Prasidėjus padangų keitimo metui, skubame įsigyti ir pasikeisti padangas į naujas, tačiau ar visi susimąstome, kur nukeliaus senosios, naudoti nebetinkamos padangos? Nors įsigydami naujas padangas vairuotojai susimoka ir už senų padangų atliekų surinkimą ir tvarkymą, kasmet vis dar surenkama šimtai tonų į aplinką išmestų senų padangų. Gyventojams dažnai trūksta informacijos, kur galima nemokamai priduoti senas padangas ir kodėl svarbu tai daryti atsakingai.
„Kiekvienais metais mes patys vis dar surenkame kelis tūkstančius tonų senų padangų iš apleistų teritorijų, miškų. Sunku paaiškinti, kodėl vis dar tokie dideli skaičiai, nes tiek gyventojams, tiek verslui yra sudarytos visos galimybės tvarkingai atsikratyti senomis padangomis. Galbūt trūksta informacijos arba manoma, kad tai yra brangi paslauga“, - teigia Marina Curko - Notkuvienė, atliekų perdirbimu užsiimančios įmonės „Ekobazė“ direktorė.
Dažnai yra manoma, kad padangų atliekos yra nenaudinga atlieka, bet technologijoms nestovint vietoje, dabar yra atliekų perdirbėjų, kurie investuoja į šiuolaikines technologijas, įrenginius ir senas padangas paverčia naudinga žaliava ir produkcija. „Visos padangų dalys yra perdirbamos ir panaudojamos. Padangos yra smulkinamos, atskiriamas metalas, tekstilė, o iš likusios gumos gaminamos granulės. Iš gumos granulių gaminami kilimėliai, parkavimo borteliai, kelių ženklų padai, akustinės plokštės. Taip pat gumos granulės panaudojamos sporto aikštynų dangai“, - apie senų padangų panaudojimo būdus pasakoja M. Curko-Notkuvienė.

Padangų pardavėjų ir autoservisų atsakomybė
Padangų importuotojų ir gamintojų organizacijos VšĮ „PATS LT“ direktorė Danguolė Butkienė pritaria, kad viena iš priežasčių, kodėl padangos išmetamos į aplinką, yra gyventojų nežinojimas, informacijos ir švietimo trūkumas, tačiau taip pat įvardija ir kitas svarbias priežastis. Danguolė Butkienė teigia, kad įtaką turi ir tai, kad nėra aiškios ir vieningos atliekų tvarkymo sistemos, apskaitos, bei kai kurių atliekų tvarkytojų, padangų pardavėjų ar autoservisų neatsakingas, atmestinis prievolių vykdymas.
Pasak D. Butkienės, atsakingas verslas, šiuo atveju, padangų pardavėjas, yra registruotas Gamintojų ir Importuotojų (toliau - GII) sąvade, tvarkingai veda Gaminių, Pakuočių ir Atliekų Informacinės Sistemos ataskaitas (toliau - GPAIS), finansuoja ir rūpinasi tvarkingu senų padangų atliekų tvarkymu, visuomenės švietimu. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, padangų pardavėjas privalo, nereikalaudamas papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas padangų atliekas (tuo atveju, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka jo perkamų padangų skaičių).
Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo: nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų - gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas; šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama.
„Jeigu autoservisas neprekiauja padangomis, senų padangų atliekas iš jo turėtų surinkti Gamintojai ir Importuotojai, o jeigu prekiauja - jam jau taikomos padangų pardavėjo prievolės surinkti senas padangas ir pasirūpinti jų atliekų tvarkymu“, - pasakoja D. Butkienė.
„Tiek kaip padangų pardavėjas, tiek kaip autoservisas, mes esame įsipareigoję be papildomo mokesčio priimti senas klientų padangas, nesvarbu, ar pirko fizinėje parduotuvėje, ar internetu, ar tik pasinaudojo padangų keitimo paslauga, senas, nebetinkamas naudoti padangas surenkame ir perduodame jas atliekų tvarkytojui“, - apie atliekų tvarkymą pasakoja padangų prekybos ir autoservisų tinklo „Melga“ atstovė Kotryna Sabauskienė.

Ką daryti su senomis padangomis, kai naujos perkamos internetu?
Gyventojams šiek tiek aiškiau, kaip elgtis, kai padangos perkamos fizinėse parduotuvėse, nes kiekvienoje vietoje, kur prekiaujama padangomis, turi būti įrengta nebenaudojamų padangų surinkimo vieta, tačiau daugiau klausimų kyla, kur palikti senas padangas, kai naujos perkamos internetu.
Kaip teigia D. Butkienė, tik internetu padangomis prekiaujantis verslas nėra atleistas nuo atliekų tvarkymo prievolės, tačiau vis dar nėra aiškiai nustatytos prievolės surinkti padangų atliekas, registruotis GII sąvade, vesti apskaitą GPAIS, todėl sunkiau tokį verslą sukontroliuoti. Kaip bebūtų, vartotojas, įsigijęs naujas padangas, turi teisę be papildomo mokesčio senąsias palikti pardavėjui pardavėjo nurodytoje vietoje. Kitas pasirinkimas - senąsias padangas palikti autoservise, kuriame bus keičiamos arba savivaldybės stambių atliekų surinkimo aikštelėje. „Tokia tvarka šiek tiek yra ydinga, nes ne visi nori prisiimti atsakomybę, vartotojas siuntinėjamas iš vienos vietos į kitą, gaištamas vartotojo laikas ir patiriamos kuro sąnaudos“, - teigia D. Butkienė.
„Jeigu autoservisas neprekiauja padangomis, senų padangų atliekas iš jo turėtų surinkti Gamintojai ir Importuotojai, o jeigu prekiauja - jam jau taikomos padangų pardavėjo prievolės surinkti senas padangas ir pasirūpinti jų atliekų tvarkymu“, - pasakoja D. Butkienė.
Kai naujos padangos neperkamos, o tik keičiamos autoservise
Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo: nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų - gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas; šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama.
Pasak D. Butkienės „Vartotojas pirkdamas padangas susimoka ir už senų padangų atliekų tvarkymą, tačiau jeigu vartotojas nepirko naujų padangų, tik jas keitėsi autoservise (autoservisas neprekiauja padangomis), autoservisas negauna finansavimo už atliekų tvarkymą, todėl gali vengti priimti senas padangas ir jas grąžina vartotojui arba, jeigu vartotojas reiklesnis, priima ir tada jau yra priverstas papildomai mokėti tvarkytojams“.
Pasak „Melga“ atstovės K. Sabauskienės, vienu ar kitu atveju, autoservisuose turėtų būti vieta ne tik senoms padangoms rinkti, bet ir specialios talpos kitų apmokestinamųjų gaminių atliekoms, tokioms kaip alyva, alyvos filtrai, amortizatoriai, rinkti.
„Kiekvienas galime prisiimti atsakomybę ir prisidėti prie švaresnės, saugesnės ir sveikesnės aplinkos - tiek gyventojai, domėdamiesi ir sąmoningai pasirinkdami senas padangas palikti ten, kur bus pasirūpinta tinkamu atliekų tvarkymu, tiek verslas, skaidriai ir sąžiningai vykdydami atliekų tvarkymo įsipareigojimus, šviesdami visuomenę, prisidėdami prie iniciatyvų“, - teigia K. Sabauskienė.
Kur dėti senas padangas ir kitas automobilines atliekas
Keičiant automobilių padangas autoservisuose, juose galima nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia. Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai, pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse, tame mieste, kur gyventojas yra registruotas. Kitų regionų gyventojams šių atliekų surinkimas yra mokamas. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt. Neribotais kiekiais automobilines atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams, bet ši paslauga gali būti mokama.
Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotiniam naudojimui tinkamoms detalėms.
Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos yra mokamos. Atkreipiame dėmesį, kad tiek autoservisai, tiek padangų prekybos vietos surinktas iš vairuotojų padangas turi priduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.
Atmintinė vairuotojams: kur priduoti senas padangas nemokamai
- Padangų platintojai-pardavėjai privalo nemokamai priimti senas padangas: Pagal Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymą, padangų platintojas privalo priimti nemokamai tiek senų padangų, kiek nusipirkote naujų (jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui).
- Autoservisai privalo nemokamai priimti po padangų keitimo susidariusias senų padangų atliekas: Suteikdami vartotojui padangų montavimo paslaugą, autoservisai privalo nemokamai priimti nebereikalingas ar naudojimui nebetinkamas padangas (jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui).
- Savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse: Nemokamai galite priduoti 4-5 vnt. padangų (per 1 metus, 1 asmeniui). Padangos turi būti nesumontuotos ant ratlankių. Surinkimo tvarką ir tikslų nemokamai priimamų padangų kiekį nustato savivaldybės. Aikštelių sąrašą galite rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt.

Panaudotos padangos iš gyventojų NEMOKAMAI SURENKAMOS DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELĖSE. Padangos turi būti nesumontuotos ant ratlankių.
Pavasaris - metas, kai miške pražysta ne tik žibutės, bet ir išdygsta naujos išmestų padangų krūvos, kurias palieka vairuotojai ir autoservisai. Keisdami dygliuotas padangas į vasarines, kai kurie nepasivargina senųjų atiduoti į numatytas surinkimo vietas. Tačiau retas žino, kad tokią „dovaną“ gamtai gali palikti ir nieko apie tai nenutuokdamas. Kasmet Lietuvoje surenkama ir perdirbama apie 30 tūkst. tonų panaudotų padangų. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro duomenys rodo, kad dar apie 2-3 tūkst. jų atsiduria gamtoje ar nelegaliuose sąvartynuose.
„Svarstėme, kodėl šioje srityje nejudame taip sparčiai į priekį, kaip norėtųsi. Juk šiandien yra sudarytos visos galimybės tvarkingai ir tvariai atsikratyti padangomis: senas padangas galima palikti autoservise, pardavėjui, kuris pardavė naujas padangas, jas galima priduoti savivaldybių didelių gabaritų surinkimo aikštelėse ar tiesiogiai pristatyti atliekų tvarkytojui. Tačiau kažkodėl kas pavasarį vėl miške turime šiukšlių krūvas. Vadinasi, kažkur sistemoje yra spraga, kuri verčia žmones rinktis tokius veiksmus“, - svarsto M. Curko-Notkuvienė.
Gerai Lietuvos miškus pažįstantis Lietuvos orientavimosi sporto federacijos vykdantysis direktorius Vilius Aleliūnas antrina, kad padangų kiekiai miškuose nedžiugina. Su jais orientacininkams tenka susidurti per treniruotes ar varžybas miško teritorijoje. „Bėgiojam po visą Lietuvą ir pastebim, kad situacija per paskutinį dešimtmetį yra šiek tiek pagerėjusi. Bet vis dar yra prastai. Ypač daug miške padangų ir statybinių šiukšlių. Skauda širdį, kai bėgi ir matai tokius vaizdus. Patogiose privažiavimui vietose žmonės nesivargina, paima ir išmeta. Mes nesuprantame, kodėl tai vis dar vyksta, juk yra sudarytos galimybės nemokamai priduoti padangas“, - stebisi orientacinio sporto atstovas.
Dalies senų padangų miške atsikrato gyventojai, o kitą didelę dalį išmeta nelegalūs ar nesąžiningai veikiantys autoservisai. Jų suverstus kalnus bėgiodami randa ir orientacininkai. „Dažniausiai bėgiodami randame po kelias išmestas padangas, bet maždaug kas penktas atvejis būna didelės krūvos. Tada jau spėjame, kad atvežė koks nelegalus garažiukas. Būna suversta apie 20-30 skirtingų rūšių padangų. Tada informuojame tam tikras instancijas, kad surinktų ir išvežtų“, - pasakoja orientacininkas V. Aleliūnas.
Autoservisų tinklas „Melga“ šiemet vėl rengs senų padangų rinkimo iš miškų akciją. Pernai per vieną dieną miškuose aplink Vilnių ir Kauną surinktos 6 tonos padangų atliekų. „Melga“ rinkodaros ir el. prekybos vadovė Kotryna Sabauskienė sako, kad tiek padangų pardavėjai, tiek autoservisai, kuriuose keičiamos padangos, privalo nemokamai iš klientų priimti senų padangų atliekas. „Tam, kad tai galėtų atlikti tiek pardavėjai, tiek autoservisai privalo savo veiklą deklaruoti aplinkosaugai, registruotis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), tvarkyti atliekas pagal taisykles, rūšiuoti atliekas, pildyti ataskaitas ir galiausiai turėti sutartį su leidimą konkrečias atliekas tvarkyti turinčiu atliekų tvarkytoju. Žinoma, atliekų tvarkymas kainuoja“, - aiškina K. Sabauskienė.
„Ekobazė” vadovė M. Curko-Notkuvienė sako, kad būtent kaštai ir noras sutaupyti lemia tai, kad dalis autoservisų ar padangų pardavėjų atsikrato padangomis nelegaliai. „Akivaizdu - jei padangas keisi nelegaliame garaže ar sutarčių dėl atliekų tvarkymo nesudariusiame servise, jos veikiausiai nukeliaus į mišką. Todėl svarbu pačiam atsakingai mąstyti ir įsitikinti, kad servisas tikrai padangas priduoda perdirbėjams. Galima pasiteirauti servise, ar jie turi sutartį su atliekų tvarkytojais, kam atiduoda padangas. Tačiau, žinoma, atsakymas priklauso tik nuo serviso sąžiningumo“, - tvirtina „Ekobazė“ vadovė.
Anot M. Curko-Notkuvienės, kita priežastis, kodėl padangų surinkimas į perdirbimo vietas šlubuoja - prekyba internetu. „Pagal galiojančią tvarką, jei žmogus perka padangas internetu, jis turi teisę pardavėjo nurodytoje vietoje palikti savo nudėvėtų padangų komplektą. Tačiau realybėje ta vieta gali būti nenurodyta arba nurodyta pirkėjui nepatogioje vietoje. Be to, dalis gyventojų siunčiasi padangas iš užsienio. Ką daro žmogus, kuriam trūksta socialinės atsakomybės? Tiek perkant padangas internetu, o senas paliekant miške, tiek keičiant jas nelegaliuose garažuose, siekiama sutaupyti. Tačiau rezultatas gali būti dar skausmingesnis kišenei. Išmetus į aplinką ar sudeginus dėvėtas padangas gresia bauda nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio. Papildomai gali tekti atlyginti ir aplinkai padarytą žalą. Į aplinką patekusios padangos suyra tik per 120-140 metų.
M. Curko-Notkuvienė sako, kad tvarkingai į surinkimo vietas priduotos senos padangos būna 100 proc. perdirbamos ir prikeliamos naujam gyvenimui. „2024 metais surinkome net 19 tūkst. tonų padangų, t. y. 25 proc. daugiau lyginant su ankstesniais metais. Surinktas padangas perdirbame ir iš gautų gumos granulių gaminame kilimėlius sporto ir žaidimų aikštelėms, gamybinėms patalpoms, garso izoliacines plokštes, bortelius automobilių parkavimo aikštelėms. Nuolat tobuliname perdirbimo procesą, dėl to gaminiai yra inovatyvūs, patvarūs ir ekonomiški“, - paaiškina „Ekobazės“ vadovė. Ji taip pat pastebi, kad ilgą laiką Lietuvoje savo kelio ieškoję gaminiai sulaukė gerokai daugiau užsakovų dėl kokybės ir tvarumo, jų pardavimai pernai augo 113 proc., o nuo 2020 m.
Kiekviena į aplinką išmesta padanga teršia aplinką, niokoja kraštovaizdį ir pritraukia kitas atliekas, taip sukurdamos atliekų sąvartynus. Interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“, kuriame gyventojai gali nufotografuoti ir pranešti apie gamtoje išmestas atliekas, vieni dažnesnių pranešimų - apie pamiškėse paliktas padangas. Taip pat sulaukiama nemažai pranešimų apie nelegalius sąvartynus, kuriuose atsiduria ir nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tonų padangų. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad net iki 80 proc. transporto priemonių dalių ir detalių galima perdirbti, todėl ragina naudotis numatytais atliekų sutvarkymo būdais.
Kas nutinka su naudotomis padangomis? | Padangų perdirbimo gamyklos viduje
Baudos už netinkamai tvarkomas padangas
Nuo šių metų spalio 7 d. įsiteisėjo ANK 247 straipsnio pakeitimas, kuris už aplinkos užteršimą padangų atliekomis užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos atliekos vienetą, bet ne didesnę negu 6 000 eurų. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala.
Daugiau informacijos apie transporto priemonių ir jų dalių tvarkymą galima rasti Aplinkos apsaugos departamento paruoštoje atmintinėje „Transporto priemonių ir jų dalių tvarkymas“. Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu. Apie pastebėtus pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima siųsti el. paštu.
tags: #istatymas #padangu #pridavimas #autoservise