Jachtos variklis yra gyvybiškai svarbus jos funkcionavimui, panašiai kaip širdis žmogaus organizme. Tik tinkamai veikiantis variklis užtikrina sklandų jachtos darbą. Variklio alyva jachtoje atlieka kraujo, o vanduo - organizmo skysčių, vaidmenį. Vandens temperatūra tiesiogiai veikia variklio darbo kokybę, o alyvos kokybė - tepimo laipsnį.
Reguliari variklio priežiūra, apimanti vandens ir alyvos keitimą, yra būtina. Susikaupusios alyvos ir riebalų sankaupos variklio sistemose gali sukelti rimtus gedimus, panašius į žmogaus organizmo širdies ir kraujagyslių ligas. Jei variklio tepalas nėra reguliariai keičiamas, jis gali tapti klampus ir sutirštėti, kaip degutas. Tai atsitinka dėl netinkamo alyvos oksidacijos proceso, kurį gali lemti nepakankamas alyvos keitimas arba per mažas antioksidantų kiekis. Toks sutirštėjęs tepalas sukelia variklio „alyvos kalcio“ susidarymą, spartina jo nusidėvėjimą ir gali lemti variklio „užmušimą“ bei jachtos gedimą.
Todėl variklio techninę priežiūrą geriausia atlikti pagal gamintojo nurodytą valandų skaičių. Yra šeši svarbūs aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį prižiūrint jachtos variklį:
- Kai variklis veikia vandenyje, jį reikia nedelsiant nuplauti vandeniu ir nuvalyti. Aušinimo vandenį būtina plauti, kad nesusidarytų nuosėdų. Paviršiai, linkę rūdyti, turėtų būti padengti antikoroziniais dažais.
- Variklį reguliariai plaukite muiluotu vandeniu ir padenkite automobilio vašku.
- Naudojant jūros arba sūriame vandenyje, siekiant apsaugoti laivą ir variklį, būtina pridėti antikorozinių anodo blokų.
- Jei jachta ilgą laiką nenaudojama, pavarų dėžę reikia pakelti virš vandens paviršiaus. Transportuojant pakabinamą variklį, jį reikia laikyti vertikalioje padėtyje, kol vanduo visiškai nutekės iš aušinimo sistemos. Stovint šaltu oru, pavarų dėžė turėtų būti panardinta į vandenį. Pakeliant virš vandens, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas antifrizui. Kad išvengtumėte sunkumų paleidžiant variklį, po alyvos vamzdžio neišmeskite benzino variklyje.
- Laivo dugno būklė tiesiogiai veikia jo greitį. Laivo dugnas turi būti reguliariai valomas, kad paviršius išliktų švarus.
- Jei variklis nenaudojamas ilgą laiką, valtį reikia pastatyti tinkamoje padėtyje arba ant valties rėmo, visiškai išleidžius vandenį iš aušinimo sistemos. Laikant sandėlyje, nedėkite pavarų dėžės virš galvos, nes likęs vanduo išmetimo korpuse gali patekti atgal į cilindrą ir sukelti didelę žalą.
Variklis yra energijos rūšies keitimo įtaisas, verčiantis vienos rūšies energiją į mechaninę. Varikliai gali būti varomi garais, elektra, dyzeliu, benzinu ir kt. Varikliai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: stacionarius ir pakabinamus. Stacionarus variklis montuojamas laivo viduje ir tvirtinamas prie korpuso. Pakabinami varikliai skirti įvairių tipų valtims ir kateriams. Benzininiai varikliai gali būti valdomi rankiniu arba nuotoliniu būdu ir, lyginant su elektriniais, pasižymi didesne galia. Kuo didesnis variklis, tuo jis galingesnis.
Įmonė „Garant Boats & Yachts“ yra oficialus „Mercury“, „Suzuki“, „Volvo Penta“ variklių atstovas Lietuvoje. Jie siūlo platų variklių spektrą, atitinkantį įvairius poreikius - parduoda ir taiso variklius pripučiamoms žvejybinėms valtims, pramoginiams kateriams, motorinėms ir burinėms jachtoms. Pavyzdžiui, „Mercury Marine“ ir „Suzuki Marine“ modeliai pasižymi patikimumu, galingumu ir efektyvumu, tinka bet kokio dydžio laivams. Apie variklio gedimą gaunamas išankstinis perspėjimas, leidžiantis laiku išvengti problemos. „Mercury“ pakabinamiems varikliams suteikiama 5 metų garantija, o „Suzuki“ - 3 metų.
Elektriniai varikliai tapo neatsiejama žvejybos dalimi, ypač vandens telkiniuose, kur draudžiami vidaus degimo varikliai. Jie yra mažiau galingi nei benzininiai, bet veikia tyliai, nekenkia aplinkai ir yra lengvesni. „Torqeedo“ elektriniai pakabinami varikliai, kuriuos siūlo įmonė, pasižymi ilgaamžiškumu ir universalumu.
Pakabinamo variklio veikimui reikalinga kuro sistema ir mechaninio arba hidraulinio valdymo sistema. Kuro sistema užtikrina degalų tiekimą iš bako į variklį. Įvairūs teršalai ar priemaišos, patekę su kuru, gali pažeisti sistemą, todėl ją reikia kruopščiai prižiūrėti. Norint užtikrinti ilgą variklio tarnavimo laiką, būtina periodiškai atlikti jo apžiūrą: tikrinti sraigtą, vertinti variklių sistemų būklę ir laiku pastebėti trūkumus. Įvairiems remonto ir techninės priežiūros darbams patogiausia naudoti specialius variklių aptarnavimo rinkinius, kurie skiriasi pagal variklių galingumus, moto valandas ir modelius.
„Ford EcoBoost“ variklio istorija ir problemos
Kai „Ford“ 2012 m. pristatė 1.0 „EcoBoost“ variklį, jis greitai pelnė pripažinimą, tris kartus iš eilės laimėdamas tarptautinį metų variklio apdovanojimą. Žadėdamas efektyvumą ir našumą, jis atrodė kaip puikus sprendimas šiuolaikiniams vairuotojams. 1.0 „EcoBoost“ buvo sukurtas atitikti griežtus išmetamųjų teršalų standartus, kartu užtikrinant įspūdingą galią, atsižvelgiant į jo dydį. Jame buvo sujungtas ketaus blokas su aliuminio galvute ir modernia turbokompresoriaus technologija.
Iš pradžių giriamas dėl mažų degalų sąnaudų (5-6 l/100 km) ir geros dinamikos, variklis netrukus tapo žinomas dėl perkaitimo problemų, aušinimo skysčio nuotėkio ir priešlaikinio paskirstymo diržo susidėvėjimo. Problemos buvo labiausiai paplitusios ankstyvaisiais gamybos metais (2011-2013 m.), kai dėl sugedusių aušinimo skysčio žarnų ir silpnų išsiplėtimo bakų variklio blokai perkaisdavo ir įtrūkdavo. Vėlesnės versijos (po 2017 m.) buvo perprojektuotos ir tapo patikimesnės, tačiau iki tol variklio reputacija jau buvo sugadinta.
Palyginti su konkurentais, tokiais kaip „Volkswagen TSI“ ar mažais atmosferiniais „Toyota“ varikliais, „EcoBoost“ reikalauja griežtesnės priežiūros ir turi didesnę brangių gedimų riziką. Lietuvos vairuotojams 1.0 „EcoBoost“ vis dar gali būti patrauklus dėl mažų degalų sąnaudų ir prieinamų kainų naudotų automobilių rinkoje. Tačiau vietinės dirbtuvės praneša, kad įprasti remonto darbai apima paskirstymo diržo keitimą, turbokompresoriaus gedimus ir net cilindrų galvučių įtrūkimus. Nors „Ford“ teigia, kad paskirstymo diržas tarnauja 200 000 km, Lietuvos mechanikai rekomenduoja jį keisti kas 100 000-120 000 km, kad būtų išvengta alyvos užteršimo ir siurblio užsikimšimo.
Pasak automobilių ekspertų, „EcoBoost variklis teoriškai yra gera idėja, tačiau iš tikrųjų jį reikia dažnai tikrinti ir atlikti profilaktinius darbus. Aptarnavimo intervalų nepaisymas dažniausiai baigiasi brangiais gedimais.“ TÜV ir ADAC patikimumo ataskaitose taip pat pabrėžiama, kad ankstyvieji „EcoBoost“ agregatai gedimų statistikoje pasirodo dažniau, palyginti su konkurentais. Lietuvos mechanikai pabrėžia, kad po 2018 m. situacija pagerėjo.
Ar verta rizikuoti perkant naudotą „Ford“ su 1.0 „EcoBoost“ varikliu? Atsakymas priklauso nuo individualių aplinkybių ir pasirengimo atlikti nuolatinę priežiūrą.