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir saugyklos
Viena svarbiausių IAE saugumo sričių - panaudoto branduolinio kuro ir kitų radioaktyviųjų atliekų saugojimas. Daugiau nei 99% radioaktyviųjų medžiagų, susikaupusių eksploatuojant IAE, saugomos pačioje elektrinėje. Panaudotas branduolinis kuras nuo eksploatacijos pradžios buvo saugomas vandenyje, specialiuose baseinuose. Buvo paskelbtas tarptautinis konkursas panaudoto branduolinio kuro saugyklai įrengti, kurį laimėjo Vokietijos kompanija GNB, pristatanti 60 plieninių konteinerių CASTOR. Toks saugojimo būdas garantuoja saugumą daugiau nei 50 metų.
Siekiant užtikrinti trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų saugumą, šalia Ignalinos AE statomas modernus paviršinis atliekynas. Jis atitiks aukščiausius radiacinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus ir užtikrins saugą 300 metų, kol atliekos taps nepavojingos. Į atliekyną bus sudėtos visos trumpaamžės mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos, kurios susidarė eksploatavimo metu ir susidarys eksploatavimo nutraukimo metu. Atliekyną sudarys trys gelžbetoniniai moduliai, kuriuose tilps iki 100 tūkst. kubinių metrų apdorotų radioaktyviųjų atliekų. Gamtiniai ir dirbtiniai barjerai neleis atliekoms pasklisti aplinkoje.
Taip pat svarstoma giluminio radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybė, atsižvelgiant į Europos direktyvos reikalavimus. Toks laidojimas yra privalomas visoms šalims, turinčioms radioaktyviųjų atliekų, ir reikalauja parengti tikslų planą, įskaitant kaštus, kaip bus įrengtos ir prižiūrimos giluminės saugyklos.
Poveikis aplinkai
Ignalinos AE išskiria ne tik radioaktyvias, bet ir chemines medžiagas, kurios patenka į aplinką per įvairius technologinius procesus. Gaminant elektros energiją, vyksta ir kitos rūšies darbai, pavyzdžiui, stalių dirbtuvės, dyzelinė elektrinė, remonto dirbtuvės, pramoninė katilinė. Cheminių medžiagų išmetimai apmokestinami už aplinkos taršą.
Elektrinėje naudojama dvilaipsnė valymo schema dujų aerozolinėms atliekoms valyti, kurios išmetamos į atmosferą per 150 metrų aukščio ventiliacijos vamzdį. Antrasis valymo laipsnis - aktyvumo slopinimo įrenginys - valo inertines dujas ir mažina jų aktyvumą dinaminės sorbcijos metodu. Radioaktyvius išmetamus aerozolius sulaiko specialūs filtrai.
Skystos radioaktyvios atliekos specialiame apdorojamos. Pašalinamų į aplinką dujų aerozolinių ir skystų atliekų radiacinė kontrolė atliekama nuolat. IAE išorinės dozimetrijos tarnyba turi šiuolaikišką aparatūrą aplinkos radionuklidams tirti.
Nors Ignalinos AE įtaka aplinkai nėra reikšminga, radiologinę būseną aplink elektrinę lemia ne tik jos teršalai, bet ir gamtiniai radionuklidai bei globaliai išplitę sprogdinimų ir Černobylio AE avarijos produktai. Siekiant išvengti galimos taršos radionuklidais, būtina modernizuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemą, tinkamai pasirengti elektrinės uždarymui ir gerinti pasirengimą galimoms branduolinėms ir radiacinėms avarijoms.
Drūkšių ežeras, naudojamas elektrinės aušinimui, yra uždara ekosistema, todėl terminis poveikis jam nėra toks didelis, kaip būtų, jei šilumos išleidimo vanduo būtų tekėjęs didelėmis upėmis. Vis dėlto, ekosistema pakito, ir tai buvo pastebėta atlikus tyrimus.
Saugumo užtikrinimas ir reguliavimas
Lietuvoje branduolinės saugos reguliavimu rūpinasi Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), kuri yra atsakinga už branduolinės saugos reikalavimų nustatymą ir kontrolę. Ji išduoda licencijas branduolinei veiklai ir nustato jų galiojimo sąlygas. Už branduolinių reaktorių saugų eksploatavimą atsako valstybės įmonė „Ignalinos atominė elektrinė“.
Po Fukušimos atominės elektrinės avarijos Europos Sąjungos branduolinėse jėgainėse buvo atlikti privalomi „streso testai“, siekiant įvertinti jų saugumą ekstremaliomis sąlygomis. Ignalinos AE taip pat buvo atliktas toks vertinimas. Naujos atominės elektrinės projektai taip pat turi atitikti griežtus saugos reikalavimus, atsižvelgiant į specifines aikštelės sąlygas ir Fukušimos pamokas.
Lietuva turi ilgametę patirtį saugiai eksploatuojant branduolinės energetikos objektus ir reglamentuojant jų radiacinę saugą. Nuolat stebimas aplinkos radiacinis fonas ir vykdomas aplinkos cheminių teršalų ir radiologinis monitoringas.
Mokslo sriuba: Ignalinos atominė elektrinė (2 dalis)
Avarijų ir incidentų istorija
Nors Ignalinos AE veikė be didelių avarijų, 2023 m. lapkričio 25 d. elektrinės pirminio radioaktyviųjų atliekų apdorojimo komplekse kilo nedidelis gaisras. Gaisras kilo pakrovus naują radioaktyviųjų atliekų partiją į apdorojimo įrenginį. Įvykio metu nukentėjusių nėra, radiacinio pavojaus žmonėms ir aplinkai nebuvo užfiksuota, radiacinio fono matavimai neviršijo nustatytų normų. Incidentas neturi įtakos radiacinei saugai.
