Kelių ženklai Lietuvoje atlieka itin svarbią funkciją, užtikrinant saugų ir tvarkingą transporto priemonių eismą. Jie informuoja eismo dalyvius apie situaciją kelyje ir būsimus pavojus. Visi kelio ženklai Lietuvoje yra patvirtinti pagal įstatymą ir atitinka tarptautinius standartus, tokius kaip Vienos konvencija dėl kelių eismo ir Vienos konvencija dėl kelio ženklų ir signalų.
Įspėjamieji kelio ženklai yra skirti iš anksto informuoti vairuotojus apie artėjančius pavojus. Jų pagrindinė paskirtis - prevencinė. Jie įspėja apie pavojingus kelio ruožus, tokius kaip vingiai, susiaurėjimai, slidžios dangos, kliūtys, gyvūnų perėjos ir, žinoma, geležinkelio pervažos. Šie ženklai suteikia vairuotojams laiko sumažinti greitį, patikrinti veidrodėlius ir pasirinkti saugesnę važiavimo trajektoriją.
Specifika ir reikalavimai
Įspėjamieji kelio ženklai, tarp jų ir tie, kurie žymi pavojingą kelio ruožą, paprastai yra lygiakraščiai trikampiai su raudonu kraštu, baltu fonu ir juodu simboliu, nurodančiu konkretų pavojų. Įspėjamasis kelio ženklas Nr. 101, kuris žymi geležinkelio pervažą, yra vienas iš svarbiausių. Jis įspėja apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse.
Pastatymo atstumas nuo kelio ženklo iki pavojingo ruožo yra itin svarbus. Gyvenvietėse, kur greitis yra mažesnis ir erdvė ribota, šis atstumas paprastai yra 50-100 metrų. Už gyvenviečių ribų, kaimo keliuose, atstumas yra didesnis - maždaug 150-300 metrų. Jeigu įspėjamieji kelio ženklai įrengiami kartu su papildoma lentele „Atstumas iki objekto“, pavojingas kelio ruožas prasideda už nurodyto atstumo.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti geležinkelio pervažoms. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
Duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, - ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, - prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.
Istorinė perspektyva
Pirmieji kelio ženklai Lietuvoje atsirado 1930 m. spalio 1 d., kuomet Respublikos Prezidentas Antanas Smetona pasirašė 1926 m. Tarptautinę automobilių eismo konvenciją. Vėliau, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo priimtos sovietinės kelių eismo taisyklės ir kelio ženklai. 1980 m. sausio 1 d. Sovietų Sąjungoje, įskaitant ir dabartinės Lietuvos teritoriją, buvo patvirtintas standartas GOST 10807-78.
Bendrieji principai ir taisyklės
Kelių eismo taisyklės nustato eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Taip pat jie privalo paklusti teisėtiems reikalavimams, kuriuos kelia tikrinantys pareigūnai, kelių priežiūros institucijų įgalioti pareigūnai ir reguliuotojai.
Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis nustatytų reikalavimų ir apribojimų. Eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę visų kitų eismo reguliavimo priemonių atžvilgiu.
Eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti ar įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią ar kitaip trukdyti eismui.
Transporto priemonėms, kurių plotis didesnis kaip 5 m arba aukštis nuo kelio paviršiaus didesnis kaip 4,5 m, taip pat lėtaeigėms mašinoms ir mechanizmams, kurių greitis mažesnis kaip 8 km/h, važiuoti per geležinkelio pervažą leidžiama tik gavus geležinkelių infrastruktūros valdytojo leidimą.
Nekirsk geležinkelio pervažos, būk budrus!
Transporto priemonei priverstinai sustojus geležinkelio pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti keleivius, imtis visų veiksmų transporto priemonei iš geležinkelio pervažos patraukti, o jeigu jos patraukti nepavyksta, - duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui.
Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų suaugęs asmuo (ne jaunesnis kaip 21 metų).
| Teritorija | Atstumas iki pavojingo ruožo |
|---|---|
| Gyvenvietėje | 50-100 m |
| Ne gyvenvietėje (kaimo keliuose) | 150-300 m |
Įspėjamieji ženklai nėra puošmena, o laiko kreditai. Kiekvienas pravažiuojamas trikampis yra galimybė greitį paversti saugiu atstumu. Vairuotojai privalo atkreipti dėmesį į šiuos ženklus ir laiku koreguoti savo važiavimo greitį bei elgesį kelyje.
tags: #ispejamasis #kelio #zenklai #pervaza