Šaltuoju metų laiku suintensyvėja masiniai susidūrimai, kurių metu į eismo įvykį patenka daugiau nei dvi transporto priemonės. Viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų - susidūrimų grandinė, kuri susidaro, kai, nesuspėjęs pristabdyti vairuotojas įrėžia vairuojamą automobilį į priešais važiuojantįjį, kuris pastumtas įsirėžia į prieš jį esantįjį ir taip toliau. Ši grandinė gali nusitęsti per 4 ar netgi daugiau automobilių - tokios avarijos metu natūraliai kyla nesutarimų dėl kaltininkų bei eismo įvykio deklaracijos pildymo niuansų.
Specialistas pastebi, jog dažniausiai grandininiai susidūrimai įvyksta sankryžose, belaukiant, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. R. Kelių eismo taisyklės apibrėžia, kokio atstumo reikėtų laikytis nuo priekyje esančio automobilio. Šis atstumas turi būti pakankamai ilgas, kad apsaugotų nuo galimo susidūrimo net ir tuo atveju, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė pradėtų staigų stabdymą. Būtent todėl, argumentas, jog priekyje važiavęs automobilis per greitai sustojo, nėra pakankamai stiprus, kad padėtų išvengti kaltės įsirėžusiam vairuotojui.
R. Bieliauskas teigia, jog kitaip vertinamos avarijos, kurių metu susidūrimų grandinę sukelia vienas į stovinčius automobilius atsitrenkęs vairuotojas. Žinoma, kai avarijoje dalyvauja daug vairuotojų, labai tikėtina, jog atsiras įvairių nesutarimų ir skirtingų avarijos interpretacijų - tokiu atveju specialistas pataria kviesti policijos pareigūnus, kurie padės nustatyti eismo įvykio aplinkybes.
R. Bieliauskas primena, jog pildant deklaraciją savarankiškai, svarbu kuo aiškiau pateikti visas įvykio aplinkybes, taisyklingai nubraižyti eismo įvykio schemą, konkrečiai įvardyti avarijos dalyvius ir jų vairuotus automobilius, o užpildžius - tinkamai pasirašyti. Šioje situacijoje būtų naudingas ir rašytinis paaiškinimas, nurodantis jos eigą, smūgių skaičių bei kitus patikslinimus. Draudikams besiaiškinant eismo įvykio aplinkybes neretai pagelbėja ir vaizdo registratoriai - juos pašnekovas taip pat pataria visad naudoti. Šie prietaisai padeda išvengti nesusipratimų bei nustatyti įvykio kaltininkus. ERGO atstovas primena, jog deklaracijos pildymas gali būti gerokai lengvesnis pildant ją elektroninėje platformoje.
Civilinės atsakomybės draudimas, kitaip vadinamas privalomuoju vairuotojų draudimu, yra teisinė prievolė visiems, kurie turi transporto priemonę Lietuvoje. Šis draudimas užtikrina, kad įvykus eismo įvykiui dėl Tavo kaltės, bus atlyginta padaryta žala kitiems eismo įvykio dalyviams ir jų turtui. Įvykus eismo įvykiui, svarbiausia žinoti, kad civilinės atsakomybės draudimas skirtas atlyginti žalą nukentėjusiems ir tai apima tiek asmenų sveikatai, tiek jų transporto priemonei ar kitam turtui. Draudimo bendrovė kompensuoja patirtas išlaidas pagal įstatymų nustatytas ribas.
Eismo įvykių deklaracijos pildymas ir svarba
Toliau užpildyk eismo įvykio deklaraciją. Jei neturi oficialios formos, gali surašyti deklaraciją ant švaraus popieriaus lapo, aiškiai pažymint visas aplinkybes ir eismo įvykio schemą arba užpildyti skaitmenine eismo įvykio deklaracija puslapyje: Draudimoivykiai.lt.
Visgi, jei bent vienas eismo įvykio dalyvis yra neblaivus ar apsvaigęs, sužalojami ar žūsta žmonės, nesutariama dėl kaltės, padaroma žala kelių infrastruktūrai ar trečiųjų asmenų turtui, taip pat jei bent vienas vairuotojas neturi galiojančio civilinės atsakomybės draudimo ar teisės vairuoti dokumentų - policiją kviesti privaloma.
Apie eismo įvykį draudimo bendrovei turi pranešti per 3 darbo dienas. Kreiptis į draudimo bendrovę gali tiek pats kaltininkas, tiek nukentėjusysis. Jei eismo įvykio aplinkybės neaiškios arba kyla ginčų, sprendimus dėl įvykio nagrinėja Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Transporto priemonių draudikų sistema veikia taip, kad visi nukentėjusieji gautų priklausančią išmoką net ir tais atvejais, kai kaltininkas neturi galiojančio draudimo.
Svarbu žinoti:
- Nukentėjęs asmuo, net ir būdamas 100 procentų tikras, kad yra nekaltas, privalo likti įvykio vietoje ir kviesti policiją, jei partrenkė pėsčiąjį, kitaip pasekmės gali būti liūdnos.
- Eismo įvykio deklaracija (EĮD) pildoma, kai nėra žuvusių ar sužalotų asmenų, visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių ir atsakomybės.
- Neužeidėte eismo įvykio tinkamai (EĮD, aprašymas ant popieriaus lapo arba policijos kvietimas), žala nebus atlyginta.
- Jei nėra sugadinto turto savininko įvykio vietoje, reikia kviesti policiją.
- Nuo pirmos minutės rekomenduotina viską fotografuoti: transporto priemones (sugadinimus, valst. numerį), kito vairuotojo dokumentus, TP dokumentus, draudimo dokumentus.
- Jei kaltininkas pasišalina iš įvykio vietos ir nukentėjusysis neįsimena jo automobilio valst. numerio, svarbu, kad įvykio vieta būtų filmuojama.
- Pildant popierinę EĮD, svarbu vengti netikslumų, nepildyti laukelių, nenurodyti netikslios datos ar laiko, ypač jei kaltininkas nėra apdraustas.
- Elektroninės EĮD pildymas per draudimoįvykiai.lt programėlę sumažina klaidų tikimybę, nes daug duomenų užpildoma automatiškai.
- Apie eismo įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei net ir tuo atveju, kai neaišku, kuris dalyvis yra atsakingas.
- Abipusės kaltės atveju atsakomybė paprastai dalinama 50/50, ir kiekvienam atlyginama 50 proc. patirtos žalos.
- Jei klaidingai pripažinote savo kaltę EĮD 14 laukelyje, situacija gali būti išspręsta pateikus detalius paaiškinimus, tačiau tai gali užtrukti.
- Jei kaltininkas nenori bendradarbiauti, žala gali būti atlyginama tik 50 proc., todėl svarbu atidžiai pildyti EĮD ir nepasirašyti 14 laukelio be sutarties dėl abipusės kaltės.
- Elektroninės EĮD pildymas per Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro programėlę draudimoįvykiai.lt yra reglamentuotas ir sumažina klaidų tikimybę.
- Jei eismo įvykis sukeltas su TP junginiu, būtina nurodyti velkančiosios TP duomenis, nes už žalą atsakinga jos draudimo bendrovė.
- Nurodžius netikslius draudimo duomenis ar valstybinį numerį, žala gali būti nepadengta.
Draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie eismo įvykį, imasi jo aplinkybių tyrimo. Kaltininkui nepateikus pranešimo, žalos administravimo procesas ir nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimas gali užtrukti.
Ypatingos situacijos ir taisyklės
Eismo įvykiai šalia pėsčiųjų perėjų yra vieni jautriausių ir labiausiai ginčytinų kelių eismo įvykių Lietuvoje. Per kelias sekundes vairuotojai privalo užtikrinti įvykio vietos saugumą, padėti sužeistiesiems ir išsaugoti įrodymus, o atsakomybė priklauso nuo griežtų pirmumo teisės taisyklių ir bendrų rūpestingumo pareigų.
Jūsų pirmoji pareiga - saugumas ir pagalba. Sustokite saugiu atstumu, įjunkite avarinius žibintus, įvertinkite riziką (eismo srautas, matomumas) ir, jei kas nors sužeistas, skambinkite 112. Likite įvykio vietoje - pasitraukimas gali sukelti atskiras administracines ir civilines pasekmes. Jei saugu, pažymėkite vietą, fotografuokite (pėdėjų perėją, ženklinimą, signalus, transporto priemonių padėtį, slydimo žymes) ir surinkite liudininkų kontaktus.
Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sumažinti greitį ir būti pasiruošęs sustoti, kad praleistų kelią pėstiesiems, esantiems ant perėjos arba į ją įeinantiems. Įvažiuoti į pėsčiųjų perėją ir joje sustoti draudžiama, jei spūstis už jos ribų užstrigtų transporto priemonėje ant dryžių. Lenkti taip pat draudžiama 5 m atstumu prieš pėsčiųjų perėją ir joje.
Kas kaltas? Kaltė nustatoma lyginant elgesį su kelių eismo taisyklėmis ir bendra rūpestingumo pareiga. Praktikai vairuotojai traktuojami kaip didesnės rizikos šaltinio operatoriai, todėl atsakomybė dažnai tenka vairuotojui, nebent įrodymai rodo, kad pėsčiasis elgėsi nenuspėjamai ar neteisėtai. Objektyvūs pėdsakai ir kontekstas dažnai lemia bylas labiau nei teiginiai. Civilinė atsakomybė: kaltoji šalis (dažniausiai per TPVCA draudimą) apmoka kūno sužalojimą, turtinę žalą ir nematerialinę žalą.
Įstatymai ir ekspertų rekomendacijos sutampa su vienu principu: pėsčiųjų perėjose atsargumas yra nekeičiamas. Vairuotojai turėtų nuimti koją nuo akceleratoriaus pedalo artėdami prie perėjos, apžvelgti abi puses ir pritaikyti greitį prie matomumo atstumo. Nedelsdami praneškite apie įvykį savo draudikui (TPV/KASKO). Pateikite visus surinktus įrodymus. Medicininiai įrašai ir objektyvūs matavimai (pvz., stabdymo kelias nuo policijos) yra labai svarbūs žalai įvertinti.
Eksperto pastaba: „Pėsčiųjų perėjose vairuotojams tenka padidinta pareiga; pėstieji išlaiko pareigą elgtis apdairiai.“
Klaidinančios situacijos dažniausiai registruojamos automobilių stovėjimo aikštelėse šalia prekybos centrų, nes dalyje šių vietų važiavimo tvarka yra organizuojama remiantis ne kelio ženklais, o horizontaliuoju ženklinimu. Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į iš trikampių sudarytą liniją, kuri reiškia, kad vairuotojas privalo duoti kelią kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Jei aikštelėje ženklinimo nėra, reikėtų įprastai vadovautis dešiniosios rankos taisykle. Didmiesčiuose ir mažesniuose miestuose aikštelės prie prekybos centrų būna dažnai įrengtos bei prijungtos prie šalia esančios gatvės. Dėl šios priežasties vairuotojai klaidingai interpretuoja, kad gatvės ir aikštelės susikirtime turi būti taikoma dešiniosios rankos taisyklė. Tačiau toji vieta yra išvažiavimas iš šalia esančios teritorijos, todėl gatve važiuojančias transporto priemones privaloma praleisti visais atvejais.
Praktikoje pasitaiko sudėtingų avarijų, kai ginčas kyla dėl eismą draudžiančio šviesoforo signalo. Jei sankryža nefilmuojama ir nėra liudininkų, be pastarųjų ir nufilmuotos medžiagos nėra galimybės nustatyti, kuris vairuotojas kaltas. Tuomet turime remtis eismo įvykio vietoje užpildyta ir vairuotojų pasirašyta deklaracija.
Deklaracijos svarba itin didelė ir eismo įvykiuose, kuriuose susiduria lenkiantysis ir lenkiamas automobiliai. Vietose, kuriose lenkti leidžiama, būtinas posūkio signalas: negalima lenkti, jei priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojas rodo posūkio signalą ir ruošiasi sukti į kairę. Tuo tarpu į kairę sukantis automobilis negali to daryti, jeigu iš galo važiuojančios transporto priemonės vairuotojas rodo kairiojo posūkio signalą ir planuoja lenkimo manevrą. Tokiose situacijoje galime remtis tik pačių vairuotojų užfiksuotomis aplinkybėmis ir prisiimta kalte. Sprendimą kartais palengvina Kelių eismo taisyklėse (KET) apibrėžtos aplinkybės, kurioms susiklosčius yra draudžiama lenkti. Kaltu dėl eismo nelaimės, esant tokiai situacijai, bus pripažintas tas vairuotojas, kuris nepaisė KET ir ketino lenkti. Tačiau pildydami deklaracijas vairuotojai labai dažnai pamiršta taisykles, todėl labai svarbu kiekvienam vairuojančiam asmeniui periodiškai pasikartoti KET skyrius apie lenkimą ir eismą juostose, važiavimo pradžią ir manevravimą bei transporto priemonių išsidėstymą kelyje.
Vėliausioje KET redakcijoje yra priimtas pakeitimas, susijęs su lėtėjimo ir greitėjimo juostų naudojimu. Anksčiau naudojimasis šiomis juostomis nebuvo aiškiai reglamentuotas, todėl nebuvo ir objektyvaus tokių situacijų vertinimo. Dabar jos jau yra aprašytos, ir vairuotojams reikėtų su šia informacija susipažinti bei ją detaliai išanalizuoti.
Praktika rodo, kad eismo dalyviai dažnai neteisingai interpretuoja susidūrimus prasilenkiant. Svarbu žinoti KET reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamos dalies krašto, jei kelias tuščias. Kai du vairuotojai tiesiog nepasidalina kelio, tokios situacijos gali būti vertinamos kaip abipusė kaltė ir abu vairuotojai laikomi vienodai atsakingais už eismo įvykį. Tačiau kartais eismo nelaimė įvyksta tik dėl vieno vairuotojo kaltės. Todėl itin svarbu teisingai įvertinti, kuris vairuotojas pažeidė KET. Tokios situacijos dažniausiai įvyksta siaurose miestų gatvėse ir daugiabučių kiemų aikštelėse. Jei kelias iš dešinės pusės apstatytas automobiliais ir norint toliau važiuoti reikia apvažiuoti kliūtis, svarbu prisiminti, kad tuomet privaloma praleisti visas iš priekio atvažiuojančias transporto priemones.
Neaiškios aplinkybės atsiranda susikirtimuose su šalutiniais keliais, kai, išvažiuodami iš šalutinio kelio, vairuotojai neįvertina, kad pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis viršija greitį ir, galvodamas, kad spės atlikti manevrą, surizikuoja. Tokios avarijos, deja, dažnai baigiasi eismo nelaimės dalyvių sužalojimais, todėl tokius įvykius tiria profesionalai - ekspertai.
Įvykus eismo nelaimei visada nufotografuokite įvykio vietą, jei yra - ratų važiavimo ir stabdymo pėdsakus. Kuo tiksliau užfiksuokite tikslias automobilių padėtis, jeigu yra galimybė, matuokite atstumus. Jeigu yra liudininkų, jų kontaktus būtų svarbu užfiksuoti ne tik sau, bet ir eismo įvykio deklaracijoje. Dažnai tenka spręsti situacijas, kuomet pasirašę deklaracijoje kaip atsakingi už eismo įvykį, vėliau pasigilinę į situaciją bando sprendimą keisti, deja, ne visais atvejais tai pavyksta. Jei situacija tinkamai užfiksuota ir svarbiu įvykio veiksniu nėra, pavyzdžiui, šviesoforo, automobilio posūkio signalas ar automobilio greitis, ją išspręsti visada lengviau.
Pagrindinis patarimas vairuotojams - eismo įvykio vietoje visada objektyviai įvertinkite, ar pažeidėte Kelių eismo taisykles, nepasiduokite spaudimui ar grasinimams, įvertindami situaciją, apžiūrėkite kelio ženklus bei ženklinimą. Jei turite pagrįstų abejonių, tačiau pasirašote, kad esate atsakingas už eismo įvykį, vėliau šį sprendimą gali būti ganėtinai sunku pakeisti.
Daugybė žmonių bent kartą gyvenime yra sukėlę eismo įvykį arba į jį patekę. Tuo metu, net jei nėra sužeistų asmenų, gali ištikti nemenkas stresas: puoli galvoti, kas kaltas dėl įvykio, apžiūrinėti avarijos padarinius, paskubomis ieškoti savo dokumentų, o mintyse jau kalkuliuoji, kiek atsieis automobilio remontas. Šioje suirutėje dažnas padaro tokių klaidų, po kurių gali tekti ne tik patiems be kaltės susimokėti už sugadintų mašinos dalių taisymą, bet ir turėti kur kas rimtesnių nemalonumų.
Civilinės atsakomybės draudimas, kitaip vadinamas privalomuoju vairuotojų draudimu, yra teisinė prievolė visiems, kurie turi transporto priemonę Lietuvoje. Šis draudimas užtikrina, kad įvykus eismo įvykiui dėl Tavo kaltės, bus atlyginta padaryta žala kitiems eismo įvykio dalyviams ir jų turtui.