Dauguma vairuotojų, ypač tų, kurie turi senesnius dyzelinius automobilius, į privalomąją techninę apžiūrą važiuoja su jauduliu, nes nėra tikri, ar pavyks įveikti dūmingumo patikrinimą. Kaip skelbia techninės apžiūros centrų asociacijos „Transeksta“ duomenys, praėjusiais metais dėl šios priežasties atlikti techninį automobilio patikrinimą iš pirmo karto nepavyko kiek daugiau nei 6,5 proc. vairuotojų. Kad dalis į servisus užsukančių vairuotojų iš tikrųjų atvyksta šalinti gedimų, dėl kurių padidėjo dūmingumas ir nepavyko atlikti techninės apžiūros, pastebi ir serviso „R2L“ meistras Stanislovas Jankovskij.
„Taip, tikrai atvažiuoja nemažai tokių klientų. Dažniausiai su dyzeliniais automobiliais. Pagrindinės problemos būna su EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvais, kurie būna užsikišę ir neveikia taip, kaip turėtų. Taip pat ne retai dūmingumas būna padidėjęs dėl turbinos problemų. Kita problema - blogai veikianti kuro įpurškimo sistema. Kartais pakanka pakeisti oro filtrą. Benzininiai rečiau pasitaiko, bet jei atvažiuoja toks klientas, tai dažniausiai problema būna su lambda zondu“, - vardija S. Jankovskij.
Jei galvojate, kad techninės apžiūros metu, kai atliekamas automobilio dūmingumo bandymas, yra tikrinama, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis, klystate. Pagrindinis šio bandymo tikslas - įvertinti automobilio variklio būklę. „Techninės apžiūros tikslas yra patikrinti techninę automobilio būklę, palyginus su tuo, kas buvo nustatyta tvirtinant transporto priemonės tipą, todėl tai yra variklio ir pagalbinių sistemų įvertinimas. Tikrinimas šiuo metu apima tai, kas yra išmetama per duslintuvą, ir yra vertinama pagal absorbcijos koeficientą, tai yra, pagal kietųjų dalelių kiekį, kurios sugeria šviesą. Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą. Tai nėra automobilio taršos įvertinimas“, - pažymi techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
Automobilio dūmingumo matavimui naudojamas specialus prietaisas. „Yra matavimo kolba, kurios viename gale patenka išmetamosios dujos ir ten yra šviesos šaltinis. Kitame gale yra imtuvas. Tokiu būdu yra išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos sugrįžta atgal. Šis matavimo būdas yra aptartas tiek Europos teisės aktuose, tiek Jungtinių Tautų taisyklėse ir perkelta į nacionalinę teisę“, - paaiškino R. Vėlavičius.
Jei kyla klausimas, kodėl dūmingumo testo metu nėra tikrinama, kiek ir kokių kenksmingų medžiagų automobilis išmeta į aplinką, tam yra paaiškinimas. „Šiandien tai neįmanoma. Tokie duomenys gaunami atliekant laboratorinius tyrimus. Pati procedūra ir brangi, ir labai ilga. O techninės apžiūros metu atliekamos patikros tikslas įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę“, - LRT.lt sako R. Vėlavičius.
Visa tai reiškia, kad patikrinimo metu, vadovaujantis gautais duomenimis apie kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose, padaroma išvada apie bendrą automobilio variklio būklę. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Jei atitinka normą, traktuojama, kad viskas veikia gerai. Galiausiai, vertinant kietųjų dalelių kiekį, galima daryti išvadą ir apie taršą. Kuo didesnis dūmingumas ir kuo daugiau automobilis išmeta kietųjų dalelių, tuo daugiau jis išmeta ir kitų kenksmingų medžiagų. „Automobilis į aplinka daugiausia išmeta anglies dvideginio. Tačiau išmetama ir daugiau medžiagų, pavyzdžiui, angliavandenilių, tai yra nesudegęs kuras ir tas pats anglies viendeginis, azoto oksidas“, - papildo R. Vėlavičius.
Į techninių apžiūrų centrus atvyksta tiek automobiliai varomi benzinu, tiek dyzelinu. Kadangi skiriasi šių variklių veikimo principas, skiriasi ir jų tikrinimo metodika, tai yra, į kokius duomenis atsižvelgiama patikros metu. „Techninės apžiūros metus tikrinami skirtingi dyzelinių ir benzininių ar dujomis varomų automobilių parametrai. Pavyzdžiui, dyzelis dirba vienokiu režimu ir kenksmingiausia teršalų dalis yra kietosios dalelės, pagal kurias galima vertinti techninę būklę. Benzininiams varikliams matuojamas anglies viendeginis ir lambda reikšmė“, - skirtumą paaiškina R. Vėlavičius.
Tačiau jeigu jūsų vairuojamas ir tikrinamas automobilis yra apynaujis, gali būti, kad kontrolieriai variklio būklę patikrins tik kompiuteriniu būdu ir į išmetimo sistemą specialios įrangos nedės. „Jei tikrinama techninė būklė automobilio, atitinkančio Euro 6 normas, jam matavimas gali būti atliekamas per diagnostinę jungtį (OBD), kartu su tiesioginiu matavimu. Gali būti, kad tikrinimo metu bus naudojama tik diagnostinė jungtis. OBD testas analizuoja duomenis, esančius automobilio valdymo bloko atmintyje, ir seka automobilyje įrengtų daviklių duomenis. Jei davikliai nerodo klaidos ir jie visi yra sumontuoti, daroma išvada, kad automobilis atitinka gamintojo nustatytas technines charakteristikas ir yra techniškai tvarkingas. Todėl gali būti, kad net neturėsime ir tam tikrų reikšmių, kaip matuojant senų automobilių dūmingumą“, - aiškina R. Vėlavičius.
Automobilių techninės apžiūros metodika Lietuvoje per daug nesiskiria nuo tos, kuri naudojama kitose Europos valstybėse. „Europos Sąjungoje atliekant techninę apžiūrą vadovaujamasi ta pačia 2014 m. 45 direktyva, todėl tikrinimo metodai iš esmės visur tokie patys“, - sako R. Vėlavičius.
Jeigu automobiliui nepavyksta atlikti techninės apžiūros dėl per didelio dūmingumo, vairuotojai kartais ieško ne gedimo, kurį reikia pašalinti, bet kitokių problemos sprendimo būdų. Pavyzdžiui, yra teigiančių, jog galima variklio valdymo kompiuterį suprogramuoti taip, kad variklis dirbtų tokiu režimu, kuriuo dūmingumas sumažėja. Tačiau automobilių kompiuterių perprogramavimu užsiimančios įmonės „StartLine“ specialistas Irmantas Burinskas sako, kad tai mitas. „Benzininiams varikliams, jei yra pašalinti katalizatoriai, nieko nepadarysi ir techninės apžiūros tikrai nepavyks atlikti. Jokių galimybių tą problemą pašalinti perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį nėra“, - be užuolankų sako I. Burinskas.
Visgi didžioji dalis Lietuvos keliais važiuojančių automobilių yra varomi dyzelinu. Tačiau ir šiuo atveju reikia žinoti, kas nutiko iš tikrųjų. „Jei dūmingumą lemia kažkoks mechaninis gedimas, programavimas nepadės. Bet pasitaiko atvejų, kai dyzeliniam automobiliui kažkas perprogramavo variklio valdymo kompiuterį, nustatė neproporcingą kuro/oro normą ir tada jis pradėjo dūminti. Tokiu atveju, pabrėžiu, jei tai tik blogas programavimas, problemą galima išspręsti įrašius teisingą variklio valdymo programą“, - papildo I. Burinskas.
Išmetimo sistemos remontas
Automobilio išmetimo sistema yra neatsiejama jo veikimo dalis, nes ji ne tik sumažina teršalų išmetimą į aplinką, bet ir veiksmingai mažina variklio keliamą triukšmą. Tam, kad sistema veiktų kuo efektyviau, svarbu suprasti jos sandarą, veikimo principus ir priežiūros ypatumus.
Išmetimo sistemų sandara
Išmetimo sistema prasideda nuo variklio, tiksliau - nuo išmetimo kolektoriaus. Kolektorius surenka išmetamąsias dujas iš kiekvieno variklio cilindro ir perduoda jas toliau per sistemą. Šios sistemos pagrindiniai komponentai yra:
- Išmetimo kolektorius - surenka dujas iš variklio cilindrų.
- Katalizatorius - sumažina kenksmingų dujų kiekį, tokių kaip anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NOx) ir nevisiškai sudegintų angliavandenilių kiekį.
- Lambda zondas - reguliuoja degalų ir oro mišinį variklyje.
- Rezonatorius ir duslintuvas - sumažina garso lygį, kurį sukuria išmetamosios dujos.
Katalizatorius ir jo paskirtis
Katalizatorius yra išmetimo sistemos komponentas, kurio paskirtis yra mažinti kenksmingų išmetamųjų dujų kiekį. Jis veikia kaip katalizatorius, padedantis chemiškai pakeisti kenksmingas dujas į mažiau žalingas:
- Anglies monoksidas (CO) paverčiamas anglies dioksidu (CO2).
- Azoto oksidai (NOx) paverčiami azotu (N2) ir deguonimi (O2).
- Nevisiškai sudeginti angliavandeniliai (HC) paverčiami anglies dioksidu (CO2) ir vandeniu (H2O).
Katalizatoriaus veiksmingumas gali mažėti dėl įvairių priežasčių, įskaitant senėjimą, nešvarumus ar mechaninius pažeidimus, todėl svarbu reguliariai tikrinti ir, jei reikia, keisti šį komponentą.
Lambda zondas ir jo paskirtis
Lambda zondas, dar vadinamas deguonies sensoriumi, yra vienas iš svarbiausių išmetimo sistemos elementų. Jis matuoja deguonies kiekį išmetamosiose dujose ir perduoda šią informaciją variklio valdymo įtaisui (ECU). Remiantis gautais duomenimis, ECU koreguoja degalų ir oro mišinio santykį, siekiant optimizuoti degimo procesą, mažinti teršalų išmetimą ir užtikrinti efektyvų variklio veikimą.
Išmetimo sistemų tipai ir kainos
Išmetimo sistemų kainos gali svyruoti priklausomai nuo jų tipo ir naudojamų medžiagų. Paprastai, standartinės išmetimo sistemos, naudojamos lengvuosiuose automobiliuose, yra pigesnės, tačiau specializuotos sistemos, skirtos didesnei našumui arba prabangiesiems automobiliams, gali būti žymiai brangesnės. Vienas brangiausių išmetimo sistemos komponentų yra katalizatorius, ypač tie, kurie naudoja brangius metalus (pvz., platiną, paladį) teršalų neutralizavimui. Automobilių, kurie įrengti su specialiomis išmetimo valymo sistemomis, pavyzdžiui, su papildomais filtravimo elementais dyzeliniams varikliams mažinti kietųjų dalelių išmetimą, taip pat gali reikalauti didesnių investicijų remonto atveju.
Kuro priedai ir jų nauda
Siekiant pagerinti degalų kokybę, sumažinti neigiamą bioetanolio poveikį ir palaikyti optimalią variklio bei išmetimo sistemos būklę, naudojami specialūs kuro priedai. Kai kurie priedai skirti kompensuoti pablogėjusią degalų kokybę, stabilizuoti kurą, valyti ir saugoti elektros sistemą nuo korozijos, apsaugoti vožtuvų lizdus ir didinti oktaninį skaičių. Kiti priedai padeda apsaugoti kuro sistemą nuo dervų susidarymo, surišti kuro drėgmę, neleisti užšalti degalų tiekimo linijoms žiemą ir apsisaugoti nuo garų blokavimo vasarą. Ypač svarbūs yra priedai, skirti benzininiams varikliams, kuriuose naudojamas tiesioginis degalų įpurškimas, bei priedai, apsaugantys GPF (benzino kietųjų dalelių filtrą) ir katalizatorius. Naudojant tinkamus priedus, galima pagerinti variklio tarnavimo laiką ir efektyvumą, sumažinti kenksmingių medžiagų išmetimą, taupyti degalus ir atkurti variklio našumą.
Kaip veikia trijų padėčių katalizatorius ir lambda zondas
| Veiksnys | Poveikis |
|---|---|
| Prastas arba etiliuotas benzinas | Sunaikina katalitinį sluoksnį ir liambda zondo padengimą |
| Alyva ar aušinimo skystis išmetimo sistemoje | Užteršia ir slopina katalizatoriaus veikimą |
| Per riebus kuro mišinys | Variklio perkaitimas, keraminio pagrindo pažeidimas |
| Ankstyvas arba vėlyvas degimas | Variklio perkaitimas, katalizatoriaus pažeidimas |
| Mechaniniai smūgiai | Keraminio arba metalinio pagrindo sutrūkinėjimas |
| Perkaitimas | Keraminio pagrindo išsilydymas, vamzdžio užsikimšimas |
Automobilių išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti dviem būdais: didinti degalų naudojimo efektyvumą arba keisti iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. 2019 m. dauguma (66,7 proc.) Europos kelių transporto buvo varomi benzinu. Toliau rikiuojasi dyzeliniu kuru (24,55 proc.) ir kitu kuru, pavyzdžiui, dujomis ir elektra, varomi automobiliai. Elektra varomų automobilių daugėja - 2021 m. jų užregistruota 17,8 proc. (2020 m. - 10,7 proc.). Skaičiuojant automobilio išmetamą CO2 reikėtų atsižvelgti ne tik į eksploatacijos metu variklio išmetamas dujas, bet ir tas, kurios susidaro automobilius gaminant ir šalinant. Elektrinių automobilių gamyba ir šalinimas kol kas teršia aplinką labiau nei automobilių su vidaus degimo varikliu gamyba ir utilizavimas. Elektra varomų automobilių generuojamo CO2 kiekis taip pat priklauso nuo to, iš kokių šaltinių pagaminta jų naudojama elektra. Tačiau atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį, elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai.
Vienas automobilis per metus vidutiniškai į orą išmeta apie 4,6 tonos CO2 dujų. Žinant, kad šiais laikais net šeimos nariai nepasidalina vienu automobiliu, bendra tarša yra sunkiai suvokiama protu. Kol vieniems CO2 sumažinimas aktualus dėl nesėkmingos techninės patikros, kiti tiesiog siekia švaresnės aplinkos. Automobiliuose katalizatoriai pirmą kartą pradėti naudoti septintajame dešimtmetyje. Toks taršos mažinimo būdas pasiteisino - šiandien katalizatoriai yra naudojami visuose automobiliuose. Pagrindinės medžiagos katalizatoriuje, surenkančios CO2, yra platina, paladis ir rodis. Pro katalizatorių einančiose išmetamosiose dujose esančios CO2 kietosios dalelės prikimba prie minėtų medžiagų sienelių, todėl katalizatoriai išvalo net iki 98 proc. Lietuvoje negalima praeiti techninės apžiūros be katalizatoriaus, jeigu automobilis Lietuvoje buvo užregistruotas iki 2013 metų. Išimtis taikoma tiems automobiliams, kuriuose katalizatoriaus nebuvo gamykliškai. Norintys apskritai mažiau teršti gamtą sumažinant automobilio CO2 turėtų atsiminti - kuo mažesnės degalų sąnaudos, tuo mažesnė CO2 tarša. Taršai įtakos turi ir kuro kokybė bei automobilio būklė, todėl išbandykite geresnės kokybės (premium) degalus, neatidėliokite alyvos keitimo ir nedelskite pašalinti atsiradusių gedimų.
Vidaus degimo varikliui veikiant, į aplinką išsiskiria daugybė nuodingų medžiagų, tarp kurių pavojingiausios yra anglies monoksidas (CO), nesudegę angliavandeniliai (CH) ir azoto oksidai (NO, NO2). Šių kenksmingų medžiagų išmetamųjų dujų kiekio mažinimas tapo svarbia aplinkosaugos užduotimi, ypač didžiuosiuose miestuose, kur automobilių tarša sudaro didelę dalį bendro oro užterštumo. Pirmieji automobilių išmetamųjų dujų valymo įrenginiai, atsiradę XX a. viduryje, buvo dviejų komponentų, nes galėjo neutralizuoti tik dvi iš trijų pagrindinių kenksmingų medžiagų - CO ir CH. Vėliau pradėtas naudoti radis, leidęs paversti azoto oksidus paprastu azotu. Šiuolaikinis, veiksmingiausiu pripažintas trijų komponentų selektyvinis dviejų dalių katalitinis neutralizatorius su atgaliniu ryšiu, užtikrina efektyvų visų trijų pagrindinių teršalų neutralizavimą.
Kaip veikia katalizatorius?
Šiuolaikinis katalitinis neutralizatorius yra korpusas, kurio viduje yra specialus, karščiui atsparus keraminis arba metalinis pagrindas, primenantis korio struktūrą. Šio pagrindo paviršius padengtas platinos, paladžio ir rodžio sluoksniu. Dėl specialaus pagrindo mikroreljefo, bendras katalizinio paviršiaus plotas gali siekti iki 20 000 kvadratinių metrų. Katalizatorius montuojamas išmetimo sistemoje, paprastai iškart po išmetimo kolektoriaus, nes jo veiksmingam darbui būtina aukšta temperatūra - apie 250 laipsnių Celsijaus. Veikiant vidaus degimo varikliui, karštos išmetamosios dujos pereina per katalitinio neutralizatoriaus groteles. Dėl katalizatorių - platinos, paladžio ir rodžio - poveikio, kenksmingos dalelės arba oksiduojasi, arba skyla į ne tokias pavojingas chemines medžiagas, tokias kaip vandens garai, anglies dioksidas ir azoto dujos.
Liambda zondas ir jo vaidmuo
Trijų komponentų katalizatoriaus efektyvumą užtikrina vadinamasis liambda zondas arba deguonies daviklis. Šis daviklis nuolat tiria laisvo deguonies kiekį išmetamosiose dujose ir siunčia signalą elektroniniam sistemos valdymo blokui. Remdamasis šiuo signalu, valdymo blokas koreguoja kuro ir oro mišinio santykį - nusprendžia, ar mišinį reikia sutirštinti, ar paly ginti, taip optimizuodamas degimo procesą ir maksimaliai padidindamas katalizatoriaus efektyvumą. Pirmą kartą tokią sistemą su liambda zondais 1977 m. panaudojo „Volvo". Šiandien ji yra beveik kiekviename naujame automobilyje ir yra gyvybiškai svarbi aplinkosaugos standartų laikymisi.
Katalizatoriaus eksploatacija ir galimi gedimai
Katalizatorius paprastai apskaičiuotas maždaug 150 000 kilometrų ridos, tačiau jo veikimo trukmė ir efektyvumas labai priklauso nuo degimo ir kuro tiekimo sistemos būklės, bei benzino kokybės. Ankstyvas arba vėlyvas degimas, taip pat per daug tirštas (riebus) kuro mišinys gali sukelti variklio perkaitimą, o tai savo ruožtu gali pažeisti keraminį katalizatoriaus pagrindą - koriai gali išsilydyti, užkimšdami neutralizatorių. Katalizatorius gali tinkamai veikti tik variklyje, kuriame įrengta elektroninė uždegimo sistema ir mikroprocesorių valdomas kuro įpurškimas. Taip pat labai kenkia prastas kuras, ypač etiliuotas benzinas, kuris beveik momentaliai sunaikina katalitinį sluoksnį ir liambda zondo padengimą. Viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria automobilių savininkai, yra katalizatoriaus užsikimšimas, užteršimas ar mechaniniai pažeidimai. Užsikimšimas įvyksta dėl suodžių ar kitų medžiagų kaupimosi, ribojančio išmetamųjų dujų pratekėjimą. Užteršimas gali atsirasti dėl kitų sistemų gedimų, kai į katalizatorių patenka alyva ar aušinimo skystis. Mechaniniai pažeidimai gali atsirasti dėl smūgių arba perkaitimo, dėl ko keraminis ar metalinis pagrindas gali sutrūkinėti ar net išsilydyti. Dėl šių priežasčių, taip pat dėl aukštos katalizatorių kainos, kai kurie senesnių automobilių savininkai linkę katalizatorių išpjauti ir vietoje jo sumontuoti rezonatorių, kuris neatlieka neutralizatoriaus funkcijų. Tačiau tai lemia didesnę taršą ir gali sukelti papildomų problemų, tokių kaip automobilio dinaminių rodmenų pablogėjimas, padidėjęs kuro sunaudojimas ir prietaisų skydelyje užsidegančios klaidos lemputės. Jei katalizatorius sugenda, dažniausiai jis yra pašalinamas ir pakeičiamas nauju arba, retais atvejais, sumontuojamas rezonatorius. Tačiau rekomenduojama jį pakeisti nauju, nes tai yra vienintelis būdas išlaikyti automobilio ekologiškumą ir tinkamą veikimą.
tags: #ismetamosios #dujos #benzinas #co #mazinti