Kasmet gamtoje surenkama apie 1000 tonų įvairių šiukšlių. Automobilių, sunkvežimių, orlaivių ir sunkiosios transporto priemonės padangos, pasibaigus jų eksploatacijai, yra viena iš problemiškiausių ir sunkiausiai perdirbamų atliekų rūšių. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, į mūsų šalį padangas įveža daugiau nei 300 įmonių. Siekiant sumažinti gamtos teršimą, Seimas sugriežtino atsakomybę už šiukšlinimą padangomis.
Netinkamai išmestos padangos prisideda prie aplinkos taršos, todėl už tokį elgesį gali grėsti realios teisinės pasekmės. Lietuvoje atliekų tvarkymas yra reglamentuotas, o padangos priskiriamos prie atliekų, kurias būtina priduoti į tam skirtas vietas. Kiekviena į aplinką išmesta padanga teršia aplinką, niokoja kraštovaizdį ir pritraukia kitas atliekas, taip sukurdamos atliekų sąvartynus. Interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“, kuriame gyventojai gali nufotografuoti ir pranešti apie gamtoje išmestas atliekas, vieni dažnesnių pranešimų - apie pamiškėse paliktas padangas. Taip pat sulaukiama nemažai pranešimų apie nelegalius sąvartynus, kuriuose atsiduria ir nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tonų padangų.
Automobilių atliekos kelia didelį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Gamtoje jos suyra tik per 120-140 metų. Pasitaiko, jog gyventojai senas padangas neteisėtai degina ir tai tampa netgi gaisrų priežastimi. Jei padangos tiesiog atsiduria aplinkoje, jos gali užteršti dirvožemį, vandenį ir orą. Kadangi padangos natūraliai sunkiai skaidomos, išmetimas į vandens telkinius ar šalia turi ilgalaikių pasekmių. Nelegalus atsikratymas visais atvejais sukelia rimtų padarinių aplinkai, sveikatai ir ekonomikai.
Baudos už netinkamai išmestų padangų atliekas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, baudos už netinkamai utilizuotas padangas gali svyruoti labai skirtingai, priklausomai ne tik nuo pažeidimo pobūdžio, bet ir nuo aplinkai padarytos žalos. Bauda fiziniams asmenims dažniausiai siekia nuo 30 iki 90 Eur, o maksimali - nuo 2300 iki 2900 Eur. Jos dydis tiesiogiai susijęs ir priklauso nuo pašalinto atliekų kiekio. Juridiniams asmenims dažniausios baudos - nuo 300 iki 850 Eur, o maksimalios - nuo 1700 iki 6000 Eur. Vis dėlto, Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje nustatyta, kad priklausomai nuo išmestų padangų atliekų kiekio bauda privačiam asmeniui gali būti paskirta net iki 4300 eurų ir daugiau.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalios sugriežtinta atsakomybė už padangų atliekų išmetimą. Jas į aplinką išmetusiam asmeniui grės nuo 200 iki 500 eurų siekianti bauda už kiekvieną atsikratytą padangą, bet ne didesnę nei 6000 eurų. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas tikisi, kad tokios griežtos sankcijos už aplinkos teršimą padangomis turėtų sumažinti šių į gamtą išmetamų atliekų kiekius. „Iki šiol pažeidėjas už išmestą padangą galėjo atsipirkti įspėjimu arba nedidele bauda, kuri yra tokia pati, kaip už išmestą nuorūką. Tai tikrai neatgraso šiukšlintojų nuo pakartotinio gamtos teršimo. Už išmestą į pakelę, paežerę, pamiškę ar dar kur nors gamtoje paliktą padangą, įsigaliojus naujoms ANK nuostatoms, reikės smarkiai paploninti piniginę. Pavyzdžiui, 4 išmestos į aplinką padangos teršėjui gali „kainuoti“ ir porą tūkstančių eurų. Manau, dažnas dabar tikrai pasvarstys, gal geriau nemokamai padangas palikti autoservise negu rizikuoti mokėti solidžią baudą“, - Eltai sakė kodekso pataisų iniciatorius L. Jonauskas.
Kur dėti senas padangas?
Nereikalingų padangų negalima paprasčiausiai išmesti, todėl daugeliui žmonių aktualu, kur jas priduoti. Lietuvoje tam numatytos konkrečios vietos ir tvarka, kurios privaloma laikytis tiek dėl aplinkosaugos, tiek dėl teisinių reikalavimų. Kasmet Lietuvoje surenkama apie 24-30 tūkst. tonų padangų, bet iš jų 2-3 tūkst. tonų yra nelegaliai išmetamos ir patenka į aplinką.
Pirkdamas naujas padangas, vartotojas iš anksto sumoka ir už utilizavimą. Todėl norime priminti, kad gyventojai nekauptų jų savo namuose ar garažuose, o dar blogiau - nepaliktų šių pavojingų atliekų neleistinose vietose - pamiškėse, apleistuose pastatuose ir panašiai - nes gresia didelės baudos. Senas padangas privalo paimti servisai, kuriuose jos yra keičiamos. Deja, mes dar gauname pranešimų, kad kai kurie meistrai atsisako tai padaryti. Taip neturėtų būti.
Rekomenduojama jas nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurias galima rasti daugelyje Lietuvos miestų. Dažniausiai jas administruoja regionų atliekų tvarkymo centrai, todėl visas procesas yra aiškus ir reglamentuotas. Paprastai gyventojai per metus gali nemokamai priduoti tam tikrą padangų kiekį, tačiau konkretus limitas ir sąlygos gali skirtis priklausomai nuo miesto. Stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikštelėse nemokamai galima priduoti iki 5 naudotų padangų per metus.
Didelių gabaritų transporto priemonių: traktorių, kombainų, vilkikų, autobusų ir pan. Ūkininkai gali kreiptis į importuotoją ar pardavėją, iš kurio pirko padangas. Pardavėjas turi nemokamai jas išvežti ir sutvarkyti. Padangos negali būti grąžinamos klientui, o turi būti perduotos atliekų tvarkytojams. Vilkikų, autobusų padangos taip pat surenkamos. Pasitaiko atvejų, kai gyventojas, nusipirkęs žemės sklypą, jame randa didelių gabaritų transporto priemonių padangų atliekų. Tuomet reikia kreiptis į savivaldybę dėl galimybės priduoti atliekas surenkant jas apvažiavimo būdu arba kreiptis į atliekų tvarkytojus tiesiogiai.
Motociklų ir dviračių padangos taip pat laikomos atliekomis, kurias reikia priduoti į tam skirtas vietas, tačiau jų pridavimas yra paprastesnis nei didesnių transporto priemonių. Dėl mažesnio dydžio dažniausiai jos priimamos tose pačiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Be atliekų surinkimo aikštelių, senas padangas taip pat galima palikti pas pardavėją. Keičiant automobilių padangas autoservisuose, juose galima nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia. Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko. Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse, tame mieste, kur gyventojas yra registruotas. Kitų regionų gyventojams šių atliekų surinkimas yra mokamas. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt.
Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo pagal nustatytus reikalavimus sutvarkyti / perduoti sutvarkymui visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui griežtai draudžiama. Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti tik turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos yra mokamos. Atkreipiame dėmesį, kad tiek autoservisai, tiek padangų prekybos vietos surinktas iš vairuotojų padangas turi priduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Perdirbimo nauda
Tinkamai perdirbtos padangos ne tik tausoja gamtą, bet ir mažina planetos išteklių naudojimą. Nes gaminiai iš perdirbtų padangų vėl tarnauja žmonėms ar bent jau tampa energijos šaltiniu. Perdirbtos padangos gali būti pasitelkiamos gaminant įvairias dangas ar statybines medžiagas, taip pat naudojamos energijai išgauti pramonėje. Tokiu būdu jos tampa žaliava naujiems produktams, o ne lieka aplinką teršiančiomis atliekomis. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad net iki 80 proc. transporto priemonių dalių ir detalių galima perdirbti, todėl ragina naudotis numatytais atliekų sutvarkymo būdais.
Ekobazė I Padangų perdirbimas
tags: #ismestos #padangos #koks #pazeidimas