Vidaus degimo varikliu varoma transporto priemonė yra taršos šaltinis, per išmetimo sistemą su deginiais į aplinką išmetantis nuodingąsias medžiagas: anglies monoksidą (CO), nesudegusius angliavandenilius (CH), azoto oksidus (NOx), kietąsias daleles.
Transporto priemonių gamintojai turi užtikrinti, kad vidaus degimo varikliai į aplinką išmestų kuo mažiau nuodingųjų medžiagų. Didelė išmetamosiose dujose nuodingųjų medžiagų koncentracija lemia didesnes degalų sąnaudas ir teršia aplinką.
Išmetamųjų dujų matavimo reikšmė
Dūmingumo patikra - būtina procedūra atliekant dyzeliniais degalais varomo automobilio techninę apžiūrą. Taip nustatoma, koks yra dyzelinio kuro sudegimo efektyvumas variklyje.
Seniems varikliams dūmingumo reikalavimai yra gana žemi, naujesniems - aukštesni, naujausiems - atitinkamai patys griežčiausi.
Jei galvojate, kad techninės apžiūros metu, kai atliekamas automobilio dūmingumo bandymas, yra tikrinama, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis, klystate. Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą.
"Yra matavimo kolba, kurios viename gale patenka išmetamosios dujos ir ten yra šviesos šaltinis. Kitame gale yra imtuvas. Šis matavimo būdas yra aptartas tiek Europos teisės aktuose, tiek Jungtinių Tautų taisyklėse ir perkelta į nacionalinę teisę", - paaiškino R.
"Šiandien tai neįmanoma. Tokie duomenys gaunami atliekant laboratorinius tyrimus. Pati procedūra ir brangi, ir labai ilga. O techninės apžiūros metu atliekamos patikros tikslas įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę", - LRT.lt sako R.
Visa tai reiškia, kad patikrinimo metu, vadovaujantis gautais duomenimis apie kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose, padaroma išvada apie bendrą automobilio variklio būklę. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Galiausiai, vertinant kietųjų dalelių kiekį, galima daryti išvadą ir apie taršą.
"Automobilis į aplinka daugiausia išmeta anglies dvideginio. Tačiau išmetama ir daugiau medžiagų, pavyzdžiui, angliavandenilių, tai yra nesudegęs kuras ir tas pats anglies viendeginis, azoto oksidas", - papildo R.
Visgi didžioji dalis Lietuvos keliais važiuojančių automobilių yra varomi dyzelinu.
Skirtingi matavimai benzininiams ir dyzeliniams varikliams
Į techninių apžiūrų centrus atvyksta tiek automobiliai varomi benzinu, tiek dyzelinu. "Techninės apžiūros metus tikrinami skirtingi dyzelinių ir benzininių ar dujomis varomų automobilių parametrai. Pavyzdžiui, dyzelis dirba vienokiu režimu ir kenksmingiausia teršalų dalis yra kietosios dalelės, pagal kurias galima vertinti techninę būklę. Benzininiams varikliams matuojamas anglies viendeginis ir lambda reikšmė", - skirtumą paaiškina R.
Išmetamųjų dujų spalvos ir jų priežastys
Juodas dūmas
Dažniausiai pasitaikanti dyzelinių variklių „išmetimo“ spalva - juoda. Išmetamųjų dujų priežastis yra didelis suodžių kiekis: tai nepilnai sudegęs, apanglėjęs kuras.
Melsvas, baltas dūmas
Balkšvos / baltos spalvos dūmo nevertėtų painioti su vandens kondensato arba AdBlue skysčio garais.
Kietųjų dalelių matavimas ateityje
Svarbu žinoti: netolimoje ateityje Euro6 taršos standarto lengviesiems dyzelinu varomiems automobiliams techninėje apžiūroje bus pradėtas matuoti kietųjų dalelių kiekis (PM - Particulate Matter).
Išmetamųjų dujų neutralizatoriai
Katalizatoriai
Nuodingųjų medžiagų kiekis (CO, CH, NOx) sumažinamas papildoma chemine reakcija, kuri vyksta katalizatoriuje.
Išmetimo sistemos priežiūra
Automobilio išmetimo sistema yra viena svarbiausių transporto priemonės dalių, kurios užduotis - saugiai pašalinti variklio veikimo metu susidarančias išmetamąsias dujas ir sumažinti jų poveikį aplinkai. Automobilio išmetimo sistema susideda iš kelių tarpusavyje susijusių dalių, kurios veikia kaip vieninga sistema.
Išmetamųjų dujų kvapas salone: Tai pavojinga ir gali reikšti pažeistą ar nutekėjusią vamzdžio dalį. Laiku spręskite problemas: Pastebėję gedimus, nedelsdami kreipkitės į specialistą. Kai kuriuos paprastesnius darbus, tokius kaip duslintuvo laikiklių keitimas ar vamzdyno sandarinimas, galima atlikti namų sąlygomis. Tačiau sudėtingesniems darbams, tokiems kaip katalizatoriaus ar DPF filtro keitimas, reikalingi specialūs įrankiai ir žinios.
Automobilio išmetimo sistema atlieka kritiškai svarbų vaidmenį užtikrinant transporto priemonės našumą ir poveikį aplinkai. Ji saugiai nukreipia variklio darbo metu susidarančias dujas, sumažina jų kenksmingumą ir triukšmą.
Dekarbonizacijos procedūra
Dvilitrį dyzelinį BMW E46 vairuojantis vilnietis, nukeliavęs į techninės apžiūros (TA) stotį, sunerimo, kai vykdant standartinę procedūrą - automobilio dūmingumo matavimą - pirmuoju bandymų rezultatas buvo neigiamas. TA centro įranga parodė, iš duslintuvo rūkstančių dūmų kiekis siekia maksimalią leistiną ribą - 3. Po antro bandymo įveikti leistiną ribą pavyko - įranga parodė, kad dūmingumas siekia 2,29. Nepaisant to, juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio vyrui nepatiko.
„Nusprendėme padaryti eksperimentą ir patikrinti, kas keičiasi po daug kam negirdėtos procedūros - dekarbonizavimo, arba dar kitaip - vidinio variklio valymo vandenilio dujomis“, - pasakojo Vytautas Žiaunys, įmonės „Dekarbon.lt“ įkūrėjas.
Jis pasakojo, kad procedūra sąlyginai paprasta: transporto priemonė dirba įprastu režimu, tačiau kas numatytą laiko intervalą variklio apsukos sukeliamos, o tuo metu per išmetimo sistemos vamzdį lauk iškeliauja susikaupusios apnašos. Tam, kad variklis, išmetimo sistema ir t. t. išsivalytų, pagal automobilio motoro darbinį turį apskaičiuojama, kiek valymui reikia vandelilio dujų, kurios į jį leidžiamos per oro įsiurbimo angą. Anot V. Žiaunio, galima sakyti, kad šios procedūros metu yra pravalomi transporto priemonės „kvėpavimo takai“. Jei šie užsikimšę, automobilis ne tik, pavyzdžiui, gali bandyti užgesti, kai variklis veikia laisvais sūkiais, bet ir naudoti daugiau degalų, būti vangesnis ir pan. Anot pašnekovo, poveikį labiausiai pajunta tie vairuotojai, kurie turi dyzelinius automobilius ir dažnai važinėja labai trumpais atstumais. Ir nors 7 iš 10 atvažiuojančių transporto priemonių yra dyzelinės, V. Žiaunys pasakoja, kad tekę pagelbėti ir motociklo vairuotojui, o vasarą tikimasi sulaukti klientų su žoliapjovėmis, mat dekarbonizuoti galima iš esmės bet kurį vidaus degimo variklį.
Dažniausiai - prieš ar po TA Anto pašnekovo, didžioji dalis tų, kurių automobiliams reikia „pravalyti kvėpavimo takus“, atkeliauja prieš ruošdamiesi į techninės apžiūros centrą, arba tada, kai techninės apžiūros neįveikia. Beveik visais atvejais sumažinti dūmingumą pavyksta ganėtinai nesunkiai, bet, neneigia V. Žiaunys, būna ir taip, kad automobilis dūmina ne dėl to, kad prisikaupę suodžių, o dėl to, kad yra techniškai netvarkingas. Tokiu atveju nepadeda jokia procedūra.
„Būna labai įdomi reakcija, kai žmogus neįveikia TA dėl dūmingumo, tuomet atvažiuoja pas mus ir po kelių valandų grįžta vėl į techninės apžiūros centrą, o dūmingumo rodikliai dukart sumažėję. Kontrolieriai net pasidomi, kas buvo padaryta, kad tokie rezultatai“, - neslėpė pašnekovas. Panašiai nutiko ir BMW savininkui, kuris, nors ir TA kartelę įveikė, patenkintas iš duslintuvo rūkstančiais juodais kamuoliais nebuvo. Vyro automobilio dūmingumo rodikliai po dekarbonizacijos proceso susitraukė iki 1,79 jau po pirmojo matavimo TA stotyje.
Simptomai, išduodantys užsikimšusią išmetimo sistemą
Pasak žinovo, išduoti, kad automobilio „kvėpavimo sistema“ užsikimšusi ir pilna suodžių, gali ne vienas signalas. Pavyzdžiui, mašina gali naudoti daugiau degalų, vangiau reaguoti į akceleratoriaus nuspaudimą. Žinoma, vienas iš pačių aiškiausių signalų - dūmai, matomi tada, vos vairuotojas prisiliečia prie akceleratoriaus, o kartais net ir nuolat, kol veikia transporto priemonės variklis.
„Visgi ar dūmai reiškia, kad reikia valymo, ar ne, vienareikšmio atsakymo nėra. Kartais atsiradęs dūmingumas gali reikšti ir tai, kad sugedo automobilio degalų purkštukai, turbina arba transporto priemonė ėmė deginti variklio alyvą“, - akcentavo pašnekovas.