Dėl įvairių aplinkybių įmonėms kartais tenka sumokėti darbuotojų padarytų pažeidimų baudas. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip įmonės nuostoliai, situacija yra sudėtingesnė ir priklauso nuo pažeidimo pobūdžio bei jo susiejimo su darbuotojo atliekamomis funkcijomis.
Kada įmonė atsako už darbuotojo pažeidimą?
Įmonės lėšomis sumokėta bauda nėra laikoma darbuotojo pajamomis, gautomis natūra, jei pažeidimas, už kurį paskirta bauda, yra tiesiogiai susijęs su gyventojo atliekamomis darbo funkcijomis. Pavyzdžiui, buhalteriui skirta bauda už aplaidų apskaitos tvarkymą patenka į šią kategoriją.
Taip pat įmonės atsakomybė taikoma, kai darbuotojas, atlikdamas savo tiesiogines pareigas, padaro pažeidimą. Pavyzdžiui, vairuotojas, kurio pagrindinis darbas yra vairuoti įmonės transporto priemonę, viršijęs greitį darbo metu, gali sukelti situaciją, kai įmonė sumoka baudą. Pagal VMI išaiškinimą, tai neturėtų būti laikoma pajamomis natūra, nes pažeidimas tiesiogiai susijęs su darbuotojo darbo funkcijomis.
Kada bauda laikoma darbuotojo pajamomis natūra?
Kito asmens (įmonės) lėšomis sumokėta bauda už pažeidimą, nesusijusį su atliekamomis darbo funkcijomis, pripažįstama pajamomis, gautomis natūra. Klasikinis pavyzdys - kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas ne darbo metu ir nesusijęs su tiesioginėmis darbuotojo pareigomis, pavyzdžiui, važiuojant pietauti.
Tokiu atveju, kai įmonė sumoka baudą už asmeninį darbuotojo pažeidimą, tai gali būti traktuojama kaip pajamos natūra, kurios gali būti apmokestinamos.
Baudų skirtumai: sutartinės ir viešosios teisės
Svarbu atskirti baudų, kylančių iš sutartinių santykių, ir viešosios teisės aktų numatytų baudų. Pavyzdžiui, jei įmonė ir užsakovas sutartyje numato baudą už pavėluotą darbų atlikimą, ir darbuotojo klaida lemia šios baudos sumokėjimą, įmonė negali reikalauti visos sumos iš darbuotojo pagal Darbo kodekso 253 straipsnio 3 punktą. Šiame straipsnyje kalbama apie viešosios teisės aktų numatytas baudas.
Kita vertus, jei darbuotojas (pvz., buhalteris) padaro aplaidumo, dėl kurio įmonei skiriama bauda pagal Mokesčių administravimo įstatymą, darbdavys gali regreso tvarka pareikalauti iš darbuotojo atlyginti sumokėtas baudų sumas. Vis dėlto, darbuotojo atsakomybė darbdaviui paprastai yra ribota - ne daugiau kaip 3 vidutiniai mėnesiniai darbuotojo darbo užmokesčiai.
Administracinių nusižengimų baudų administravimas
Informaciją apie paskirtų administracinių nusižengimų (AN) sumas, jų mokėjimo terminus ir galimybes apskųsti galima rasti Informatikos ir ryšių departamento paslaugų portale (epaslaugos.ird.lt). Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neteikia informacijos apie iki 2015 m. liepos 1 d. paskirtų baudų dydį ar likutį, dėl to reikia kreiptis į baudą paskyrusią instituciją.
Jei negavote administracinio nusižengimo protokolo arba nežinote, už ką paskirta bauda, informacijos galite teirautis toje institucijoje, kuri paskyrė baudą, arba prisijungę prie epaslaugos.ird.lt.
Kaip sumokėti administracinę baudą?
Baudas už administracinius nusižengimus galima sumokėti prisijungus prie Mano VMI sistemos, per elektroninę bankininkystę, nurodant unikalų mokėjimo kodą (ROIK) arba baudos paskyrimo dokumento numerį. Mokant už kitą asmenį, būtina pildyti išplėstinę mokėjimo nurodymo formą, nurodant pradinio mokėtojo duomenis.
Jei nesate įsitikinę dėl teisingo apmokėjimo ar kilo kitų klausimų, VMI Mokesčių informacijos centro telefonu +37052605060 suteiks reikiamą pagalbą.
Sezoninis darbas ir darbo ginčai
Sezoninis darbas yra darbo sutarties rūšis, sudaroma darbams, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami tik tam tikrais periodais. Sezoninio darbo sutartyje turi būti susitarta dėl esminių sąlygų: darbo funkcijos, apmokėjimo ir darbovietės.
Jei darbdavys už sezono darbą atsiskaito netinkamai, padėti gali Darbo ginčų komisija, kuri privalomai nagrinėja individualius darbo ginčus. Į komisiją reikia kreiptis per 3 mėnesius nuo teisės pažeidimo sužinojimo dienos. Komisijos sprendimai yra privalomi, tačiau nesutinkantys gali kreiptis į teismą.
4 darbo dienų savaitė – Lietuvos klaida? | Kalbėkim paprastai su Giedre Kaminskaite-Salters
Nelegalus darbas ir jo pasekmės
Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša apie darbuotojo priėmimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Nustačius nelegalų darbą, institucijos įpareigoja darbdavį sudaryti darbo sutartį, sumokėti sulygtą atlyginimą ir skiria baudą nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Darbo santykiams pasibaigus, jei darbdavys vėluoja atsiskaityti, jis privalo mokėti netesybas, kurių dydis neviršija 6 vidutinių mėnesinių darbuotojo darbo užmokesčių.
tags: #imone #sumoka #bauda #uz #darbuotoja