Automobilių gamintojai, kurdami naujus modelius, ypatingą dėmesį skiria automobilio kvapui, nes tai veiksnys, turintis įtakos pirkėjo nuomonei. Dažnai pirkėjai apuosto naują automobilį ir sprendžia, pirkti ar ne. Cheminis automobilio kvapas paprastai išsivadėja per porą eksploatacijos mėnesių, tačiau kai kurie nemalonūs kvapai salone gali atsirasti netikėtai, judant.
Viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių automobilyje jaučiamas išmetamųjų dujų kvapas, yra nesandari išmetimo sistema. Jei išmetimo sistema nesandari, gali tekti keisti jos elementus arba net visą sistemą. Jei teks keisti katalizatorių, remontas nebus pigus, tačiau važinėti automobiliu, kuriame jaučiamas išmetamųjų dujų kvapas, nėra malonu ir kenkia sveikatai. Apsinuodyti išmetamosiomis dujomis galima net jei kvapas nėra stiprus. Tokiu atveju patariama kuo skubiau apsilankyti autoservise, kuris užsiima išmetimo sistemų remontu.
Dažniausios išmetamųjų dujų kvapo salone priežastys
Išmetamųjų dujų kvapas automobilyje jaučiamas gana retai, bet jis labai nemalonus ir pavojingas. Ilgiau pabuvus automobilyje, kuriame nuolat jaučiamas šis kvapas, galima net apsinuodyti.
Nesandari išmetimo sistema
Dažniausia išmetamųjų dujų kvapo automobilio salone priežastis - nesandari išmetimo sistema. Jei išmetimo sistema nesandari, teks keisti kokį nors jos elementą, o kartais net visą sistemą. Jei teks keisti katalizatorių, remontas nebus pigus, tačiau važinėti automobiliu, kurio salone jaučiamas išmetamųjų dujų kvapas, nėra malonu ir kenkia sveikatai. Apsinuodyti išmetamosiomis dujomis galima net jei kvapas nėra stiprus. Šiuo atveju patariame kuo skubiau apsilankyti artimiausiame autoservise, kuris užsiima išmetimo sistemų remontu.
Pažeistas deguonies jutiklis (lambda zondas)
Išmetimo sistemoje yra įrengti specialūs deguonies jutikliai, matuojantys išmetamųjų dujų sudėtį. Jie siunčia informaciją variklio valdymo kompiuteriui, ir šis reguliuoja įpurškiamų degalų kiekį, kad degalų ir oro mišinio sudėtis būtų optimali. Jei išmetamųjų dujų sudėtis yra netinkama, variklio valdymo kompiuteris - vadinamasis ECU - gauna informaciją apie tai ir nustato tinkamą į cilindrus įpurškiamų degalų ir įsiurbiamo oro kiekį. Jei vienas iš deguonies jutiklių neveikia, išmetamųjų dujų kvapas būna stipresnis. Dėl to dažnai jis jaučiamas ir automobilio salone. Pakeitus šiuos jutiklius, kvapas dingsta.
Užsikišęs EGR vožtuvas
Nemalonus išmetamųjų dujų kvapas automobilio salone gali atsirasti ir dėl užsikišusio išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvo. Tokio pažeidimo atveju, be automobilio salone jaučiamo išmetamųjų dujų kvapo, pasireiškia ir kiti požymiai, pavyzdžiui: netolygus variklio darbas tuščiąja eiga, padidėja degalų sąnaudos, atsiranda variklio paleidimo problemų, įsižiebia variklio kontrolinė lemputė „Check Engine“, ir net gali sumažėti variklio galia. Remontuojant išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvą reikia jį išmontuoti ir atlikti kompiuterinę diagnostiką. Pradedant tokį remontą, žinoma, atliekama kompiuterinė diagnostika ir nuskaitomi variklio parametrai. Paskui mechanikas išmontuoja vožtuvą ir patikrina, ar jis nėra užsikišęs suodžiais. Daugeliu atvejų jų būna tiek daug, kad jie stabdo visus judančius šio komponento elementus. Kartais pakanka išvalyti vožtuvą ir jis atgauna savo savybes, tačiau dažnai būna ir taip, kad jį tenka keisti. Juk nėra nieko amžino. Net kruopščiai išvalytas EGR vožtuvas gali būti visiškai netinkamas toliau eksploatuoti, ypač tais atvejais, kai yra stipriai užsikišęs suodžiais.
Susidėvėjęs katalizatorius
Nemalonus išmetamųjų dujų kvapas automobilio salone gali atsirasti ir dėl išdegusio katalizatoriaus. Šiuo atveju jis primins supuvusių kiaušinių kvapą. Pažeistas katalizatorius taip pat gali neigiamai veikti automobilio dinamiką ir variklio darbą tuščiąja eiga. Kad katalizatorius pažeistas, gali pranešti kontrolinė lemputė „Check Engine“. Savarankiškai nustatyti tokį gedimą yra sunku. Kur kas protingiau patikėti automobilį specialistams.
Pažeista galvutės tarpinė arba galvutė
Išmetamųjų dujų kvapas automobilio salone gali atsirasti ir dėl pažeistos galvutės tarpinės arba pačios galvutės. Šiuo atveju kvapas jaučiamas tik įjungus šildymą arba gali sklisti iš automobilio viduje esančio šildytuvo, į kurį pateko išmetamųjų dujų. Kaip jos ten pateko? Dažniausia tokios situacijos priežastis yra į aušinimo skystį pro pažeistą cilindrų galvutės tarpinę ar pačią galvutę patekusios išmetamosios dujos. Jei taip nutinka, būtina šlifuoti cilindrų galvutes. Reikia išmontuoti daugybę elementų, kaip antai galvutę, galvutės tarpinę, kolektorius, vožtuvų dangtelį ir vožtuvų dangtelio tarpinę. Toks remontas dažniausiai būna nepigus, tačiau daugelis autoservisų, kurie atlieka variklio remonto darbus, galės padėti ir gedimą pašalinti.
Kietųjų dalelių filtras DPF
Salone jaučiamas išmetamųjų dujų kvapas gali būti susijęs su vykstančiu kietųjų dalelių filtro DPF išdegimu arba dėl jo užsikišimo. Tokiu atveju, be jaučiamo išmetamųjų dujų kvapo, prietaisų skydelyje turėtų užsidegti tokio filtro piktograma. Deja, senesniuose automobilių modeliuose kompiuteris neparodys tokios informacijos. Jei DPF filtras nesugebės savarankiškai išsideginti automobiliui važiuojant esant pastoviems variklio sūkiais, yra 3 šios situacijos išeitys. Be abejo, neapsieisite be apsilankymo dirbtuvėse. Pirmoji, pigiausia, išeitis - DPF filtro valymas specialiomis cheminėmis priemonėmis. Deja, tai ne visada veiksminga. Antroji išeitis - filtravimo įdėklo keitimas. Trečioji, brangiausia, - viso filtro keitimas. Dirbtuvės privalo patikrinti DPF filtro būklę ir rekomenduoti efektyvų remonto būdą. Verta žinoti, kad, delsdami pašalinti tokį gedimą, rizikuojame pažeisti daugelį kitų variklio elementų. Blogiausiu atveju gali užsikirsti automobilio variklis. O kartais pakanka tik išdeginti DPF filtrą.
Kaip veikia išmetamųjų dujų dyzelino kietųjų dalelių filtras (DPF)?
Kiti nemalonūs kvapai automobilyje
Jeigu automobilyje pasklinda išmetamųjų dujų kvapas, tai dažniausia susiję su purvina, priešais važiuojančia mašina. Jeigu kvapas nedingsta, net tada, kai priešais nieko nėra, tai greičiausiai yra problemų išmetimo sistemoje - dujos į saloną patenka per vėdinimo sistemą. Jos labai kenksmingos organizmui, gali net sukelti alpulį.
Jeigu automobilis prasmirdęs sugedusiais kiaušiniais, tikriausia sugedo katalizatorius, kuris neutralizuoja kenksmingas medžiagas, išsiskiriančias dirbant varikliui. Dažniausia taip atsitinka dėl nekokybiško kuro. Jei nekreipsite dėmesio į šią problemą, tai laikui bėgant katalizatorius užsiterš, variklis pradės naudoti daugiau kuro, galia kris, galiausiai užges variklis.
Jeigu automobilis išskiria saldų aromatą, tai ženklas, kad nuteka aušinimo skystis (tosolas). Jei variklio temperatūros rodyklė šokinėja kaip pasiutusi, tai rodo, kad variklis perkaitęs, o verdantis tosolas veržiasi lauk. Tai gali tapti variklio gedimo priežastimi. Jeigu temperatūra normali, reikia po variklio dangčiu apžiūrėti visas žarneles ir aušinimo sistemos radiatorių, ar neleidžia skysčių. Jei saldų kvapą pajutote įjungę krosnelę, tai susidėvėjo šildymo sistemos radiatorius. Jeigu skysčių nuteka daug, pradės rasoti radiatoriai, po kilimėliais atsiras balų.
Pajutus svylančios izoliacijos kvapą ar pasirodžius dūmams, būtina iškart išjungti variklį. Priežastis - automobilio elektros sistemos perkrova arba trumpas jungimas kuriame nors laide. Nuo tokių nelaimių saugo saugikliai, bet jie gali nesuveikti.
Neišsivėdinantis benzino kvapas rodo, kad yra problemų su kuro baku arba kuro padavimo sistema. Išjungus variklį ir sustabdžius automobilį, reikia įsitikinti, kad iš po variklio dangčio nekyla dūmų. Patartina jį atidaryti ir apžiūrėti variklį, žarneles, pažiūrėti, ar neteka kuras. Jei kuras prasisunkia, toliau važiuoti nereikėtų.
Galų gale, jei automobilyje pasmirdo degančiu tepalu, reiškia, jis kažkur prasisunkia, paprastai iš po variklio ar pavarų dėžės tarpinių. Tepalas ne toks pavojingas kaip benzinas, tačiau ištekėdamas iš variklio renka kelio dulkes ir pratekėjimo vietoje susidaro purvo kamštis. Šis trukdo variklio aušinimui. Jei tekėjimas didelis, variklis gali likti be tepalo.
| Kvapas | Galima priežastis | Galimi simptomai |
|---|---|---|
| Išmetamosios dujos | Nesandari išmetimo sistema, pažeistas lambda zondas, užsikišęs EGR vožtuvas, susidėvėjęs katalizatorius, pažeista galvutės tarpinė/galvutė, DPF filtras | Nemalonus kvapas salone, variklio galios kritimas, padidėjusios kuro sąnaudos, "Check Engine" lemputė |
| Supuvę kiaušiniai | Sugedęs katalizatorius (dažnai dėl nekokybiško kuro) | Stiprus kvapas, variklio darbo sutrikimai |
| Saldus (kaip vaisvandeniai) | Nutekantis aušinimo skystis (tosolas) | Variklio perkaitimas, skysčių lygio kritimas, rasojantys radiatoriai, balos po kilimėliais (jei bėga iš salono šildytuvo radiatoriaus) |
| Svylanti izoliacija / dūmai | Elektros sistemos perkrova, trumpas jungimas | Dūmai, specifinis kvapas, galimas saugiklių išjungimas (ne visada) |
| Benzinas | Problemų su kuro baku arba kuro padavimo sistema | Benzino kvapas, galimas kuro pratekėjimas |
| Degantis tepalas | Tepalo pratekėjimas iš variklio ar pavarų dėžės tarpinių | Tepalo dėmės po automobiliu, purvo kamštis pratekėjimo vietoje, variklio aušinimo sutrikimai, galimas tepalo trūkumas |
Viena iš situacijų, kai salone pasirodo degėsių ar nesudegusios saliarkos kvapas, yra kai automobilis stovi vietoje arba lėtai juda kamščiuose. Važiuojant laisva trasa viskas būna normaliai. Šiuo atveju verta patikrinti išmetimo kolektorių, ar nėra pramuštos tarpinės, per kurią eina dujos ar kvapas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kompiuterio klaidas, pavyzdžiui, "Depolution", kuri gali rodyti problemas su išmetamųjų dujų valymo sistema.
Seną traktorių savo garsu primenantis automobilis - daugelio vairuotojų košmaras. Niekas nenori tokiu būdu atkreipti į save aplinkinių dėmesio, o dar blogiau, jei su triukšminga transporto priemone tenka pravažiuoti visą miestą. Kaip ir rūpinantis kitais automobilio mazgais, šiuo atveju taip pat galioja svarbiausia taisyklė - laiku pastebėtas gedimas lems mažesnes išlaidas atsarginių detalių parduotuvėje arba servise. Ilgesnį laiką su tuo pačiu automobiliu pavažinėję vairuotojai įpranta girdėti vienodo tono ir lygio garsą. Šiuolaikinės išmetimo sistemos sukurtos taip, kad ne tik maksimaliai sumažintų išmetamųjų dujų emisijas, tačiau ir optimizuotų variklio darbą. Tai lemia ne tik paties vamzdyno ir bakelių išdėstymas, bet ir variklio valdymo bloko veikimas. Atsiradus gedimui išmetimo sistemoje variklis ima dirbti neoptimaliu režimu. Skirtumas gali būti pastebimas netgi važiuojant mieste 50 km/val. greičiu. Gali nutikti taip pat nutrūkus ar sulūžus išmetimo sistemos tvirtinimo elementams, vamzdis ims tiesiog vilktis žeme. Greta tokių akivaizdžių gedimų gali būti pastebimi ir kiti išmetimo sistemos gedimo ženklai. Net nutrūkus tvirtinimo elementams išmetimo sistema neretai dar išlaiko bendrą standumą, tačiau minėtoje vietoje gali atsirasti laisvumas. Įtariant, kad išmetimo sistemos tvirtinimo elementai tinkamai nebeprilaiko detalių, iš pradžių viską reikėtų apžiūrėti vizualiai.
Išmetimo sistema yra viena iš svarbiausių automobilio dalių, atsakinga ne tik už taršos mažinimą, bet ir už tinkamą variklio darbą bei keleivių saugumą. Nors daugelis vairuotojų į išmetimo sistemos būklę atkreipia dėmesį tik per techninę apžiūrą, tam tikri požymiai gali aiškiai parodyti, kad šiai sistemai reikia skubaus remonto. Vienas pirmųjų požymių, kad išmetimo sistema gali būti pažeista, yra neįprasti garsai. Jei pastebite, kad automobilio variklio garsas tapo garsesnis ar girdite dundesį, sklindantį iš po automobilio, tai gali reikšti duslintuvo ar vamzdžių pažeidimą. Kartais garsas gali būti susijęs su išmetimo sistemos skylų atsiradimu arba sugedusiomis jungtimis. Kitas akivaizdus ženklas, kad reikalingas išmetimo sistemos remontas, yra nemalonus kvapas, kylantis iš automobilio. Jeigu jaučiate „supuvusio kiaušinio“ kvapą arba pastebite, kad į saloną patenka išmetamosios dujos, tai gali reikšti skylę išmetimo vamzdyje arba katalizatoriaus gedimą. Sugedusi išmetimo sistema tiesiogiai veikia variklio darbą. Jei pastebite, kad automobilis lėčiau reaguoja į akseleratoriaus paspaudimą arba sunkiau pasiekia norimą greitį, tai gali būti užsikimšusio katalizatoriaus požymis. Užsikimšęs katalizatorius trukdo laisvai cirkuliuoti išmetamosioms dujoms, todėl sumažėja variklio efektyvumas. Daugumoje šiuolaikinių automobilių „Check Engine“ lemputė prietaisų skydelyje užsidega, kai pastebima problema su išmetimo sistema. Tai gali būti susiję su deguonies jutiklio, katalizatoriaus ar kitų sistemos komponentų gedimu. Sugedusi išmetimo sistema gali padidinti degalų sunaudojimą. Pavyzdžiui, jei katalizatorius neveikia efektyviai, variklis turi sunaudoti daugiau kuro, kad pasiektų norimą galią. Dūmai, kylantys iš išmetimo vamzdžio, taip pat yra aiškus signalas, kad išmetimo sistema neveikia tinkamai. Jei pastebite juodus, pilkus ar mėlynus dūmus, tai gali būti susiję su variklio alyvos degimu arba nesudegusiu kuru. Jeigu važiuojant girdite skambančius metalinius garsus, kylančius iš po automobilio, tai gali būti ženklas, kad pažeistas katalizatoriaus vidus. Katalizatoriaus keraminė šerdis gali skilti arba atsiskirti, sukeldama tokius garsus. Mechaniniai pažeidimai, tokie kaip rūdys ar skylės, dažniausiai atsiranda dėl drėgnų oro sąlygų ir druskų, naudojamų kelių valymui žiemos metu. Rūdys greitai gali pažeisti duslintuvą ir vamzdžius, o tai lemia išmetamųjų dujų nutekėjimą ir sumažėjusį sistemos efektyvumą. Išmetimo sistemos problemos gali turėti ne tik ekologinių pasekmių, bet ir rimtai paveikti automobilio našumą bei saugumą. Jei pastebite bet kurį iš minėtų požymių, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į specialistus, kurie atliktų profesionalų išmetimo sistemos remontą ar kitas reikiamas procedūras.
