Ar prisimenate frazę: „In vino veritas, in aqua sanitas“? Tai reiškia „Vyne tiesa, vandenyje - sveikata“. Nėra didelė paslaptis tai, kad nemažai eilių gimsta prie vyno taurės. Kai kurie poetai, matyt, tą tiesos vyną ir gurkšnojo. Po kelių taurių jie labiau drąsėjo: vis laidė replikas, galiausiai sceną perskaityti eilėraštį, parašytą dukrai. Gražus. Niekam nėra paslaptis, kad poetas Paulius Širvys gėrė, o gėrė nemažai. Tai ką daryti su tais vyno mėgėjais? Nėra didelė paslaptis tai, kad nemažai eilių gimsta prie vyno taurės. Vienas geriausių tokios kūrybos pavyzdžių yra, žinoma, Paulius Širvys. Niekam nėra paslaptis, kad poetas gėrė, o gėrė nemažai.
„Veritas“ yra lotyniškas žodis, reiškiantis „tiesa“. Šis terminas dažnai naudojamas filosofijoje, teologijoje ir kitose mokslinėse srityse, nurodant tiesos, tikrovės ar tikslumo idėją. „Veritas“ taip pat yra svarbus katalikų teologijoje ir dažnai vartojamas apibūdinant Dievo prigimtį, kaip absoliučią tiesą. Be to, šis žodis yra daugelio švietimo įstaigų, ypač universitetų, moto, pavyzdžiui, Harvardo universiteto moto yra „Veritas“, simbolizuojantis tiesos siekimą.
Žinomos citatos su žodžiu „Veritas“
- „Veritas liberabit vos“ - „Tiesa jus išlaisvins“ (Jono evangelija 8, 32). Ši citata yra iš Biblijos ir dažnai vartojama krikščioniškoje teologijoje, pabrėžiant tiesos galią atnešti dvasinę laisvę.
- „In vino veritas“ - „Vyne yra tiesa“. Tai senovės romėnų posakis, reiškiantis, kad girtuokliavimas dažnai atskleidžia žmogaus tikrąsias mintis ir jausmus.
- „Veritas numquam perit“ - „Tiesa niekada neišnyksta“. Ši frazė priskiriama Senekai ir reiškia, kad tiesa visada išlieka, nepaisant laiko ar aplinkybių.
- „Magna est veritas et praevalet“ - „Tiesa yra didinga ir ji nugalės“. Ši citata naudojama kalbant apie tiesos galybę ir tai, kaip ji galų gale triumfuoja.
- „Veritas odium parit“ - „Tiesa gimdo neapykantą“.
Senovės romėnų posakis „In vino veritas” - reiškiantis „vyne yra tiesa” - yra tik vienas iš daugelio posakių, įtvirtinančių mintį, kad alkoholis yra savotiškas tiesos serumas. Ši frazė priskiriama romėnų mokslininkui, istorikui ir kariui Plinijui Vyresniajam, nors panašių aforizmų galima rasti dar senesnėje istorijoje, senovės Graikijoje. Bet ar dėl alkoholio iš tikrųjų padaro žmonės sako tiesą? Alkoholis „padidina tikimybę, kad pasakysime tai, kas mums šauna į galvą”, - teigė Aaronas White’as. „Kai kuriais atvejais žmonės sako tiesą. Taigi, tikrai padidėja tikimybė, kad žmogus, išgėręs kelis gėrimus, išsakys savo nuomonę. Tačiau taip pat yra tikimybė, kad jis pasakys kažką, kas girtam jaučiasi tikra, bet blaivus žmogus į tai nežiūrėtų rimtai.
Pavyzdžiui, 2017 m. žurnale „Clinical Psychological Science” paskelbtame tyrime buvo nagrinėjama, kaip dalyvių asmenybės pasikeitė, kai jie suvartojo tiek degtinės su limonadu, kad jų alkoholio koncentracija kraujyje pasiekė 0,09% - šiek tiek daugiau nei federalinė leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant JAV ir Anglijoje. Iš šalies stebėtojai pastebėjo, kad didžiausias dalyvių asmenybės pokytis išgėrus buvo tas, kad jie tapo daug ekstravertiškesni. Alkoholis gali padėti žmonėms išlįsti iš savo kiauto ir išsakyti tai, kas jiems šauna į galvą.
„Paprastai pastebime, kad alkoholio vartojimas linkęs sustiprinti mūsų emocijas„, - teigė Michaelas Sayette’as, Pitsburgo universiteto psichologijos profesorius. Šios sustiprėjusios emocijos gali paskatinti žmones pasakyti tai, kas jiems šauna į blaivią galvą, bet taip pat gali įstumti žmogų į nepastovią būseną, kai jis pasako kažką, ko iš tikrųjų neturi omenyje arba vėliau labai gailisi. „Kadangi alkoholis gali pakeisti mūsų mintis ir jausmus, nenuostabu, kad elgesys taip pat gali pasikeisti”, - sakė Sayette’as. Šis poveikis atsiranda dėl alkoholio gebėjimo sukelti disinhibiciją, o tai reiškia, kad žmogus labiau linkęs pasiduoti savo impulsams. Be to, alkoholis taip pat slopina migdolinį kūną, struktūrą giliai smegenyse, žinomą dėl baimės ir nerimo jausmų sukėlimo. Žinoma, žmonės gali būti labiau linkę atskleisti paslaptis po kelių taurių vyno, bet jie taip pat gali išplepėti kažką, ko iš tikrųjų neturi omenyje ir dėl ko kitą rytą gailėsis.
Vynas - vaistas ir nuodas
Ar tikrai vyne yra nugrimzdusi teisybė, nežino niekas, tačiau, kad vynas buvo vaistas, neverta abejoti. Viduramžių vaistinės rūsiuose stovėjo raudonojo ir baltojo vyno statinės. Dažnai skiriamu vaistu tuomet buvo vaistingųjų augalų užpiltinės vynu. Gydymui buvo vartojamos kelios vyno rūšys ir visos jos turėjo savo vietą vaistinės rūsyje.
XIX a. vynas buvo vartojamas gydomiesiems ir dietiniams tikslams. Į vidų vynas buvo skiriamas po arbatinį ar valgomąjį šaukštą, kas dvi- tris valandas (sergant difteritu ar šiltine). Sergant cholera, kas pusvalandį buvo patariama išgerti šampano. Pati veiksmingiausia priemonė rachitui gydyti - 3x per dieną išgerti po arbatinį šaukštelį Tokajaus vyno. O raudonasis prancūziškas vynas gydė mažakraujystę; pašildytą su cinamonu skirdavo viduriuojant.
Vynas naudotas ir kaip išorinis vaistas. Juo buvo skalaujamos dantenos sergant skorbutu, įtrinama, plaunama, daromos vonios, dedami kompresai. Vynas buvo švirkščiamas (sergant gonorėja) ar daromos inhaliacijos.
Vaistininkas ne tik parduodavo gryną vyną, bet ir gamindavo įvairius vaistus, kurių sudėtyje raibuliavo vynas. Vyną naudojo gaminant mikstūras, lašus, antpilus.
Gydomajam vynui gaminti nebūtinai reikėjo vynuogių. Anglijoje buvo populiaru apelsinų žieveles užpilti cukraus tirpalu, duodant valią rūgimui. O obuolių vyną naudojo kaip vidurius liuosuojančią ir šlapimą varančią priemonę.
Jaunuoliams vynas buvo skiriamas mažomis dozėmis, atskiestas granatų sultimis, o senoliams - grynas. Čia pat buvo ir įspėjimas, kad žmogui nedera vyno gerti per daug, nes piktnaudžiavimas juo padaro didžiulę žalą, ypač nervams, kurie labai nusilpsta. Nenutylima ir apie gydomąsias vyno savybes: šildo ir gaivina širdį, valo plaučius, gerina apetitą ir virškinimą, yra priešnuodis įkandus nuodingam šliužui.
Kaip rašo T. Mekas, neteisūs tie, kurie laiko vaistininkystę nuobodžiu ir labai griežtu mokslu. Tokios vynų rūšių gausybės, kokią galėjai rasti senojoje vaistinėje, pavydėtų ir gerą vardą turinti svaigiųjų gėrimų parduotuvė. Tokią kolekciją saugantis vaistininkas turėjo būti geležinės valios.
„In vino veritas“ - posakis ir jo reikšmė
Posakis „In vino veritas“ yra lotynų kilmės ir pažodžiui reiškia „vyne yra tiesa“. Ši frazė dažnai vartojama norint pabrėžti, kad alkoholis, ypač vynas, gali atskleisti žmogaus tikrąsias mintis, jausmus ar ketinimus, kuriuos jis linkęs slėpti blaivus. Tai siejama su tuo, kad alkoholis mažina savikontrolę ir drovumą, todėl žmonės tampa atviresni ir tiesesni.
Nors posakis yra plačiai žinomas ir vartojamas, jo interpretacija gali skirtis. Kai kas jį supranta kaip teiginį, kad alkoholis padeda pasakyti tiesą, kiti - kad apsvaigęs žmogus gali sakyti tai, kas jam *atrodo* tiesa, nors realybėje taip nėra. Mokslininkai pastebi, kad alkoholis gali sustiprinti emocijas ir paskatinti žmones išsakyti savo nuomonę, tačiau taip pat gali lemti impulsyvų elgesį ir vėliau gailėjimąsi.
Istoriškai vynas buvo vertinamas ne tik kaip socialinis gėrimas, bet ir kaip vaistas. Viduramžių vaistinėse vynas buvo naudojamas įvairiems užpilams ir vaistams gaminti. Net XIX amžiuje vynas buvo skiriamas gydomiesiems ir dietiniams tikslams. Tai rodo, kad vynas ilgą laiką buvo siejamas su įvairiomis vertingomis savybėmis, įskaitant gebėjimą paveikti žmogaus psichiką ir fizinę būklę.
