Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.
Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti.
Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Vaiko poreikiai ir išlaikymo dydis
Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas CK 3.192 str. 2 d., nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, kuris turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: (i) konkretaus vaiko poreikius, (ii) abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.
Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).
Tėvų valdžios principas ir atsakomybė
Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, ratifikuota Lietuvoje, taip pat pabrėžia tėvų atsakomybę už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius.
Išlaikymo prievolės pabaiga
Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Tačiau yra išimčių: tėvai privalo mokėti vaikų, kurie dar nėra pajėgūs savimi pasirūpinti, išlaikymą, išskyrus atvejus, kai iš vaiko nuosavybės teise priklausančio turto gaunamų pajamų pakanka jo išlaikymo ir ugdymo išlaidoms padengti.
Vaikai, kuriems yra sukakę 18 metų, nebeturi teisės į išlaikymą, išskyrus atvejus, kai jie nori tęsti mokslus ir, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, toks noras yra pagrįstas, arba kai išlaikymo prievolė turėtų toliau galioti dėl vaiko sveikatos ar asmeninės padėties.
Be to, tėvai neprivalo mokėti vaikų, kuriems yra sukakę 18 metų, išlaikymo, jeigu tie vaikai, būdami darbingi, pradėję studijuoti vėliau tas studijas apleidžia, nėra pakankamai pažangūs, negauna teigiamų įvertinimų, neišlaiko egzaminų per nustatytus terminus ir dėl šių priežasčių nebaigia studijų per studijų programoje numatytą laikotarpį.
Išlaikymo prievolė savaime nesibaigia po to, kai asmeniui, turinčiam teisę į išlaikymą, sukanka 18 metų, ir toks prievolės pasibaigimas nepriklauso nuo išlaikymo kreditoriaus ar vieno iš tėvų, turinčio pareigą mokėti išlaikymą, sprendimo. Kad išlaikymo prievolė būtų pripažinta pasibaigusia, reikalingas teismo sprendimas, įvertinus, ar pilnametystės sulaukęs vaikas yra pajėgus save išlaikyti, ir kitas aplinkybes.
Priverstinis išlaikymo išieškojimas
Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius.
Jei tėvas ar motina neteikia teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui, yra keletas žingsnių, kuriuos galite atlikti, kad apsaugotumėte savo vaiko interesus. Vykdymo procese antstolis gali taikyti įvairias priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio vykdymo metu antstolis turi pareigą atlikti skolininko turtinės padėties patikrinimus.
Keli tūkstančiai naujų išieškotojų kasmet kreipiasi pagalbos į antstolius, kad priverstų šeimą palikusį tėvą ar motiną materialiai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Kada kreiptis dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo? Jei keletą mėnesių išlaikymo išmoka visai nemokama arba sumokama ne visa suma, kreipimosi dėl priverstinio išeškojimo vertėtų neatidėlioti, ypač - jei savo priedermės vaikams nevykdantis asmuo turi ir daugiau skolų.
Jei vykdomasis dokumentas skaitmeninis, išieškotojas jį savarankiškai įkelia į Antstolių informacinę sistemą, portale www.antstoliai.lt. Jei tai rašytinis (popierinis) vykdomasis dokumentas, jį reikėtų pateikti Lietuvos antstolių rūmams suskaitmeninimui ir įkėlimui į Antstolių informacinę sistemą. Nemokėjimą patvirtinančių įrodymų išieškotojas pateikti neprivalo.
Absurdas – antstolio išieškoma skolos suma 0, o sumokėti turi 80 eurų
Valstybės parama išlaikymo klausimais
Nuo 2018 m. sausio 1 dienos valstybės išmokas vaiko išlaikymui moka „Sodra“ (anksčiau šią funkciją vykdė Vaikų išlaikymo fondas). Vaiko išlaikymo išmoka mokama, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams.
Kreipiantis dėl išmokos būtina pateikti prašymą skirti išmoką ir teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis.
Išlaikymo išieškojimas iš užsienyje esančių skolininkų
Prašymai dėl jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo išieškojimo pateikiami Sodrai. Sodra bendradarbiauja su kitų Europos valstybių centrinėmis institucijomis ir padeda išlaikymo išieškotojams (taip pat ir skolininkams) įgyvendinti savo teises.
Išlaikymo išieškojimą iš Europos valstybėse esančių skolininkų palengvina du tarptautiniai dokumentai: 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje ir 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo.
Kai skolininkas gyvena ar dirba ne minėtose Europos valstybėse, priteisto išlaikymo pripažinimo ir išieškojimo galima siekti remiantis kitomis daugiašalėmis konvencijomis ar dvišalėmis sutartimis.
Kitų giminaičių ir sutuoktinių išlaikymo prievolės
Jeigu yra neįmanoma ar pernelyg sunku gauti išlaikymą iš asmens, turinčio pagrindinę prievolę mokėti išlaikymą (kurio nors iš tėvų), įmanoma pateikti išlaikymo reikalavimą asmenims, turintiems antraeilę prievolę teikti išlaikymą (pvz., vaiko seneliams, kurie yra dingusio skolininko tėvai).
Tačiau pažymėtina, kad vien faktas, jog asmuo, privalantis mokėti išlaikymą, jo nemoka, nėra pakankamas pagrindas gauti išlaikymo išmokas iš vaiko senelių - kad galėtų gauti išlaikymą iš senelių, asmuo, turintis teisę į išlaikymą, turi būti patiriantis sunkumų, o jo seneliai turi būti finansiškai pajėgūs mokėti išlaikymą.
Taip pat egzistuoja įvaikinimo, svainystės santykių, sutuoktinių (santuokoje ir po santuokos nutraukimo) bei nesantuokinio vaiko tėvo prievolė vaiko motinai.
Išlaikymo prievolės vykdymas ir atsakomybė už jos nevykdymą
Asmuo, kuris vykdomajame dokumente nurodytas kaip skolininkas, privalo mokėti išlaikymą. Paprastai Lenkijoje priteisto išlaikymo išmokos yra mokėtinos Lenkijos zlotais nepilnamečio teisiniam atstovui (pinigais ar banko pavedimu) kiekvieną mėnesį, įprastai iki dešimtos mėnesio dienos. Teismo sprendimuose numatoma, kad vėlavimo mokėti atveju yra mokėtini teisės aktuose nustatyti delspinigiai.
Jeigu tas asmuo išlaikymo nemoka savanoriškai, teisę į išlaikymą turintis asmuo gali kreiptis į kompetentingą vykdymo instituciją (paprastai antstolį), kad būtų pradėtas vykdymo procesas. Vykdymas taip pat gali būti ex officio pradedamas pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą, kuriuo nustatytas išlaikymo išmokos dydis, prašymu.
Asmuo, turintis teisę į išlaikymą, taip pat gali pateikti vykdomąjį dokumentą skolininko darbovietei arba skolininko pensiją mokančiai institucijai ir prašyti, kad mokėtina išlaikymo suma būtų išskaičiuojama iš sumų, mokamų išlaikymo skolininkui.
Be to, pagal Baudžiamojo kodekso 209 straipsnį bet kuris asmuo, vengiantis vykdyti teismo sprendimu, teismo ar kitos institucijos patvirtintu susitarimu arba kitokiu susitarimu nustatytą išlaikymo prievolę, gali būti baudžiamas bauda, laisvės atėmimui alternatyviomis priemonėmis arba laisvės atėmimu iki vienų metų, jeigu bendra pradelstoji skola prilygsta bent trims periodinėms išlaikymo išmokoms arba jeigu daugiau kaip tris mėnesius vėluojama mokėti neperiodinę išlaikymo išmoką.