Kelio ženklai yra pagrindinė eismo kalba. Jų supratimas yra kritiškai svarbus ne tik norint išlaikyti vairavimo egzaminą, bet ir siekiant užtikrinti saugumą kelyje, išvengti eismo įvykių bei baudų. Lietuvos kelio ženklų sistema remiasi formų ir spalvų logika. Pagal Kelių eismo taisykles, būsimiems vairuotojams reikia išmanyti maždaug 340 kelio ženklų ir kelio ženklinimo elementų. Kelio ženklai - tai vertikaliai įrengtos eismo reguliavimo priemonės, dažniausiai skydai ant stulpų, esantys šalia kelio ar virš jo. Kelio ženklinimas - tai horizontalios linijos, rodyklės, simboliai ir užrašai, kurie yra tiesiogiai ant važiuojamosios dalies paviršiaus. Norint efektyviai išmokti kelio ženklus, svarbu suprasti ne tik kiekvieno ženklo individualią reikšmę, bet ir jų grupių logiką. KET kelio ženklai yra suskirstyti į aštuonias pagrindines grupes pagal jų atliekamą funkciją (įspėjamieji, pirmumo, draudžiamieji ir t.t.).
Pirmieji kelio ženklai Lietuvoje atsirado 1930 m. spalio 1 d., Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai pasirašius 1926 m. Tarptautinę automobilių eismo konvenciją. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus, o vėliau aneksavus Lietuvą, Lietuvoje buvo priimtos sovietinės kelių eismo taisyklės ir kelio ženklai, kurie Sovietų Sąjungoje galiojo nuo 1936 m. 1980 m. sausio 1 d. Sovietų Sąjungoje, įskaitant ir dabartinės Lietuvos teritoriją, buvo patvirtintas standartas GOST 10807-78 (rus. ГОСТ 10807-78). 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Lietuvos valstybės atkūrimo aktu ir 1991 m.
Kelio ženklai Lietuvoje užtikrina, kad transporto priemonės judėtų saugiai ir tvarkingai, taip pat informuoja eismo dalyvius apie įmontuotas grafines ikonas. Šias piktogramas reglamentuoja Vienos konvencija dėl kelių eismo ir Vienos konvencija dėl kelio ženklų ir signalų.[1] Lietuvos kelio ženklai patvirtinti pagal įstatymą 2002 m. gruodžio 11 d. Nr.
Kelio ženklų grupės ir jų reikšmė
Įspėjamieji kelio ženklai (Nr. 101-137, 150, 151)
Įspėjamaisiais kelio ženklais Nr. 101-137, 150, 151 žymimas pavojingas kelio ruožas prasideda už 50-100 m gyvenvietėje ir 150-300 m ne gyvenvietėje nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos. Jeigu nurodyti įspėjamieji kelio ženklai įrengiami kartu su papildoma lentele „Atstumas iki objekto“, pavojingas kelio ruožas prasideda už atstumo, nurodyto papildomoje lentelėje „Atstumas iki objekto“. Pavyzdžiui, ženklas „Vaikai“ (Nr. 114) įspėja apie galimą vaikų pasirodymą kelyje.
Ženklas „Geležinkelio pervaža“ (Nr. 120) įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse.
Kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais taip pat žymimas įspėjamaisiais ženklais.
Pirmumo kelio ženklai (Nr. 201-206)
Šie ženklai nustato eismo pirmumą. Pagrindinis kelias (Nr. 201) yra pažymėtas rombu geltonu fonu ir baltu apvadu. Duoti kelią (Nr. 203) yra apverstas trikampis. STOP (Nr. 204) yra aštuonkampis.
Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 803, tai reiškia, kad jis privalo sustoti ir duoti kelią visoms transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu.
Prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, - prieš kelio ženklą, privaloma sustoti.
Draudžiamieji kelio ženklai (Nr. 301-341)
Draudžiamieji ženklai (ženklų numeriai nuo 301 iki 341) įveda arba panaikina tam tikrus eismo apribojimus. Dauguma draudžiamųjų ženklų yra apskritimo formos su raudonu apvadu. Galiojimo zona: Tai viena svarbiausių taisyklių, susijusių su šia grupe. Pagal KET 1 priedo 5 punktą, draudimas galioja nuo ženklo pastatymo vietos iki artimiausios sankryžos už jo. Jeigu sankryžos nėra, draudimas galioja iki gyvenvietės pabaigos. Ši taisyklė užtikrina aiškumą, nes kiekviena nauja sankryža sukuria naują eismo situaciją, kurioje ankstesni apribojimai gali nebegalioti, nebent jie yra pakartojami.
150. Sustoti ir stovėti draudžiama:
- 150.1. geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;
- 150.2. skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
- 150.3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;
- 150.4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
- 150.5. ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose;
- 150.6. ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako;
- 150.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas;
- 150.8. sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
- 150.9. maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje;
- 150.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
- 150.11. ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
- 150.12. gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
- 150.13. ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;
- 150.14. kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje;
- 150.15. kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
- 150.16. [Netenka galios nuo 2020-01-01] Eismo kryptys į kelio ženkle nurodytas gyvenvietes.
Skirtumas tarp „Sustoti draudžiama“ (Nr. 332) ir „Stovėti draudžiama“ (Nr. 333):
Nr. 332 „Sustoti draudžiama“: Šis ženklas yra griežtesnis. Jis draudžia bet kokį transporto priemonės sustojimą ir stovėjimą toje kelio pusėje, kurioje pastatytas. Išimtis taikoma tik maršrutiniam transportui jam skirtose stotelėse.
Nr. 333 „Stovėti draudžiama“: Šis ženklas yra švelnesnis. Jis leidžia trumpam sustoti (pvz., išlaipinti keleivį ar iškrauti krovinį), tačiau draudžia stovėti, t. y. palikti transporto priemonę ilgesniam laikui, kai vairuotojas pasišalina.
Draudžiama transporto priemonei sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms.
Draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru.
Draudžiama transporto priemonėms stovėti nelyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Kai kelio ženklai Nr. 334.
Draudžiama transporto priemonėms stovėti lyginėmis mėnesio dienomis toje kelio pusėje, kurioje yra toks kelio ženklas. Kai kelio ženklai Nr. 335.
Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332-335 draudimai taip pat galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki kitų draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332-335 arba nurodomųjų kelio ženklų.
Nurodomieji kelio ženklai (Nr. 501-542)
Nurodomieji ženklai (V grupė) nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką, pavyzdžiui, žymi automagistralės pradžią, gyvenamąją zoną ar pėsčiųjų perėją.
5. Informaciniai kelio ženklai:
- Forma: Mėlynas apskritimas su baltu simboliu.
- Važiuoti tiesiai (Nr. 501).
- Eismas ratu (Nr. 502).
- Dviračių takas (Nr. 535): Leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti dviračiais.
Galiojimo zoną turinčių nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528-532 stovėjimo tvarkos reikalavimai taip pat galioja nuo nurodomojo kelio ženklo iki kitų nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528-532 arba draudžiamųjų kelio ženklų.
Eismo juostų ženklai (Nr. 507-516)
Nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta.
Papildoma eismo juosta arba lėtėjimo juostos pradžia.
Nurodo, kad kraštinė eismo juosta sankryžoje skirta į kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms. Kitiems vairuotojams įvažiuoti į ją leidžiama tik už sankryžos.
Nurodo eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi kaip ir visas transporto priemonių srautas.
Kelias, kuriame maršrutinis transportas važiuoja specialiai skirta eismo juosta prieš transporto priemonių srautą.
Papildomos lentelės (VIII grupė)
Patikslina arba apriboja kelio ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą. Pavyzdžiui, lentelė „Automobilio tipas“ nurodo, kokiai transporto priemonių rūšiai galioja kelio ženklas.
Papildomos lentelės Nr. 833 nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje.
Kitos svarbios taisyklės ir ženklai
Dviračių gatvė (Nr. 559): Tai kelias, kuriame vyksta mišrus eismas. Čia draudžiama važiuoti greičiau nei 30 km/h ir lenkti (išskyrus apvažiuoti).
Mažos taršos zona (Nr. 337): Nurodo zoną, kurioje ribojamas transporto priemonių eismas pagal jų taršos lygį.
Kintamos informacijos kelio ženklai: Keliuose vis dažniau naudojami elektroniniai ekranai. Kintamos informacijos kelio ženklai priskiriami prie kelio ženklų ir privaloma vadovautis jų rodoma informacija, kuri atitinka 1 priede pateiktus paaiškinimus.
Hierarchija eismo reguliavimo priemonėse: KET 8 punkte yra nustatyta griežta eismo reguliavimo priemonių hierarchija. Jei nurodymai prieštarauja vieni kitiems, visada reikia vadovautis aukštesnį prioritetą turinčios priemonės signalais. Tai reiškia, kad reguliuotojo nurodymai yra svarbesni už šviesoforo signalus. Šviesoforo signalai yra svarbesni už pirmumo kelio ženklus.
Sąvoka „duoti kelią“: Pagal KET 3.2 punktą, tai yra reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
Eismo kryptys ir kelio numeriai: Eismo kryptys į kelio ženkle nurodytas gyvenvietes. Ženkluose gali būti pavaizduoti maršruto numeriai, automagistralės, oro uosto simboliai ir kiti ženklai, informuojantys apie eismo ypatumus. Žalios spalvos kelio ženklas nurodo tarptautinio, raudonos - magistralinio, geltonos - krašto, o mėlynos - rajoninio kelio numerį. Kelio ženklas su brūkšniniu apvadu rodo važiavimo į tą numerį turintį kelią kryptį.
Kelių numeracija: Keliui (maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris. Žalios spalvos kelio ženklas nurodo tarptautinio, raudonos - magistralinio, geltonos - krašto, o mėlynos - rajoninio kelio numerį. Kelio ženklas su brūkšniniu apvadu rodo važiavimo į tą numerį turintį kelią kryptį. Keliui (maršrutui) arba dviračių trasai suteiktas numeris ir kryptis.
Apylankos ir nukreipiamieji ženklai: Nurodo kryptį, kuria reikia apvažiuoti laikinai uždarytą kelio ruožą, ir informuoja vairuotojus apie apylankos pradžią. Kelio ženklo „Aklakelis“ simbolis patikslina, kuris iš esamųjų kelių uždarytas. Toliau maršrute galima vadovautis kelio ženklu Nr. 626. Nurodo pagal kelio ženklą Nr. 625 uždarytą kelio ruožą apvažiuojančių transporto priemonių važiavimo kryptį.
Plaukiojantys tiltai ir perkėlimai: Plaukiantis tiltas ar laivas, skirtas transporto priemonėms per jūrą, ežerą, upę ar kitą vandens telkinį kelti.
Atstumai ir paslaugos: Nurodo kryptį ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios. Nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti. Lentelė, pastatyta kartu su kelio ženklu „Kelio arba dviračių trasos numeris“, pažymi vietą, nuo kurios kelias mokamas.
Stovėjimo vietos ir būdai: Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais. Stovėjimo vieta, prie kurios yra maršrutinio transporto stotelė. Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik motorinėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, ir jų junginiams su priekabomis.
Rekomenduojamas greitis: Greitis, kuriuo rekomenduojama važiuoti tame kelio ruože iki artimiausios sankryžos.
Tunelio taisyklės: Tunelyje draudžiama važiuoti atbulam, apsisukti, sustoti arba stovėti.
Upės ir apskrities pavadinimai: Upės, ežero ar kokio nors kito vandens telkinio pavadinimas. Apskrities, rajono (savivaldybės) pavadinimas ir riba.
Atstumai iki gyvenviečių: Atstumai (km) iki nurodytų gyvenviečių (miestų). Ženkle gali būti nurodytas kelio numeris. Atstumas nuo kelio pradžios arba pabaigos.
Istoriniais Lietuvos keliais. Ženklai ir inžinieriniai sprendimai LDK keliuose
tags: #informaciniai #kelio #zenklai #baznycia