Šiandien, kai klimato kaitos poveikis tampa vis akivaizdesnis, svarbu žinoti, kaip galima sumažinti automobilio CO2 kiekį. Transportas yra vienas pagrindinių šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, todėl kiekvieno vairuotojo atsakomybė - stebėti ir mažinti savo automobilio taršą. Tad kaip sužinoti savo automobilio taršą ir kokių veiksmų imtis norint ją sumažinti?
Automobilio taršos nustatymas ir jos mažinimo būdai
Norint sužinoti automobilio CO2 emisijas, pirmiausiai galima patikrinti dokumentus: registracijos liudijimą, techninį pasą, automobilio naudojimosi instrukciją arba gamintojo interneto svetainę.
Automobilio išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti keliais paprastais, bet veiksmingais būdais:
- Reguliari techninė priežiūra. Tvarkingas variklis veikia efektyviau, sunaudoja mažiau degalų ir išmeta mažiau CO2.
- Ekonomiškas vairavimas. Vengiant staigių pagreitėjimų ir stabdymų galima sumažinti degalų sąnaudas net 20%.
- Tinkamas padangų slėgis. Per mažas slėgis padidina pasipriešinimą riedėjimui, dėl ko automobilis sunaudoja daugiau degalų ir didina CO2 emisijas.
- Aukštos kokybės degalai. Kokybiškas kuras degimo metu sukuria mažiau suodžių ir CO2.
- Oro pasipriešinimo mažinimas. Nereikalingos stogo bagažinės, sunkūs daiktai bagažinėje ar atidaryti langai didina oro pasipriešinimą ir degalų sąnaudas.
- Maršrutų planavimas.
Išmetamų CO2 dujų kiekis labiausiai priklauso nuo degalų sąnaudų - kuo daugiau degalų sunaudojama, tuo didesnė tarša. ŠESD emisijos ir patiriamos išlaidos vertinamos pagal nuvažiuotą atstumą.
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) ir klimato kaita
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) - atmosferoje esančios dujos, kurios sulaiko šilumą. Žmogaus veikla prisideda prie ŠESD kaupimosi, taip šiltnamio efektas sustiprėja ir pradeda keistis klimatas. Labiausiai žinomos ŠESD yra anglies dioksidas (CO2). Tačiau yra ir kitų, tai - metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O). ŠESD taip pat vadinamos fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos - hidrofluorangliavandeniliai, perfluorangliavandeniliai, sieros heksafluoridas, azoto trifluoridas.
Pastarasis dešimtmetis buvo šilčiausias užregistruotas dešimtmetis, o dėl žmogaus veiklos pasaulio klimatas šiuo metu šyla 0,2 °C per dešimtmetį. Temperatūros didėjimas siejamas su dideliu neigiamu poveikiu gamtinei aplinkai ir žmonių sveikatai bei gerovei, įskaitant riziką, kad prasidės pavojingi ir galbūt katastrofiniai pasaulio aplinkos pokyčiai. Todėl tarptautiniais susitarimais yra pripažinta dėti pastangas, kad temperatūra pasaulyje nekiltų daugiau kaip 1,5 °C. Siekiant įgyvendinti šio susitarimo nuostatas, visos šalys ir kiekviena atskirai, turi riboti ir teisiškai reglamentuoti didžiausią CO2 kiekį sukeliančias veiklas - transportą, pramonę ir žemės ūkio gamybą. Pagrindinis šiuos tarptautinius susitarimus vienijantis dokumentas - 1994 m.
2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (kurioje dalyvauja ir Lietuva) metu Paryžiuje buvo pasiektas 195 pasaulio šalių susitarimas, padėsiantis stabdyti pasaulinį klimato atšilimą. Konferencijoje iškeltas tikslas, kad globali temperatūra kiltų mažiau nei 2 laipsniais bei numatyta dėti pastangas, kad šiltėjimas neviršytų 1,5 laipsnio. Siekiant šių tikslų, šiltnamio dujų išmetimas iki amžiaus vidurio turėtų būti sumažintas 40-70 proc. Remiantis klimato kaitos padarinius nagrinėjančiais šaltiniais, didžiausią įtaką atlieka žmogaus veiklos sąlygotos ŠESD emisijų didėjimas, kuris stiprina šiltnamio efektą bei spartina visuotinį atšilimą. Visuomenėje (versle, buityje) paskutiniais dešimtmečiais stebimas augantis vartojimas, kuris skatina neigiamus klimato kaitos reiškinius bei augantį ŠESD išsiskyrimą. Siekiant mažinti augančio vartojimo pasekmes klimatui, skatinami racionalūs taršos mažinimo būdai: tausoti, perdirbti žaliavas, naudoti perdirbtas žaliavas; atsisakyti, riboti veiklą taršiuose sektoriuose. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos apskaičiuotos remiantis Šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolo (angl. Duomenys apie kuro ir elektros energijos sąnaudas padauginti iš standartinių ŠESD emisijų faktorių.
Automobilių išmetamo CO2 kiekio perspektyvos ir mokesčiai
Automobilių išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti dviem būdais: didinti degalų naudojimo efektyvumą arba keisti iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. 2019 m. dauguma (66,7 proc.) Europos kelių transporto buvo varomi benzinu. Toliau rikiuojasi dyzeliniu kuru (24,55 proc.) ir kitu kuru, pavyzdžiui, dujomis ir elektra, varomi automobiliai. Elektra varomų automobilių daugėja - 2021 m. jų užregistruota 17,8 proc. (2020 m. - 10,7 proc.).
Skaičiuojant automobilio išmetamą CO2 reikėtų atsižvelgti ne tik į eksploatacijos metu variklio išmetamas dujas, bet ir tas, kurios susidaro automobilius gaminant ir šalinant. Elektrinių automobilių gamyba ir šalinimas kol kas teršia aplinką labiau nei automobilių su vidaus degimo varikliu gamyba ir utilizavimas. Elektra varomų automobilių generuojamo CO2 kiekis taip pat priklauso nuo to, iš kokių šaltinių pagaminta jų naudojama elektra. Tačiau atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį, elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai.
Realiai išmetamas CO2 kiekis priklauso nuo realaus kuro suvartojimo ir variklio parametrų. Pastačius ant stendo nepasakysi kiek realiai bus išmesta CO2/100 km. Vienas vairuotojas su tuo pačiu automobiliu sunaudos 200% nustatyto normatyvo, o kitas - 70%. Šiuo metodu būtų apmokestinti visi savininkai vienodai. Tarša žymiai daugiau priklauso nuo suvartoto kuro kiekio. Kurą ir reikėtų apmokestinti. Tada atsirastų paskata mažinti kuro sąnaudas. Natūralu, kad ekonomiškesnis automobilis tam labai padėtų.
Tačiau kodėl mes norime vienodai apmokestinti pavyzdžiui kaimo žmogų, per metus su neekonomišku džipu nuvažiuojantį 1000 km ir miestietį su tuokiu pat džipu per metus nuvažiuojantį 30000 km? Kaimo žmogus be to džipo neišsiverčia - jis jam būtinas. Miesto žmogui - tai tik vizitinė kortelė. Tai gal tie "vizitinės kortelės" turėtojai tegul ir sumoka proporcingai nuvažiuotiems kilometrams... 1. Fiksuotas mokestis paskatintų dar kartą pagalvoti, ar verta laikyti automobilį, jei su juo itin mažai važiuojama?
2. Kuro akcizo kėlimas skatintų kontrabandą: Skaičiau LRT straipsnį, kad Lietuvoje alkoholio vartojimas sumažėjo 7% pritaikius naujus draudimus, padidinus akcizą. Tačiau žvelgiant giliau - 3 kartus padidėjo nuperkamo alkoholio kiekis užsienyje (Lenkija, Latvija). Rezultate - alkoholio vartojimas sumažėjo vos 1%. Toks mažėjimas - jau nuo 2009 metų kasmet vyksta. Tai reiškia, kad bent jau per šiuos metus - Verygos/Karbauskio "blaivinimas" nedavė visiškai jokių rezultatų.
Automobilių taršos mokestis (oficialiai - motorinių transporto priemonių registracijos mokestis) - tai vienkartinis mokestis, taikomas registruojant lengvąjį automobilį (M1 ir N1 kategorijos) Lietuvoje. Šis mokestis galioja nuo 2020 m. liepos 1 d. Mokesčio apskaičiavimas remiasi CO₂ emisijos rodikliu (g/km), kuris nurodomas automobilio registracijos dokumentuose. Dyzelinas - didžiausias mokestis (bazinis × 2). Benzinas - bazinis tarifas. Dujos (LPG/CNG) - mažiausias mokestis (bazinis × 0.9). 2026 m. Nuo 2026 m. sausio 9 d. mokesčio dydžiai buvo indeksuoti pagal Valstybės duomenų agentūros paskelbtą vartotojų kainų indeksą (VKI).
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus nuo 2025 m. sausio 1 d., kurie apriboja lengvojo automobilio įsigijimo sąnaudų pripažinimą, priklausomai nuo CO2 kiekio.
| CO2 kiekis (g/km) | Leidžiamos sąnaudos (Eur) |
|---|---|
| 0 | 75 000 |
| iki 130 | 50 000 |
| 130 - 200 | 25 000 |
| virš 200 | 10 000 |
Šie apribojimai taikomi tik lengviesiems automobiliams, įsigytiems 2025 metais ir vėliau. Automobiliams, kurie buvo įsigyti iki 2025 metų, niekas nesikeičia. CO2 kiekis nustatomas pirminės automobilio registracijos metu. Šie apribojimai taikomi ir automobilio nuomos sąnaudoms, išskyrus trumpalaikę nuomą iki 30 dienų per mokestinį laikotarpį ir automobilio nuomą naudojantis elektronine sąsaja.
odėl būtina padaryti co2 testą prieš perkant automobilį?? 🧐
tags: #ismetamo #co #kiekio #skaiciavimas #automobiliams