Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai Lietuvoje gali turėti įvairių pasekmių, pradedant finansinėmis baudomis ir baigiant teisės vairuoti praradimu. Suprasti, kaip šie pažeidimai fiksuojami, kokios yra jų pasekmės ir kaip juos apmokėti, yra svarbu kiekvienam eismo dalyviui.
Kaip fiksuojami KET pažeidimai?
Kelių eismo taisyklių pažeidimai Lietuvoje fiksuojami įvairiais būdais. Automatiškai fiksuojami pažeidimai, tokie kaip transporto priemonės greičio viršijimas, gali būti užfiksuoti be tiesioginio policijos dalyvavimo.
Baudos skyrimo terminai ir procedūros
2023 m. Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis numatoma iki 60 kalendorinių dienų sutrumpinti terminą, per kurį gali būti skiriamos administracinės baudos, kai nusižengimai užfiksuoti stacionariomis ar mobiliomis įrašymo sistemomis, įskaitant nuotraukas ir vaizdo įrašus. Baudos skyrimo laikas gali skirtis priklausomai nuo administracinių procedūrų. Kai kuriais atvejais dokumentų apdorojimas gali užtrukti, ypač jei pažeidimas buvo fiksuotas sudėtingesnėmis sąlygomis ar reikia atlikti papildomą tyrimą. Svarbu užtikrinti, kad Jūsų kontaktinė informacija būtų atnaujinta. Jeigu registruotas adresas arba el. pašto adresas yra netikslūs, baudos gali atkeliauti pavėluotai arba išvis nepasiekti adresato.
Kaip patikrinti ir apmokėti baudą?
Prisijungus prie „Mano VMI“, galima patikrinti, ar bauda jau buvo paskirta ir kokia jos suma.
Galimybė mokėti baudą dalimis
Socialiniame tinkle kilo diskusija: ar gyventojai, gavę baudą už tam tikrą pažeidimą, pavyzdžiui, padarytą KET pažeidimą su automobiliu viršijus greitį ar jį pastačius neleistinoje vietoje, gali ją sumokėti dalimis? „Ar galima gautą baudą mokėti dalimis? Baudos dydis 1100 eurų. Už KET pažeidimą, man pareigūnas sakė, kad kitą mėnesį bus posėdis ir paskirs baudą, ir laisvos formos tekstu parašyti prašymą. Ar yra tokia galimybė? Ar dažnai suteikia galimybę dalimis mokėti?“ - klausė internautas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Nepriemokų administravimo departamento vadovė Džiuginta Balčiūnienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad jei gyventojas gavo baudą už administracinį nusižengimą, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų ir dėl to negali jos sumokėti iš karto, jis turi teisę kreiptis į VMI su prašymu ją sumokėti dalimis. „Tokį prašymą galima pateikti ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokėjimo termino pabaigos, o baudos mokėjimas gali būti išdėstomas iki dvejų metų. Prašymą ir dokumentus dėl baudos mokėjimo išdėstymo paprasčiausia pateikti e. būdu, per Mano VMI, arba atsiunčiant jį paštu, tačiau jei klientas nesinaudoja informacinėmis VMI sistemomis tą galima padaryti ir atvykus į VMI padalinį“, - paaiškino specialistė.
Pasak D. Balčiūnaitės, pateikiamame prašyme išdėstyti baudą už administracinį nusižengimą mokėjimą turi būti nurodyta: baudos už administracinį nusižengimą dydis; baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo terminas; nutarimo, kuriuo paskirta bauda už administracinį nusižengimą, data, numeris, subjektas, priėmęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje, arba baudos už administracinį nusižengimą identifikacinis kodas (ROIK); laikotarpis, kuriam prašoma išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą; prašymo teikimo priežastys. „Žemiau pateikta sudarytų sutarčių statistika rodo, kad klientai kasmet vis dažniau kreipiasi dėl baudų išdėstymo dalimis“, - dėmesį atkreipė D. Balčiūnienė.
Statistika ir pokyčiai baudų išieškojime
VMI surinkti duomenys apie administracinius nusižengimus parodo, kad ne visi gyventojai paskirtas baudas sumoka laiku: 2021 m. pagal nusižengimo datą paskirta baudų suma 62 mln. eurų, iš jų sumokėta - 42 mln. eurų. 2022 m. pagal nusižengimo datą paskirta baudų suma 65 mln. eurų, iš jų sumokėta - 44 mln. eurų. 2023 m. pagal nusižengimo datą paskirta baudų suma 71 mln. eurų, iš jų sumokėta - 45 mln. eurų. 2024 m. pagal nusižengimo datą paskirta baudų suma 21 mln. euro, iš jų 2024-05-23 d. duomenimis, sumokėta - 10 mln. eurų (gali būti nesuėjęs mokėjimo terminas).
Pasak D. Balčiūnienės, VMI šiuo metu neturi teisės išieškoti baudų. Tad jei gyventojas ar įmonė laiku nesumoka baudos ir nereaguoja į VMI pranešimus apie turimą skolą bei nesikreipia dėl paskolos sutarties sudarymo, tai skolos išieškojimo vykdymas yra perduodamas antstoliui. Tiesa, VMI atstovė užsimena, kad tai galėtų būti pakeista įstatymo projektu, kuriuo siekiama pagerinti baudų išieškojimo efektyvumą ir atpiginti ir taip brangų skolų išieškojimo procesą. „Siūloma nuo 2026 m. liepos 1 d. pereiti prie „vieno langelio“ principo, pagal kurį VMI administruotų ne tik baudas už administracinius nusižengimus, bet ir ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas bei teismo priteistas sumas. Šiuo metu veikianti mokesčių skolų išieškojimo sistema, kuomet išieškojimas iš sąskaitų VMI yra pradedamas operatyviai, naudojant automatizuotus sprendinius yra efektyvi bei racionali ir galėtų būti taikoma taip pat ir baudų išieškojimui. Apie 70 proc. mokesčių skolų valstybei yra išieškomos VMI per pirmus tris mėnesius per PLAIS sistemą nuo išieškojimo inicijavimo“, - komentavo D. Balčiūnienė.
Nauji siūlymai dėl baudų išieškojimo
Be to, dar pernai Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro (VTB) vadovas Vytautas Grašys užsiminė apie naujus siūlymus, kaip būtų galima sutramdyti tuos, kurie piktavališkai nemoka paskirtų baudų už KET pažeidimus. „Šiuo metu taikome tokią sistemą, pavyzdžiui, asmuo, padaręs kelių eismo taisyklų pažeidimą ir nesusimokėjęs baudos neturi galimybės pasikeisti vairuotojo pažymėjimo. Vidaus reikalų ministerijai pasiūlėme, kad šis nuobaudų paketas būtų praplėstas, nebeliktų galimybės savo vardu užregistruoti transporto priemonės, praeiti technikinės apžiūros, po kurio laiko ir transporto priemonės dalyvavimas eisme būtų stabdomas“, - kalbėjo policijos atstovas. Tąkart V. Grašys taip pat užsiminė ne tik apie siūlymą didinti baudas už greičio viršijimą, bet ir galimybę užkirsti kelia KET pažeidėjams įsigyti lėktuvo bilietus. „Kolegos iš Latvijos giriasi pas juos galiojančia tvarka, didesnes nesumokėtas baudas vairuotojai būna priversti susimokėti oro uosto kasoje, nes asmuo, nesumokėjęs valstybei baudos, neturi galimybės įsigyti lėktuvo bilieto. Tai paskatintų žmones, darančius kelių eismo pažeidimus, susimąstyti“, - svarstė jis. Naujienų portalui tv3.lt Vidaus reikalų ministerijos atstovai atsiųstame komentare teigė: „Siūlymai dėl asmenų drausminimo, kurie piktavališkai nemoka paskirtų administracinių baudų už padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, šiuo metu yra pateikti Vyriausybei, vyksta tarpinstitucinis derinimas ir pateiktų siūlymų vertinimas.“
Dažniausi KET pažeidimai ir jų pasekmės
Greičio viršijimas yra vienas dažniausių kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. 416 straipsnis. nuo 40 km/h iki 50km/h 170-230 €, klevams - teisių atėmimas (jei > nei 3,5t. Vairuojant naudotis mobiliuoju telefonu yra vienas pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Jeigu netinkamai naudojatės mobiliuoju telefonu - galite gauti baudą nuo 60 iki 90 eurų. Naudotis telefonu leidžiama, jei jis įmontuotas į automobilį ir valdomas balsu arba specialiomis komandomis, neatima nuo vairuotojo dėmesio. Važiavimas be techninės apžiūros yra vienas iš dažniausių kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Įdomu tai, kad atsakomybė tenka ne tik vairuotojui, bet ir transporto priemonės savininkui. Jei savininkas leidžia kitam asmeniui vairuoti automobilį be techninės apžiūros - jis taip pat gali būti nubaustas gerokai didesne bauda. Transporto priemonės vairavimas be techninės apžiūros užtraukia vairuotojui baudą nuo 30 iki 40 eurų. Vairuoti išgėrus - pavojinga, kvaila, nepagarbu. Alkoholio vartojimas net ir nedideliais kiekiais gali žymiai pabloginti vairuotojo reakciją, koordinaciją ir sprendimų priėmimą. Motociklų vairuotojams, žmonių ir krovinių vežėjams - bauda nuo 150 iki 300 eurų + policijos pareigūnai turi teisę nuvežti transporto priemonę. Pakartotinai - bauda nuo 850 - 1500 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn. Pavojingas vairavimas - bauda nuo 600 iki 850 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 24 iki 36 mėn. + policijos pareigūnai turi teisę nuvežti t.p. Pakartotinai - bauda nuo 850 iki 1500 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 36 iki 48 mėn. + privalomas t.p. Chuliganiškas vairavimas - bauda nuo 850 iki 1200 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 36 iki 60 mėn. + policijos pareigūnai turi teisę nuvežti t.p. Pakartotinai - bauda nuo 850 iki 1500 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 36 iki 60 mėn. + privalomas t.p. Praktinis vairavimo mokymas - bauda nuo 150 iki 300 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 11 iki 13 mėn. Nežymus sveikatos sutrikdymas ir turto sugadinimas - bauda nuo 1200 iki 1400 eurų + gali būti skirtas t.p. konfiskavimas / bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Pakartotinai - bauda nuo 850 iki 1500 eurų, teisės vairuoti atėmimas 36 iki 48 mėn. + privalomas t.p. Neturint teisės vairuoti (tačiau tai darant išgėrus) - bauda nuo 1100 iki 1500 eurų + gali būti skirtas t.p. Perdavimas vairuoti transporto priemonę - bauda nuo 90 iki 140 eurų. Vairavimas apsvaigus (išskyrus girtumą) - bauda nuo 300 iki 860 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn. + policijos pareigūnai turi teisę nuvežti t.p. Pakartotinai - bauda nuo 850 iki 1500 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn. Neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo - bauda nuo 1000 iki 2000 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn. Vairuoti vartojant narkotines medžiagas yra ne tik nelegalu, bet ir itin pavojinga. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje <...>) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Narkotikai ir vairavimas - mirtinas derinys. Jei įvyktų eismo įvykis, kuriame dalyvautumėte Jūs - vairuodami neapdraustą automobilį, turėtumėte patys atlyginti visą padarytą žalą kitiems eismo dalyviams, jų turtui. Šios išlaidos gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Be finansinių sunkumų - galite susidurti su teisinėmis problemomis. Bauda be draudimo vairuojant t.p. Posūkio nerodymas vairuojant taipogi yra vienas dažniausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuris gali turėti labai rimtų pasekmių. Posūkio signalas informuoja kitus eismo dalyvius apie Jūsų ketinimą keisti eismo juostą, pasukti ar atlikti kitą manevrą. Pėsčiųjų nepraleidimas dažnas eismo taisyklių pažeidimas. Šis pažeidimas gali turėti labai rimtas pasekmes, net eismo įvykius, kurių metu gali būti sužeisti ar net žūti žmonės. Laiku nesustojus prieš pėsčiųjų perėją - vairuotojui gali tekti susimokėti baudą nuo 60 iki 90 eurų.
Net 9 iš 10 lietuvių viršija greitį Lietuvoje dažniausia eismo įvykių priežastis yra viršytas leistinas maksimalus važiavimo greitis, pranešime žiniasklaidai pastebi „Via Lietuva“. Tokių eismo įvykių pasekmės - žuvę ar sunkiai sužalojami žmonės. Vis dėlto, nepaisant skaudžių pasekmių, beveik 9 iš 10 vairuotojų valstybinės reikšmės keliuose Lietuvoje yra linkę viršyti greitį keliuose. Tokie rezultatai gauti šiais metais „Via Lietuva“ užsakymu atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos metu. „Saugumo keliuose didinimas yra svarbiausias mūsų prioritetas. Tam, kad kuriama ir vystoma valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra būtų saugi - diegiame įvairias eismo saugumo inžinerines priemones bei rūpinamės kritinės būklės kelių infrastruktūros atnaujinimu. Šiais metais valstybinės reikšmės kelių tinkle jau vykdomi ar planuojami pradėti 30 tiltų ir viadukų remonto darbai, tvarkomi didžiausio eismo intensyvumo ir blogiausios būklės kelių ruožai, pertvarkomos ir naujai įrengiamos pėsčiųjų perėjos, įrengiami greičio mažinimo kalneliai, tiesiami dviračių ir pėsčiųjų takai“, - pranešime cituojama „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Pagal šiais metais sausio mėnesį atlikto vairuotojų elgsenos tyrimo rezultatus, tik 11 proc. vairuotojų nurodo, kad važiuodami valstybinės reikšmės keliais niekada neviršija leistino maksimalaus važiavimo greičio. Didžiausia dalis nurodžiusių niekada neviršijantys greičio valstybinės reikšmės keliuose gyvena Šiaulių apskrityje (19 proc.), mažiausia - Vilniaus apskrityje (8 proc.) Remiantis atlikta apklausa, teigiančių, kad greitį viršija labai dažnai - nurodo 9 proc. respondentų. Didžiausia tokių vairuotojų dalis - Vilniaus apskrities gyventojai (12 proc.). Mažiausia - Panevėžio apskrityje gyvenantys respondentai (5 proc.). Net 83 proc. apklaustųjų nuomone, dažniausia eismo įvykių priežastis - neatsakingas eismo dalyvių elgesys bei Kelių eismo taisyklių nesilaikymas (KET), tačiau tik 11 proc. laikosi taisyklių, t. y. niekada neviršija leistino maksimalus greičio. Apklausos duomenimis, rinktis saugų važiavimo greitį vairuotojus skatina eismo įvykio baimė (46 proc.), keliuose įrengti greičio matuokliai (36 proc.), baimė prarasti vairuotojo pažymėjimą (27 proc.).
Apskundimo galimybė
Jeigu nesutinki su paskirta bauda, turi teisę ją apskųsti. Svarbu pateikti visus įrodymus ir argumentus, kodėl manai, kad bauda buvo skirta neteisingai. Tai gali padėti išvengti nereikalingų išlaidų ar neteisingų nuobaudų. Dėl AN baudos asmuo gali pateikti skundą per Policijos elektroninių paslaugų sistemą.
Administracinių baudų sumokėjimas ir pasekmės nesumokėjus
tags: #isiparegojimu #netesejimu #bauda