Stogas yra svarbiausia pastato atitvarinė dalis, turinti didelę įtaką pastato visuminiams šilumos nuostoliams bei energijos vartojimo efektyvumui. Sumažinus šilumos nuostolius per stogo konstrukciją, suvartojama mažiau energijos viso namo šildymui arba vėsinimui. Nepriklausomai nuo stogo tipo ar jo nuolydžio, stogas yra svarbiausia pastato atitvarinė dalis, turinti didelę įtaką pastato visuminiams šilumos nuostoliams bei energijos vartojimo efektyvumui.
Pagrindinės sąvokos
- Atbraila - žemesnis šlaitinio ar plokščiojo stogo kraštas.
- Atvirkštinis stogas - tai eksploatuojamas stogas, kuriame šiluminė izoliacija įrengta virš hidroizoliacinio sluoksnio.
- Hidroizoliacinė stogo danga - iš hidroizoliacinių medžiagų vieno ar kelių sluoksnių sudaryta vandeniui nelaidi stogo danga.
- Apsauginis hidroizoliacinės dangos sluoksnis - paviršinis sluoksnis ar sluoksniai virš hidroizoliacinės dangos, apsaugantis šią dangą nuo atmosferos poveikio.
- Papildomas hidroizoliacinis sluoksnis - po arba virš hidroizoliacinės stogo dangos įrengtas papildomas hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis.
- Įlaja - anga stogo dangoje vandeniui nuo stogo nuleisti.
- Karnizas - stogo šlaito dalis, išsikišusi už išorinės sienos.
- Kraigas - šlaitinio stogo viršutinė horizontali šlaitų sankirtos briauna.
Bendrieji stogų reikalavimai
Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus. Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių norminių dokumentų reikalavimus. Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą. Užlipimui ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai. Stogams įrengti panaudoti statybos produktai neturi teršti aplinkos. Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus. Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Stogai turi turėti pakankamą nuolydį lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti panaudoti stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai. Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema. Stogų šilumą izoliuojančios savybės turi atitikti reglamentų reikalavimus. Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus. Stogų konstrukcijoms naudoti neleidžiama tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (vyksta cheminė reakcija, elektros korozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgaamžiškumą. Stogai turi būti chemiškai atsparūs juos supančios aplinkos poveikiui. Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Žaibolaidžių išdėstymas ir jų įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais.
Šlaitiniai stogai turi būti vėdinami. Šlaitinio stogo vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas taip, kad užtikrintų pakankamą oro judėjimą nuo apačios iki pat viršaus. Tam turime įrengti oro patekimo angas stogo karnize ir oro išėjimo angas stogo viršuje, prie kraigo. Labai dažna šlaitinių stogų įrengimo klaida - neteisingai naudojamos plėvelės apsaugai nuo vėjo ir hidroizoliacijai. Paprastai stogo įrengimo klaidos pastebimos ne iškart pabaigus remonto darbus, bet gerokai vėliau. Todėl labai svarbu stengtis stogo konstrukciją įrengti kruopščiai ir taisyklingai, kad netektų po metų kitų vėl remontuoti stogo. Tik teisingai įrengtas stogas Jums ilgai tarnaus ir nereikalaus ypatingos priežiūros.
Didžiausi šilumos nuostoliai (iki 80 proc.) patiriami dėl nesandaraus stogo, nes į viršų su dideliu spaudimu kylantis šiltas oras suranda net pačius mažiausius plyšelius ir pro juos išsiveržia į išorę. Aerozolinis skystis purškiamas iš vidinės pusės (iš apačios) tiesiai ant difuzinės plėvelės, tarp gegnių. Per kelias sekundes medžiaga išsiplečia iki 100 kartų, tvirtinai prilipdama prie paviršių, besiplėsdama užpildo visus nesandarumus, taip sudarydama vientisą šiltinimo medžiagos sluoksnį. Vėliau prie gegnių kas 60 cm tvirtinami skersiniai tašai (siekiant išvengti šalčio tiltų per medines gegnes), prie kurių tvirtinami vidinės apdailos medžiagos lakštai. Garą izoliuojanti plėvelė, dėl gerų oro ir garo laidumo savybių, nenaudojama.
Pastatų stogai būna dviejų tipų: plokštieji (sutapdinti) ir šlaitiniai. Populiariausi gyvenamųjų namų stogai Lietuvoje yra įvairiausio nuolydio šlaitiniai stogai. Šilumos izoliacijos įrengimo požiūriu stogai dar yra skirstomi į apšiltintus, kai po jais įrengiamos šildomos patalpos, ir neapšiltintus, kai po jais paliekamos nešildomos erdvės, negyvenamos palėpės. Apšiltinti šlaitiniai stogai: Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių. Tam, kad stogas atitiktų galiojančius norminius reikalavimus, šilumos izoliacijos sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip 250 mm. Tarp gegnių yra įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis, kurio storis ne mažesnis kaip 200 mm. Jei gegnės žemesnės, tai jos paaukštinamos atitinkamo storio lentą prikalant ant gegnės. Iš šiltosios pusės, t.y. iš pastato vidaus pusės, ant gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras), paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Prie gegnės apačios, per pritvirtintą polietileno plėvelę, yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija. Šilumos izoliacijai rekomenduojame naudoti ypač gerai šilumą izoliuojančias, nedegias, universalias akmens vatos plokštes.
Statant energiškai efektyvų, pasyvų namą su šlaitiniu stogu, jo konstrukcija iš esmės niekuo nesiskiria nuo tradicinio namo stogo konstrukcijos. Tik energiškai efektyvaus namo stogui reikia padidinti šilumos izoliacijos storį, kuris atitiktų pasyvių namų reikalavimus. Be to, vandens garų izoliacijos (užtvaros) sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad garantuotų patikimą stogo konstrukcijos sandarumą. Padidintas sandarumas užtikrina, kad pastatų konstrukcijos bus energiškai efektyvios.
Palėpės šiltinimas: Statantiesiems namą su nenaudojama, šalta palėpe šilumos izoliacinio sluoksnio tarp gegnių nereikia. Stogo konstrukcija tampa parasta, t.y. naudojama tik hidroizoliacija, o virš jos suformuotas oro tarpas ir stogo danga. Šiltinimo sluoksnis yra įrengiamas ant perdangos. Svarbu užtikrinti, kad būtų patikimai sujungti į vientisą sluoksnį šilumos izoliacijos sluoksniai ant perdangos ir ant išorės sienos. Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia sumontuoti energiškai efektyvų izoliacijos sluoksnį. Klokite universalias šilumos izoliacijos plokštes, perdengiant dviem ar daugiau sluoksnių taip, kad tarp gretimų plokščių neatsirastų plyšių. Palėpei šiltinti rekomenduojame naudoti ypač gerai šilumą izoliuojančias, nedegias universalias akmens vatos plokštes. Bendras šilumos izoliacijos storis turėtų būti apie 250-300 mm.
Jei perdanga, virš kurios įrengiamas šiltinimas, yra monolitinė ar iš gelžbetoninių plokščių, tai šilumos izoliacijos sluoksnį galima įrengti tiesiai ant jo be jokių papildomų plėvelių. Tais atvejais, kai plyšiai tarp perdangos plokščių yra neužtaisyti, tikslinga ant perdangos plokščių prieš įrengiant šilumos izoliacijos sluoksnį pakloti orui mažai laidų sluoksnį, pavyzdžiui, iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės. Jei perdanga yra medinė, iš pastato vidinės pusės, prieš įrengiant šilumos izoliacijos sluoksnį, turime prie perdangos sijų pritvirtinti vandens garų ir oro izoliaciją iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės. Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo skersinės infiltracijos, t.y. nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes arba difuzinę plėvelę. Pastarąją būtina gerai pritvirtinti. Palėpė turi būti vėdinama, todėl pastato galuose reikia įrengti vėdinimo angas, kurių bendras plotas turi būti ne mažesnis kaip 1/500 palėpės ploto. Pavyzdžiui, jei palėpės plotas yra 150 kv. m, tai viename ir kitame pastato gale esančios angos turi būti ne mažesnės kaip 40x40 cm.
Energiškai efektyvaus namo stogui reikia padidinti šilumos izoliacijos storį, kuris atitiktų pasyvių namų reikalavimus. Pagal Lietuvos statybos techninius reglamentus, jeigu statomas energiškai efektyvus - A, A+ ar A++ energinės klasės namas, jo stogo šilumos perdavimo koeficientas turi būti U = 0,14 - 0,10 W/m2K. Šis skaičius reiškia, kad tokiam stogui reikės nuo 340 iki 400 mm storio akmens vatos. Kadangi akmens vata dedama tarp gegnių, stogo varža dar sumažėja - termoizoliacijos storis turi būti didinamas! Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduriama šiltinant stogą - kuomet termoizoliacija dedama tarp gegnių ir neišlaikomas medžiagos vientisumas. Taip gegnės tampa dideliais šilumos tilteliais, per kuriuos prarandama net iki 30 proc. šilumos. Tokiais atvejais iškyla ir daugiau problemų: sumažėja vidinių paviršių temperatūra, padidėja šilumos nuostoliai, o blogiausiu atveju, ant konstrukcijų gali pradėti kauptis dideli drėgmės kiekiai. Kaip išspręsti šią problemą? Geriausias būdas pasiekti norimą rezultatą ir atitikti reikalavimus energiškai efektyvaus namo stogui - termoizoliacinį sluoksnį įrengti virš gegnių. Stogą šiltinant FINNFOAM FF-PIR plokštėmis, kurių šilumos laidumo koeficientas yra 0,022, kai šilumos izoliacija dedama ne tarp gegnių, o ant jų, sumažinamas konstrukcijos storis, svoris ir išsprendžiama šilumos tiltelių problema. Šlaitinį stogą šiltinant virš gegnių, pastarųjų nereikia didinti - užtenka tokio skersmens gegnių, kad jos atlaikytų susidarančias apkrovas. Gegnių aukštis parenkamas tik pagal konstrukcijos apkrovas (dažniausiai pasirenkamos 150 ar 200 mm aukščio), o ne tokios, kad tilptų reikalingas vatos sluoksnis - tarkime, A++ energinės klasės name gegnės ir vatos storis sudarytų apie 400 mm izoliaciją, o gegnės ir FF-PIR plokštės bendras storis būtų tik 310 mm. FF-PIR plokštės pasižymi išskirtinėmis šiluminėmis savybėmis - FF-PIR šilumos laidumo koeficientas λD = 0,022 W/mK yra vienas žemiausių rinkoje. Šis rodiklis reiškia, kad norint pasiekti tam tikrą konstrukcijos varžą, reikės iki dviejų kartų plonesnio izoliacijos sluoksnio, lyginant su kitomis medžiagomis. Plokštės yra standžios, todėl uždėtos ant gegnių nenusmuks, išlaikys savo formą ir tvirtumą. FF-PIR plokštės netrupa ir nedulka, jas galima apdirbti įprastais staliaus įrankiais. Plokštės yra paruoštos montavimui, aliuminio folijos danga iš abiejų plokštės pusių sudaro sandarų sluoksnį. Džiugina ir tai, kad vis daugiau užsakovų atsižvelgia ir į tai, kad FF-PIR yra aplinkai draugiškas gaminys, į aplinką neišskiriantis jokių kenksmingų dalelių ar dujų.
Šlaitinių stogų renovacija: Keičiant stogo dangą, dažnai iškyla klausimas, kaip teisingai sutvarkyti, modernizuoti visą stogo konstrukciją ir kaip ją gerai apšiltinti, kad naujasis stogas būtų ilgaamžis, efektyviai tarnautų, o remontui išleisti pinigai būtų panaudoti prasmingai ir racionaliai. Stogo renovaciją reikėtų pradėti nuo aiškaus apibrėžimo, ko jūs siekiate: ar norite tik pakeisti stogo dangą, o gal norėtumėte įsirengti mansardą ir taip pasididinti savo gyvenamąjį plotą? Kokią dangą įsivaizduojate ant savo namo stogo? Juk dangų pasirinkimo spektras labai platus. Priėmus sprendimus dėl stogo dangos ir palėpės ar mansardos įrengimo, galima pereiti prie stogo konstrukcijos įrengimo. Pirmiausia reikėtų atidžiai apžiūrėti visą stogo konstrukciją. Ypač įdėmiai apžiūrėkite gegnes: ar jos tvirtos, ar jos atlaikys naują stogo dangą, ar mediena nesutrūnijusi ir nesupuvusi. Jei gegnės yra vietomis sutrūkinėjusios, kelia abejonių, ar naujasis stogas atlaikys apkrovas, reikėtų pasitarti su specialistais, kaip tas gegnes sustiprinti arba pakeisti naujomis. Be to, reikėtų nepamiršti, kad atnaujinant stogą medines jo konstrukcijas verta apdoroti antiseptikais ir antipirenais. Taip padidės medinių gegnių atsparumas grybeliams, ugniai. Palėpės ir mansardos šiltinimo ypatumus jau aptarėme šiame straipsnyje kalbėdami apie naujai įrengiamus stogus. Tokie pat medžiagų naudojimo principai ir tokie pat sprendimai naudojami ir renovacijos metu.
Kaip namo savininkas privalote pasirūpinti, kad būtų saugu lipti ant stogo ir ant jo būti. Turėklai aplink visus ant stogo lipti skirtus liukus. Stogo konstrukcija ir apsauga nuo nuošliaužų turi būti tokių matmenų, kurie atitiktų konkrečias žiemos sezono sąlygas. Nuo stogo turi būti nuvalytas sniegas ir ledas, kad atskirose jo vietose nesusidarytų apkrova, kuri slėgtų pastato ir stogo konstrukciją. Pagal LR statybos techninį reglamentą (VII skyrius), šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvai įrengiami pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo instrukciją arba pagal pastato projekte nurodytus sniego gaudytuvų brėžinius.
Plokštieji neeksploatuojamieji stogai
Plokštiesiems neeksploatuojamiesiems stogams priskiriami stogai, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 0,7 ° ir ne didesnis kaip 7 °. Įrengiant stogus su nuolydiu nuo 0,7 ° iki 1,4 °, turi būti naudojami šio nuolydžio stogams specialiai pritaikyti statybos produktai ir konstrukciniai sprendiniai pagal hidroizoliacines dangos gamintojo dangos įrengimo rekomendacijas.
Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą: garus izoliuojančio sluoksnio; nuolydžio suformavimo sluoksnio; termoizoliacinio sluoksnio; vėjui nelaidaus sluoksnio; vėdinamo oro sluoksnio; vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio; papildomų hidroizoliacinių sluoksnių; hidroizoliacinės stogo dangos; hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio. Priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir panaudotų statybos produktų gali būti įrengti visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti sluoksniai arba gali būti įrengti atskirų sluoksnių deriniai.
Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos tvirtinimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais, įvertinant stogą veikiančias vėjo ir kitas apkrovas.
Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų statybos produktams ir paklotams:
- Nuo atmosferos poveikių neapsaugotų betoninių ir gelžbetoninių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 200.
- Nuo atmosferos poveikių neapsaugotų kitų mineralinių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 150.
- Bituminių ir kitų mastikų atsparumas temperatūrai turi būti ne mažesnis kaip 75 °C.
- Vėdinamų plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų šiluminei izoliacijai (t.y., tais atvejais, kai termoizoliacinis sluoksnis neapkraunamas) leidžiama naudoti nesuslūgstančius ir tūrio nekeičiančius termoizoliacinius statybos produktus. Šie statybos produktai gali būti klojami laisvai arba, esant reikalui, tvirtinami, kad nenuslinktų.
- Hidroizoliacinei dangai ir garus izoliuojančiam sluoksniui įrengti skirtų betoninių paklotų ir išlyginamųjų sluoksnių paviršius turi būti lygus, švarus ir sausas, ištrupėjimai ir plyšiai turi būti užtaisyti. Šių paklotų paviršiuose neturi būti išsikišimų, galinčių pradurti hidroizoliacinę dangą arba garus izoliuojantį sluoksnį. Tarp hidroizoliacinės dangos betoninio pakloto ir virš stogo iškylančių vertikalių paviršių (karnizų, liftų šachtų ir panašiai) turi būti palikti ne mažesnio kaip 20 mm pločio deformaciniai tarpai.
- Hidroizoliacinės dangos arba garus izoliuojančio sluoksnio paklotams įrengti naudojamų termoizoliacinių statybos produktų sujungimai vieni kitų atžvilgiu turi būti perslinkti. Jei klojami keli termoizoliacinių statybos produktų sluoksniai, jų sujungimai gretimų sluoksnių atžvilgiu turi nesutapti. „Kryžmiški“ termoizoliacinių statybos produktų sujungimai neleidžiami.
- Termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį. Minimalūs reikalavimai termoizoliaciniams statybos produktams iš mineralinės vatos ir polistireninio putplasčio tokie: kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš dviejų ar daugiau mineralinės vatos sluoksnių, arba termoizoliaciniam sluoksniui panaudota vienasluoksnė mineralinė vata su skirtingomis viršutinių ir apatinių sluoksnių stiprumo savybėmis, apatinių mineralinės vatos sluoksnių gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 % [4.20], turi būti ne mažesnis kaip 30 kPa, o viršutinio sluoksnio - ne mažesnis kaip: 50 kPa, kai viršutinis sluoksnis ne plonesnis kaip 40 mm; kitais atvejais 60 kPa; kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš vieno mineralinės vatos sluoksnio, tokio statybos produkto iš mineralinės vatos gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 % [4.20], turi būti ne mažesnis kaip 50 kPa; kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš dviejų ar daugiau polistireninio putplasčio (EPS arba XPS) sluoksnių, apatinių polistireninio putplasčio sluoksnių gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 % [4.20], turi būti ne mažesnis kaip 80 kPa, o viršutinio sluoksnio - ne mažesnis kaip 100 kPa; kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas iš vieno polistireninio putplasčio (EPS arba XPS) sluoksnio, tokio statybos produkto iš polistireninio putplasčio gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 %, turi būti ne mažesnis kaip 100 kPa.
- Visi stogo konstrukcijoms gaminti naudojami metalo ir skardos elementai turi būti iš korozijai atsparių statybos produktų: cinkuoto plieno, nerūdijančio plieno, vario ir panašiai.
- Kai stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojančiam sluoksniui naudojama polietileno plėvelė ir panašūs statybos produktai, garus izoliuojantį sluoksnį neleidžiama įrengti tiesiogiai ant trapecinių plieno lakštų paviršiaus.
Stoguose, įrengtuose virš 12 ºC-30 ºC temperatūros patalpų su mažesniu kaip 80 % santykiniu oro drėgniu, kai stogų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m2·K) vertė ir garus izoliuojančio sluoksnio sd vertė atitinka Reglamento 3 priedo reikalavimus, garus izoliuojančio sluoksnio paklotams gali būti panaudoti iki 20 mm storio termoizoliaciniai statybos produktai. Kitais atvejais paklotams panaudotų termoizoliacinių statybos produktų storis turi būti pagrįstas skaičiavimais.
Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų garus izoliuojantiems sluoksniams:
- Garų izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė. Stoguose virš šildomų patalpų garų izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Garų izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Stogų virš šildomų patalpų garų izoliuojančio sluoksnio sd vertė turi būti pagrįsta skaičiavimais pagal reikalavimus arba turi atitikti Reglamento 3 priedo reikalavimus.
- Vėdinamuose stoguose, įrengtuose virš 12 ºC-30 ºC temperatūros patalpų su mažesniu kaip 85 % santykiniu oro drėgniu, kai vėdinamame oro sluoksnyje virš termoizoliacinio sluoksnio įrengto vėjui nelaidaus sluoksnio sd ≤ 0,2 m, iš vidinės termoizoliacinio sluoksnio pusės esančio garų izoliuojančio sluoksnio sd vertė turi būti ne mažesnė kaip 20 m.
- Stogų virš šaldomųjų pastatų ir patalpų garų izoliuojančio sluoksnio reikalavimai nustatyti.
- Stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų ir stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose (prie švieslangių, šachtų ir pan.) garų izoliuojantis sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus. Deformacinių siūlių garinės izoliacijos sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad iš pastato patalpų nepraleistų drėgmės ir dengtų kompensatorių kraštus.
- Plokščiuosiuose stoguose, kurie įrengti virš horizontalių gelžbetoninių perdenginių, pirmiausia turi būti įrengtas nuolydį formuojantis sluoksnis, o garų izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas virš nuolydį formuojančio sluoksnio. Šis reikalavimas netaikomas, kai nuolydį formuojantis sluoksnis įrengiamas iš specialiai tam tikslui skirtų gamyklinių termoizoliacinių statybos produktų.
Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos sutvirtinimo reikalavimai: Stogo hidroizoliacinėje dangoje turi būti numatytas reikiamas papildomų hidroizoliacinių sluoksnių skaičius, jų išdėstymas ir statybos produktai šių sluoksnių įrengimui.
Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų prijungimo prie vertikalių paviršių reikalavimai:
- Prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą ant vertikalios mūrinės sienos, mūras turi būti nutinkuotas arba mūro siūlės turi būti užpildytos, o paviršius išlygintas.
- Stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais pastarieji turi būti padengti hidroizoliacine danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Sujungimo su parapetais vietose, kai parapeto aukštis žemesnis nei 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta. Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.
Deformacinių siūlių įrengimo hidroizoliacinėje stogo dangoje reikalavimai:
- Deformacinės siūlės turi būti atitrauktos nuo sienų, parapetų ir kitų virš stogo išsikišusių pastato dalių ne mažiau kaip 500 mm.
- Deformacinių siūlių išdėstymo intervalai turi būti tokie, kad užtikrintų hidroizoliacinės dangos sandarumą ir jos atsparumą irimui dėl deformacinių reiškinių.
- Betone, keramzitbetonyje arba mediniuose paklotuose deformacinės siūlės turi būti įrengtos ne didesniais kaip 10 m intervalais, o termoizoliacinių statybos produktų paklotuose - ne didesniais kaip 30 m intervalais.
- Pastato aukščio perkryčio vietose esančiose deformacinėse siūlėse turi būti įrengti kompensatoriai. Deformacinės siūlės konstrukcija turi būti tokia, kad, atsiradus deformacijai, pro siūlę nepratekėtų vanduo. Deformacinių siūlių įdėklams turi būti naudojami nedegūs termoizoliaciniai statybos produktai.
- Deformacinės siūlės pastato konstrukcijose, paklote ir hidroizoliacinėje stogo dangoje turi būti sutapdintos.
Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio reikalavimai:
- Vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengtas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu.
- Kai hidroizoliacinė danga įrengta ant betoninių ar gelžbetoninių paklotų, privaloma įrengti vandens garų slėgio išlyginamąjį sluoksnį.
- Vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius.
- Visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai. 60 m²-80 m² stogo plote turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas vėdinimo kaminėlis.
Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų parapetų reikalavimai:
- Parapetai turi būti iškilę virš hidroizoliacinės stogo dangos paviršiaus ne mažiau kaip 100 mm.
- Parapetai viso pastato perimetru turėtų būti įrengti viename lygyje.
- Parapetų viršaus nuolydis turi būti į stogo pusę ir ne mažesnis kaip 2,9 °.
- Padengiant parapetus skarda, ją būtina iškišti už vertikalaus sienos paviršiaus į abi sienos puses: esant keraminių, silikatinių apdailos plytų ir kitų išorės apdailai naudojamų statybos produktų atsparumui šalčiui, ne mažesniam kaip 100 šaldymo ir šildymo ciklų (Šilutės, Klaipėdos, Palangos ir Skuodo rajonuose - ne mažesniam kaip 150 šaldymo ir šildymo ciklų), - ne mažiau kaip 50 mm, o esant mažesniam atsparumui šalčiui, - ne mažiau kaip 80 mm.
Eksploatuojami stogai
Eksploatuojamus stogus veikia labai daug veiksnių. Transporto arba pėsčiųjų eismui skirti eksploatuojami stogai paprastai yra įrengiami taikant taip vadinamą „atvirkštinio stogo“ sistemą, nors galima įrengti ir įprastą eksploatuojamo plokščiojo stogo sistemą. Abi šias sistemas sudaro tokie patys pagrindiniai sluoksniai: laikanti betono, dažniausia monolitinė, perdangos konstrukcija, įvairūs izoliaciniai sluoksniai ir stogo danga. Kadangi eksploatuojamus stogus veikia lietus, sniegas ir kitokia drėgmė, formuojamas nuolydis vandens nuvedimui. Dažniausiai nuolydis vandens nuvedimui yra formuojamas ant perdangos. Po to „atvirkštiniuose stoguose“ ant nuolydžio formavimo sluoksnio yra įrengiama hidroizoliacija, o termoizoliacinis, šilumos izoliavimo sluoksnis jau montuojamas ant hidroizoliacijos. „Atvirkštinio stogo“ sistemos esmė yra ta, kad šilumos izoliacija yra drėgnoje, šlapioje aplinkoje. Todėl savaime suprantama, kad šiam sprendimui būtina rinktis tokias šilumą izoliuojančias medžiagas, kurios visai neįgeria arba įgeria labai nedaug vandens. Šilumą izoliuojančios savybės tokioje konstrukcijoje sumažėja. Be to, vandens nuvedimo sistema turi turėti specialias vandens surinkimo vietas. Visų pirma, tai - drėgmė, kuri pablogina tokio stogo termoizoliacijos šilumines savybes. Įprastu atveju, „atvirkštinio“ stogo konstrukcijoje termoizoliacijai naudojamos plastikinės medžiagos. Visi plastikiniai izoliacijos tipai turi leistinas deformacijos ribas net iki 10 proc. Todėl pilnai apkrovus eksploatuojamą stogą, termoizoliacinis sluoksnis gali deformuotis, taip sukeldamas įtempimus virš jo esančiuose sluoksniuose. Dėl to dangos paviršius gali sutrūkinėti. Atsiradus rinkoje naujai izoliacinei medžiagai - putstikliui - įprastinė, tradicinė eksploatuojamo stogo sistema gali tapti rimta alternatyva „atvirkštinio stogo“ sistemai. Įrengti FOAMGLAS® Compact roof sistemą labai paprasta. Stogo konstrukcijos gelžbetonio perdangos plokštės yra nugruntuojamos ir prie jų specialiais klijais klijuojamos šilumą izoliuojančios FOAMGLAS® putstiklio plokštės. Plokštės klijuojamos vandens garams nelaidžiais klijais. Tokiais pačiais specialiais klijais sandariai užpildomos ir visos siūlės tarp plokščių. Vandens nutekėjimo nuolydžiui suformuoti gali būti naudojamos FOAMGLAS® TAPERED plokštės, klojamos tiesiai ant stogo perdangos. FOAMGLAS® TAPERED plokštės gaminamos individualiai kiekvienam konkrečiam projektui ir jau gamykloje yra nupjaunamos su tam tikru, projekte numatytu nuolydžiu. Dėl idealios putstiklio ir bitumo medžiagų dermės, hidroizoliacija gali būti tvirtinama tiesiog prie šilumos izoliacijos ją klijuojant ir nenaudojant jokių mechaninių tvirtinimo elementų, nes tokios sistemos vėjo atplėšimo stipris siekia net 7500 Pa. Moksliniai tyrimai parodė, kad tokios sistemos yra ilgaamžės ir patikimos.
Kaminų įrengimo reikalavimai
Kaminas turi būti išvestas virš stogo tokiu aukščiu, kuris užtikrintų nepertraukiamą trauką ir nesukeltų gaisro pavojaus. Kamino aukštis smarkiai įtakoja geros traukos atsiradimą kamine. Per žemas kaminas bei stiprus vėjas gali privesti prie to, kad dūmtraukyje nepakaks traukos pilnam degimo produktų pašalinimui. Patartina kaminą montuoti kuo arčiau stogo kraigo. Kai kaminas įrengtas šalia pastato elemento, kuris sudaro kliūtį, kamino angos turi būti montuojamos taip, kaip parodyta A iliustracijoje. Kamino aukštis virš plokščio stogo, parapeto ar kraigo turi būti ne mažesnis nei 0,3 m, jei paviršius nedegus, arba 0,6 m - jei degus. Jei stogas plokščias ar jo pasvirimo kampas ne didesnis kaip 12°, neatsižvelgiant į stogo konstrukciją, kaminų angos turi būti mažiausiai 0,6 m aukštyje virš kraigo arba pastato kraštų. Jei kaminas yra statomas didesniu nei 1,5 m, bet mažesniu nei 3 m atstumu iki kraigo, tai kamino aukštis turi būti ne žemesnis stogo kraigo. Kai stogas status, jo pasvirimo kampas didesnis kaip 12°, o stogo danga degi, tai kaminų angos turi būti mažiausiai 0,6 m aukštyje virš kraigo, kaip pavaizduota iliustracijoje B. Kai stogo paviršius degus, nepamirškite įrengti ir kibirkščių gaudyklės, tam naudojami metaliniai tinkleliai su angomis, ne didesniomis kaip 5x5 mm.
Stogo dangos kainos ir renovacija
Stogo dengimo kainos yra vienas iš svarbiausių aspektų, kai planuojate renovaciją ar naujo stogo statybą. Vidutinė stogo dengimo darbo kaina Lietuvoje svyruoja nuo 8 iki 20 eurų už kvadratinį metrą (stogo dengimo 1m² kaina). Tačiau šios kainos gali skirtis priklausomai nuo daugelio veiksnių, įskaitant stogo konstrukcijos sudėtingumą, naudojamų medžiagų kokybę ir darbo apimtį. Stogo dengimo kaina su medžiagomis yra vienas iš svarbiausių aspektų, kurį reikia apsvarstyti renkantis stogo renovaciją ar naują stogą. Renkantis stogo dengimo medžiagas, svarbu atsižvelgti į jų kainą, kokybę ir tinkamumą jūsų stogo tipo bei aplinkos sąlygoms. Konsultuokitės su specialistais, kad galėtumėte pasirinkti geriausią variantą, atitinkantį jūsų poreikius ir biudžetą.
Vidutinė seno stogo keitimo kaina svyruoja nuo 8 iki 20 eurų už kvadratinį metrą (seno stogo keitimo kaina). Kiek kainuoja stogo keitimas? Tai yra svarbus ir dažnai brangus projektas, todėl svarbu atidžiai įvertinti visas išlaidas ir tinkamai planuoti. Skirtingi stogų tipai gali turėti skirtingas kainas, todėl svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir biudžetą.
Statant naują namą, stogo darbų kainos dažnai yra brangesnės nei renovuojant seną stogą. Tai gali būti dėl to, kad reikia atlikti daugiau darbų, pvz., stogo konstrukcijos statybos, stogo dengimo ir kiti darbai. Renovuojant seną stogą, stogo darbų kainos gali svyruoti priklausomai nuo to, kiek darbų reikia atlikti. Seno stogo keitimo kaina gali apimti ne tik stogo dengimą, bet ir papildomus darbus, tokius kaip seno stogo perdengimas ir nuėmimas, dėl ko padidėja išlaidos.
KOKIA BLOGIAUSIA STOGO DANGA?
Pastato sėdimo problemų sprendimai
Pastato sėdimo priežastys gali būti kelios, tačiau dažnai taip yra dėl nekokybiškai atliktų statybos, įrengimo ar tvarkybos darbų. Pavyzdžiui, prieš statant namą nebuvo atlikti geologiniai tyrimai, grunto įvertinimas. Jei namas pastatytas ant silpno grunto, pamatai ir grindys po kurio laiko pradeda sėsti. Blogai sutankintas gruntas dėl rangovų nekompetencijos taip pat gali būti viena iš priežasčių, kodėl name ar tam tikrose jo dalyse atsiranda nusėdimo požymių. Pasitaiko ir taip, kad namas statomas neįrengiant drenažo, todėl gausiai lyjant grunte susikaupia perteklinė drėgmė, dėl kurios jis susilpnėja. Pamatų sėdimui įtakos gali turėti ir sausros laikotarpis, nes jei gruntas labai išsausėja, sumažėja ir jo tūris.
Labiausiai pastebimi ženklai, kad pastatas galbūt pradėjo sėsti, yra įtrūkimai sienose, tarpai po grindjuostėmis ar įtrūkusios keraminės plytelės. Grindyse taip pat gali atsirasti tarpų, įtrūkimų ir nelygumų. Jei problema nebus išspręsta laiku, gali kilti didesnių problemų, kurių sprendimai kainuoja labai brangiai. Dėl silpno grunto atsiradusios problemos savaime neišnyks, atvirkščiai - jų gali atsirasti vis daugiau. Laikui bėgant nedideli sienų įtrūkimai tampa dideliais plyšiais, pro kuriuos vėjas ir drėgmė prasiskverbia į namą, todėl patalpose gali pradėti plisti pelėsis. Tačiau tai dar ne viskas. Sėdančios namo konstrukcijos gali pažeisti vamzdžius ir elektros instaliaciją. Tai reiškia, kad gali sutrūkti šildymo ir kanalizacijos vamzdžiai, vamzdynų konstrukcijos, o pažeisti elektros laidai gali sugadinti brangią buitinę techniką.
Yra ne vienas sprendimas, kurį galima taikyti pastatų nusėdimo atveju, visgi Baltijos šalyse jau aštuonerius metus veikiančios įmonės „URETEK Baltic“ geopolimerinių dervų injekcijų technologija yra efektyviausias, greičiausias, mažiausiai trikdantis ir bene geriausias būdas išspręsti susidariusias pastatų konstrukcijų sėdimų problemas. Silpno grunto laikomajai galiai padidinti geopolimerų technologijoje naudojamos unikalios patentuoto polimerinių dervų mišinio plėtimosi savybės, padedančios greitai ir efektyviai atkurti pastatą ar pastato dalį į pradinę būklę. Geopolimerinės dervos - tvirta, patvari, netirpi ir laikui atspari medžiaga, nepažeidžianti pastato konstrukcijų. Tai - itin vertinama alternatyva įprastoms pastatų pamatų ar grindų atstatymo procedūroms. Naudojant įprastus metodus, ardomos senos pastato grindys ir klojamos naujos, tačiau naudojant geopolimerinę technologiją, sėdimas sustabdomas greitai ir nepastebimai - nereikia nieko griauti, laužyti, nes pasiekti gruntą tereikia 12-15 milimetrų skersmens gręžinių. Taip pat nebūtina kraustytis iš namų ar ieškoti laikinos gyvenamosios vietos - dažniausiai darbai užtrunka vieną dieną ar tik pusdienį. Medžiagos yra saugios tiek žmonėms, tiek gamtai. URETEK technologija naudojama beveik 50 metų. Per visą šį laiką buvo atlikta daug mokslinių tyrimų ir eksperimentų, kurių rezultatai rodo, kad medžiagos poveikis dirvožemiui ar gruntiniam vandeniui neviršija leistinų normų - nesukelia ilgalaikių pasekmių, o pati medžiaga yra visiškai saugi. Visa tai yra reglamentuota ir sertifikuota pagal europinius standartus.
tags: #ismetimas #iskeliamas #virs #stogo