Siekiant užtikrinti saugesnį eismą keliuose ir mažinti neigiamą transporto priemonių poveikį aplinkai bei gyventojų sveikatai, Vyriausybė pritarė Saugaus eismo automobilių keliais ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pakeitimams. Šie pakeitimai, kurie įsigalios 2024 m. sausio 1 d., suteiks papildomus įgaliojimus aplinkosaugos pareigūnams stabdyti ir kontroliuoti transporto priemonių taršą.
Aplinkos ministerijos parengti įstatymų projektai, bendradarbiaujant su Susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija ir policija, numato, kad Aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams bus suteikta teisė riboti taršos reikalavimų neatitinkančių lengvųjų automobilių, autobusų ir krovininių automobilių (M1, M2, M3, N1, N2, N3 klasių) dalyvavimą eisme.
Nauji įgaliojimai pareigūnams
Pakeitus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Lietuvos transporto saugos administracijai bus sudarytos teisinės sąlygos į sąrašą trūkumų, kuriuos nustačius panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, įtraukti ir transporto priemonių taršos reikalavimų pažeidimus. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai turės teisę savarankiškai stabdyti keliuose nurodytų klasių transporto priemones ir tikrinti, ar į aplinką išmetamų teršalų kiekiai ir kiti taršos parametrai atitinka reikalavimus. Nustačius neatitikimus, bus panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas.
Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai galės papildomai stabdyti M1 ir N1 klasių (lengvąsias keleivines ir lengvąsias krovinines) transporto priemones, tikrinti jų išmetamų teršalų atitiktį reikalavimams ir, esant pažeidimams, panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
Lengvoji keleivinė transporto priemonė apibrėžiama kaip transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, turinti ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui. Lengvoji krovininė transporto priemonė - skirta kroviniams vežti, kurios techniškai leistina bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos.
Statistika ir aktualumas
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, 2022 m. apie 50 proc. kelių transporto priemonių iš pirmo karto nepraėjo privalomosios techninės apžiūros. Apie 10 proc. iš apžiūrai pateiktų 777,3 tūkst. M1 ir N1 klasių transporto priemonių nepraėjo techninės apžiūros dėl taršos reikalavimų neatitikimo - buvo nustatytas per didelis dūmingumas ar anglies monoksido kiekis, eksploatacinių skysčių nuotėkis. Tai reiškia, kad 2022 m. viešajame eisme galimai dalyvavo apie 78 tūkst. taršos reikalavimų neatitinkančių lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovininių transporto priemonių.
2023 m. situacija išliko panaši: apie 47 proc. transporto priemonių iš pirmo karto nepraėjo privalomosios techninės apžiūros, o apie 10 proc. M1 ir N1 klasių transporto priemonių nepraėjo jos dėl taršos reikalavimų neatitikimo. Benzininėms transporto priemonėms per didelis išmetamųjų dujų kiekis buvo nustatomas 2,63 proc. atvejų, o dėl pernelyg didelio dūmingumo „išbrokuotų“ automobilių dalis sudarė 6,4 proc.
Vidutinis Lietuvos transporto parko (M1 ir N1 klasės) amžius siekia beveik 15 metų, todėl techninės problemos, lemiančios didesnę taršą, gali atsirasti net ir praėjus keliems mėnesiams po techninės apžiūros.
Pasekmės vairuotojams
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, nustatę, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis ir dūmingumas viršija ribines vertes, techninės apžiūros dokumento galiojimą panaikins po 48 valandų nuo sprendimo surašymo momento. Jeigu bus nustatytas skysčių nuotėkis, techninės apžiūros dokumento galiojimas baigsis iš karto. Važinėjimas be galiojančios techninės apžiūros yra draudžiamas.
Už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija ribines vertes, eksploatavimą numatytos administracinės nuobaudos: fiziniams asmenims - 100-300 eurų (pakartotinai - 300-500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 300-500 eurų (pakartotinai - 600-900 eurų).
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus specialistė primena, kad vairuotojas privalo sustoti, kai jį stabdo uniformuoti pareigūnai, įskaitant aplinkosaugininkus. Nepaklusnumas gali užtraukti baudą nuo 850 iki 1200 eurų.
Aplinkosaugininkai jau pradės matuoti automobilių taršą
Sąlygos siekti mažesnės taršos
Aplinkos ministerijos dokumente nurodoma, kad mažiau taršus automobilis (M1 klasės) yra tas, kurio bendras CO2 kiekis neviršija 130 g/km, o pirmoji registracija įvyko ne seniau kaip 2013 m. Tokios transporto priemonės gali būti varomos benzinu, benzinu/dujomis, benzinu/elektra, dujomis, elektra, etanoliu, gamtinėmis dujomis ar suskystintomis dujomis (išskyrus elektromobilius).
Fiziniai asmenys, norintys gauti 1000 eurų kompensaciją už mažiau taršaus automobilio įsigijimą, turi būti eksploatavę lengvąjį automobilį (registruotą Lietuvoje ne mažiau kaip 12 mėnesių), jį pridavę sunaikinti ir įsigiję bei savo vardu įregistravę mažiau taršų automobilį. Svarbu žinoti, kad kompensacija gali būti suteikta tik vieną kartą už konkretų automobilį, o įsigytą mažiau taršų automobilį privaloma išsaugoti bent dvejus metus.
Taip pat svarstoma galimybė apmokestinti taršius automobilius, išskiriančius daugiau nei 130 g/km anglies dvideginio, kasmetiniu mokesčiu, kurio dydis priklausytų nuo viršytų normų.
Aplinkos apsaugos departamentas, bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis, vykdys automobilių taršos patikrinimus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šie patikrinimai, kurie bus informuojami iš anksto, padės užtikrinti, kad keliuose dalyvautų tik techniškai tvarkingi ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkantys automobiliai.
tags: #ismetamuju #tersalu #kiekis #dumingumas #m1