Krovinių vežimą kelių transportu tarptautiniais maršrutais reglamentuojanti Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) nustato, jog vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento.
Pagal CMR konvenciją vežėjas yra atsakingas už jam patikėto krovinio praradimą, sugadinimą ar pristatymą.
Tačiau, esant tam tikroms aplinkybėms, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už padarytus nuostolius arba atsako iš dalies.
Vežėjo atleidimas nuo atsakomybės
Vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu krovinys prarastas, sugadintas ar pavėluotai pristatytas dėl kroviniu disponuojančio asmens netinkamų veiksmų ar aplaidumo.
Aplinkybės, kurioms esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, suformuluotos nekonkrečiai. Žinoma, nurodytų aplinkybių konstatavimas pats savaime nėra pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės.
Būtina pabrėžti, jog CMR konvencijos 18 straipsnio antra dalis numato pareigą vežėjui įrodyti, jog krovinys prarastas dėl vienos ar kelių aplinkybių pagal CMR konvencijos 17 straipsnio ketvirtą dalį.
Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jeigu tai įvyko „dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio.“
Ypatingos rizikos faktoriai
Vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą ar jo sugadinimą pašalina ypatingos rizikos faktoriai, numatyti CMR konvencijos 17 str. 4 p. a-f papunkčiuose. Tai susiję su vežimui naudota netinkama transporto priemonę, netinkamu krovinio įpakavimu, pakrovimu, perkrovimu, iškrovimu ar netinkamu krovinio ženkinimu. Šie faktoriai nėra aplinkybės, kurių vežėjas negalėjo išvengti.
Vežėjas nėra atleidžiamas nuo atsakomybės vien tik tuo pagrindu, kad ypatingos rizikos faktoriai egzistavo.
Tuo atveju, kai krovinį pakrauna siuntėjas, vežėjui atsiranda galimybė remtis ypatingos rizikos faktoriumi, atleidžiančiu jį nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą - kai krovinį pakrovė siuntėjas ar tretysis asmuo, veikiantis siuntėjo vardu (CMR konvencijos 17 str. 4 d.). Vežėjas turėtų įrodyti bent tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo krovinio krovimo ir kroviniui padarytos žalos. To nepadaręs vežėjas prisiima riziką ir negali būti atleidziamas nuo atsakomybės.
Vežėjas negali remtis aplinkybe, kad neturėjo kompetencijos ir specialių žinių, susijusių su krovinio pakrovimu, tinkamu, jo tvirtinimu, tvirtinti reikalinga įranga. Nesant susitarimo tarp siuntėjo (užsakovo) ir vežėjo dėl krovinio pakrovimo/iškrovimo procedūrų, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Šią pareigą siuntėjui nustato Kelių transporto kodekso 32 str.
Tačiau vežėjo vairuotojo dalyvavimas krovinio pakrovime neperkelia atsakomybės vežėjui už tinkamą krovinio pakrovimą. Krovinio siuntėjas ir toliau lieka atsakingas už tinkamą krovinio pakrovimą (CMR Konvencijos 17.4(m) str.).
Vežėjams svarbu žinoti, kad vežėjas privalo patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje. Vežėjas taip pat turi patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, ar nėra akivaizdžių pakuotės pažeidimų ir pan. Tačiau vežėjas nėra atsakingas už tai, kad krovinys, atsižvelgiant į jo specifiką, būtų tinkamai pritvirtintas.
Todėl, jeigu vežimo metu krovinys apgadinamas dėl to, kad nebuvo tinkamai pritvirtintas ir tai įvyksta, esant įprastai transporto rizikai, už tai atsakingas yra krovinio siuntėjas. Įprasta transporto rizika yra laikoma staigus stabdymas ar manevravimas kelkraštyje.
Transporto priemonės gedimas
Gabenant krovinius gali pasitaikyti įvairių iš anksto nenumatytų aplinkybių, dėl kurių krovinys sugadinamas, nepristatomas laiku ar net apskritai pradanginamas. Viena iš jų - transporto priemonės gedimas.
Pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę yra vežėjo pareiga. Tačiau CMR konvencijos 17 str. 3 d. įtvirtinta labai svarbi taisyklė: vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad sugedo transporto priemonė, kuria jis naudojosi veždamas krovinį, arba dėl to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai.
Vežėjui, siekiant išvengti atsakomybės už krovinio sugadinimą, praradimą ar pavėluotą pristatymą dėl transporto priemonės gedimo, iš tiesų, reikia nemažai pasistengti. Juo labiau kad pareiga įrodyti, jog egzistuoja aplinkybės, leidžiančios atleisti vežėją nuo atsakomybės, tenka būtent pačiam vežėjui.
Visiškai ar iš dalies nuo tokios atsakomybės vežėjas galėtų būti atleistas, jeigu įrodytų, kad egzistuoja CMR konvencijos 17 str. 2 d. numatytos sąlygos ar aplinkybės, t.y. įrodytų, kad transporto priemonės gedimas įvyko dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.
Todėl, jeigu jau įvyko tokia situacija, vežėjas visų pirma turėtų įrodyti, kad prieš priimdamas vežti krovinį tinkamai ir rūpestingai apžiūrėjo bei patikrino transporto priemonę, įsitikino, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga bei tinkama atitinkamos rūšies kroviniui vežti. Būtų puiku, jeigu ši aplinkybė būtų užfiksuota vežėjo bendrovės dokumentuose (pavyzdžiui, jeigu prieš kiekvieną reisą būtų užpildomas transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo aktas, pagal kurį būtų patikrintos bent jau lengvai iš išorės prieinamos transporto priemonės dalys (padangų būklė ir oro slėgis, aušinimo skysčio, stabdžių skysčio lygis ir kt.). Neabejotinai, tokiame akte turėtų būti užfiksuota ir patikrinimo data - ji tiesiogiai įrodo, kad vairuotojas patikrino transporto priemonę prieš konkretų pervežimą.
Tačiau vien tik įrodymų, patvirtinančių, kad vežėjas prieš priimdamas krovinį vežti atidžiai ir rūpestingai patikrino transporto priemonės techninę būklę, nepakaktų. Vežėjas papildomai turi įrodyti, kad transporto priemonės gedimą sąlygojo aplinkybės, kurių jis negalėjo numatyti ir negalėjo išvengti. Pavyzdžiui, jeigu krovinys buvo sugadintas arba pavėluota pristatyti krovinį dėl to, kad sprogo transporto priemonės padanga, vežėjas, greičiausiai, būtų atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodytų, kad padangos sprogimo priežastis buvo pasitaikęs kelyje aštrus daiktas, kurio vežėjas negalėjo matyti, o padangos išvykstant buvo geros būklės.
Kadangi visus įrodymus reikės pateikti teismui arba, mažų mažiausiai - žalos reikalaujančiam asmeniui (siuntėjui, gavėjui ar užsakovui), todėl, įvykus tokiai situacijai, reikėtų surinkti kaip įmanoma daugiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Pavyzdžiui, mažų mažiausiai, reikėtų nufotografuoti padangą, kurioje matytųsi aštrus daiktas, dėl kurio ši buvo sugadinta (geriausia, kad toje pačioje arba bent jau kitoje nuotraukoje būtų užfiksuotas ir transporto priemonės valstybinis numeris bei nuotraukos padarymo data, laikas ir vieta). Dar geriau, jeigu ši aplinkybė būtų užfiksuota kokių nors trečiųjų asmenų surašytame dokumente, pavyzdžiui, automobilių serviso išduotoje pažymoje/akte. Tokias aplinkybes galėtų užfiksuoti ir antstolis (faktinių aplinkybių konstatavimo protokole), tačiau, esant svetimoje valstybėje ir ypač, jeigu toks įvykis įvyksta ne darbo laiku, tokia įrodymų fiksavimo priemonė, greičiausiai, būtų sunkiai prieinama.
Lietuvos teismų praktikoje yra buvusi panaši byla. Vežėjas pakliuvo į itin keblią padėtį - sprogus vilkiko padangai tamsiu paros metu jis sustojo jos pasikeisti, tačiau tuo metu buvo užpultas ir krovinį prarado. Vežėjas teisme bandė įrodyti, kad krovinys buvo prarastas dėl nenumatytų aplinkybių - ratas sprogo ne dėl prastos transporto priemonės būklės, o dėl kelyje pasitaikiusio aštraus daikto. Tačiau teismas konstatavo, kad krovinys prarastas ne dėl padangos sprogimo, o dėl to, kad vairuotojas tamsiu paros metu sustojo rato pasikeisti nesaugioje kelio atkarpoje, dėl to buvo užpultas, o krovinys pagrobtas.
Oro sąlygos ir kelio būklė
Viena iš aplinkybių, dėl kurios vairuotojas gali tikėtis būti atleistas nuo atsakomybės, gali būti nenumatytos ypatingos oro sąlygos. Jeigu apie itin prastas oro sąlygas buvo paskelbta meteorologinėje prognozėje arba tokios oro sąlygos yra tikėtinos atitinkamu metu atitinkamoje klimato zonoje, tuomet abejotina, ar tai būtų laikoma pakankamu pagrindu atleisti vežėją nuo atsakomybės.
Pavyzdžiui, vienoje byloje teismas nurodė, kad sniego pūgos Turkijoje gruodžio mėnesį laikytinos išvengiama aplinkybe ir nesudaro pagrindo atleisti vežėją nuo civilinės atsakomybės. Teismas taip pat pabrėžė, kad jei dėl klimato sąlygų kyla grėsmė, jog krovinys bus pristatytas pavėluotai, vežėjas turi išvykti ankščiau, nukelti važiavimo datą arba apvažiuoti blogą klimato zoną.
Bloga kelio būklė vėlgi ne visada bus laikoma aplinkybe, atleidžiančia vežėją nuo atsakomybės. Pavyzdžiui, teismų praktikoje nurodyta, kad vairuotojas negali remtis tuo, kad bloga kelio būklė atitinkamoje valstybėje neišvengiamai lėmė krovinio pristatymo terminų pažeidimą.
Siuntėjo kaltė
Praktikoje galimos ir tokios aplinkybės, kai kroviniui buvo padaryta žala dėl transporto priemonės gedimo, o siuntėjas, nors ir žinodamas apie transporto priemonės defektą, vis tiek pritarė vežimui. Tokiose situacijose perkelti visą atsakomybę vežėjui būtų neteisinga, net nepaisant to, kad būtent vežėjas turi pareigą pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę.
Tačiau greičiausiai, tokiose situacijose vežėjas ir nebūtų visiškai atleistas nuo atsakomybės. Greičiausiai, tokiose situacijose būtų pripažinta, kad žala atsirado tiek dėl vežėjo, tiek dėl siuntėjo (mišri kaltė) ir dėl šios priežasties vežėjo atsakomybė būtų sumažinta. Pavyzdžiui, vežėjas galėtų būti įpareigotas padengti tik dalį nuostolių. Tačiau ir šioje situacijoje labai svarbu turėti įrodymus, kad siuntėjas žinojo apie transporto priemonės defektą, bet vis tiek pritarė vežimui.
Vežėjo atsakomybės ribojimas
CMR konvencija riboja atlygintinos žalos dydį. Antra vertus, nustatant prarasto krovinio ar jo dalies vertę, remiamasi jo verte, kokia ji buvo toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti. Vežimo sąnaudos nėra įskaičiuojamos į krovinio vertę.
Krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas, rinkos vertę arba pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Paprastai prarasto ar sugadinto krovinio vertė nustatoma pagal sąskaitą-faktūrą.
CMR konvencija nustato kompensacijos už prarastą krovinį dydžio apribojimą. Kompensacija už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio.
| Atsiskaitymo vienetas | Vertė už kg bruto svorio |
|---|---|
| SDR (Special Drawing Rights) | 8,33 |
Pabrėžtina, jog vadinamasis CMR draudimas nėra išsigelbėjimas šioje situacijoje. Kadangi tokiu būdu apdraudžiama vežėjo civilinė atsakomybė, o Konvencijoje įtvirtintos atsakomybę ribojančios ar naikinančios nuostatos gins ir draudimo kompaniją. Tokiu atveju tikslinga drausti patį pervežamą krovinį krovinių draudimu.
Krovinių draudimas
Tačiau ir krovinių draudimo taisyklėse ar sutartyse apstu krovinio savininkui nepalankių sąlygų. Tenka susidurti su verslininkais, kurie būna įsitikinę absoliučia draudimo kompanijos atsakomybe ir nustemba, kai po ilgo bylinėjimosi draudimo išmoka taip ir neišmokama.
- Ne kiekvienas krovinio praradimo ar sugadinimo atvejis priskiriamas draudiminiam įvykiui. Draudimo taisyklėse ar sutartyse nedraudiminiams įvykiams išvardinti skiriama daug daugiau vietos ir dėmesio nei draudiminiams.
- Draudimo sutarties galiojimą ir nebegaliojimą reglamentuojančios sąlygos taip pat užima reikšmingą vietą sutartyje.
- Dažnai vyrauja nuomonė, kad pagrindinė draudėjo pareiga yra mokėti draudimo įmokas. Tačiau krovinių draudimo taisyklėse ar sutartyje yra labai daug kitų draudėjo pareigų. Šios pareigos, kartais iš pažiūros tokios nereikšmingos, tampa ypač svarbios, kai sutartyje draudimo išmokos nemokėjimas ar jos mažinimas susietas su tų pareigų tinkamu vykdymu.
Praktikoje pasitaiko, kad prekybos, vežėjų ar ekspedijavimo įmonių vadovai pasirašo draudimo sutartis ir jų turinio neatskleidžia darbuotojams. Pastarieji nežino, kokius veiksmus įmonė privalo atlikti įvykus draudiminiam įvykiui - per kiek dienų kreiptis į draudiką, kokia pranešimo forma, kokias tarnybas kviesti į įvykio vietą ir pan.
Draudimo išmokos nemokėjimo ar jos mažinimo sąlygas sutartyje stengiamasi išvardinti glaustai. Tačiau šios sąlygos turėtų būti labai atidžiai skaitomos, o sudarant sutartis - dėl jų aktyviai deramasi. Kadangi draudimo kompanijų paruoštuose sutarčių projektuose draudimo išmokų nemokėjimas bei jų mažinimas siejamas su kitomis sutarties sąlygomis, dėmesys nukreipiamas į kitus sutarties punktus.
tags: #iskrovimo #metu #spgadino #automobili