Daugiabučių kiemai žiemos mėnesiais didmiesčių vairuotojams tampa vairavimo įgūdžių ir dėmesingumo išbandymų vieta. Gyventojai prigrūstuose kiemuose susiduria su nenuvalytu sniegu, slidžia kelio danga ar nepatogiomis parkavimo sąlygomis. Draudikų duomenys rodo, kad šiose vietose daugiausia eismo nelaimių registruojama šaltuoju sezonu.
Daugiabučių kiemuose eismo situacija dažnai būna sudėtinga dėl ribotos erdvės ir netvarkingo transporto priemonių parkavimo. Net ir esant nedideliam greičiui, šiose vietose įvyksta daug smulkių avarijų dėl netinkamo manevravimo ar riboto matomumo. Vairuotojai turėtų prisiminti, kad kiemuose galioja tos pačios eismo taisyklės kaip ir keliuose, todėl būtina laikytis atsargumo principų, judėti lėtai ir nuolat stebėti aplinką.
Ką daryti apgadinus kaimyno automobilį?
Daugiabučio kieme padarius žalą kaimyno automobiliui, rekomenduojama nedelsiant rasti apgadintos transporto priemonės savininką ir prisipažinti apie įvykį. Kartu turėtų būti užpildyta eismo įvykio deklaracija ir apie tai pranešta draudikams.
Jeigu kaimyno rasti nepavyksta, išvažiuoti iš įvykio vietos ir tikėtis kaimyną surasti grįžus namo - klaidingas scenarijus, kuriuo, deja, žmonės, padarę eismo įvykį kieme, dažnai vadovaujasi. Taip pat negalima palikti raštelio už valytuvų ar kitoje vietoje, pranešant apie eismo nelaimę. Dažnai gyventojai pagalbos prašo ir kitų asmenų, kad sutikę nukentėjusįjį kaimyną informuotų jį apie patirtą eismo įvykį. Tokia elgsena yra klaidinga, nes iš įvykio vietos pasišalinti yra neteisėta.
Jei kaimyno rasti nepavyksta ar nežinote, kam priklauso automobilis, kurį apgadinote, reikėtų skambinti policijai. Paskambinus 112 privalu pranešti apie eismo nelaimę ir laikytis policijos nurodymų. Kartais yra prašoma nufotografuoti situaciją, nepasitraukus iš įvykio vietos - užfiksuoti savo ir kaimyno automobilių apgadinimus. Įvykdžius policijos nurodymus, dažnu atveju leidžiama pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o deklaracija yra užpildoma tuomet, kai pavyksta susisiekti su nukentėjusios transporto priemonės savininku.
Pasišalinimas iš kiemo - pažeidimas
Jei vairuotojas, apgadinęs kaimyno automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalina pats, jis tampa Kelių eismo taisyklių ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo pažeidėju. Tokiais atvejais vairuojantis asmuo gali sulaukti ne tik baudos, bet ir prievolės atlyginti kaimynui padarytą žalą. Draudikas iš vairuotojo, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, turi teisę susigrąžinti visą draudimo išmoką.
Net jei su kaimynu puikiai sutariate ir esate tikri, kad situaciją pavyks išspręsti taikiai, jūs nežinote, ar eismo nelaimės neužfiksavo jos liudytojai, kurie, jums pasišalinus, galėjo kreiptis į policiją ir apie eismo įvykį pranešti pareigūnams. Tokiais atvejais eismo įvykį padariusio vairuotojo ketinimai grįžti ir susitarti su kaimynu taip pat yra bereikšmiai.
Kieme padarius eismo įvykį galimi tik du teisingi scenarijai: pasikviesti kaimyną ir kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o jei kaimyno nėra - skambinti 112 ir apie įvykį pranešti policijai. Jokių kitų išlygų negali būti, kitokia elgsena jau yra pažeidimas. Esant sužeistiesiems, apie eismo įvykį taip pat visada yra būtina pranešti policijai.
Sezoniškumas ir dažniausios avarijos kiemuose
Kiemuose nutinkantiems eismo įvykiams yra būdingas ir sezoniškumas. Vasarą daugiabučių kiemai yra tuštesni, todėl eismo nelaimių juose įvyksta mažiau. Daug jų - rudens pradžioje, kai visi po vasaros sugrįžta namo, tačiau daugiausia tokių eismo įvykių registruojama žiemą, kai kiemuose yra sniego, kelio danga - apledėjusi, o matomumas - prastesnis.
Kiemuose dažniausiai nutinka smulkūs eismo įvykiai: draudikai dažniau fiksuoja nedidelius įlenkimus, šonų apibraižymus, žibintų dūžius, veidrodėlių nulenkimus ar buferių suskaldymus.
Pastarosiomis savaitėmis aplink daugiabučius eismo nelaimės dažniau nutinka dėl to, kad vairuotojai neįvertina slidžios kelio dangos. Žiemos metu jie iš kiemų išvažiuoja apledėjusiais langais, nuo parkavimo daviklių ir automobilio kameros nenuvalytu sniegu, o tokios situacijos, kai tinkamai nepasirūpinama aplinkos matomumu, baigiasi eismo įvykiais.
Kaip apsaugoti automobilį kieme?
Vairuotojams, norintiems automobilius kiemuose apsaugoti nuo eismo nelaimių, patariama nepalikti jų prie posūkių. Parkuokite transporto priemones tik tose vietose, kurios yra tam pritaikytos. Net jei esate įgudęs vairuotojas, kieme paliekant automobilį visada įvertinkite, ar jis netrukdo saugiai įvažiuoti bei išvažiuoti, atlikti posūkį ar kitus manevrus. Turėkite galvoje ir didesnių gabaritų automobilius, kurie lankosi kiemuose, pavyzdžiui, šiukšliavežes, kurjerių tarnybų ar maistą pristatančių įmonių transporto priemones.
Kai automobiliai statomi vienas šalia kito, iš abiejų pusių turėtų likti 50-70 cm tarpai, kurie leidžia saugiai atidaryti automobilio dureles, įlipti ar išlipti iš transporto priemonės ir nekliudant kito automobilio pajudėti iš stovėjimo vietos.
Radus apgadinimą - skambutis policijai
Jei išėjus į kiemą randamas įlenktas ar kitaip apgadintas automobilis, o paliekant jį tokių pažeidimų nebuvo, patariama skambinti 112. Gali būti, kad kaimynas, apgadinęs jūsų automobilį, jau pranešė apie tai policijai. Tuomet jums bus suteikti duomenys apie žalą padariusį vairuotoją, kad galėtumėte drauge užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir pateikti informaciją draudimo bendrovei.
Jei apgadinęs automobilį vairuotojas piktybiškai pasišalino ir nepavyksta aptikti šį įvykį mačiusiu liudytojų, žala bus atlyginta pagal KASKO draudimą. Kitais atvejais, nukentėjęs vairuotojas turės apgadinimą remontuoti savo lėšomis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas žalą atlygins tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas, eksploatuodamas savo transporto priemonę, padarė žalą. Šio draudimo aprėpčiai priklauso ir tokie atvejai, kai vairuotojas ar keleivis durimis apgadina kitą transporto priemonę.
Auto įvykio deklaracijos pildymas
Klaidos, kurių galima išvengti patekus į eismo įvykį
Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų eismo įvykio vietoje - neteisingai pildoma eismo įvykio deklaracija. Įvykus eismo įvykiui svarbu žinoti, kaip jį tinkamai užfiksuoti. Priklausomai nuo įvykio pobūdžio, jį galima užfiksuoti keliais skirtingais būdais. Vienas iš pagrindinių - užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Svarbu žinoti, kad ji pildoma tik tuo atveju, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl kaltės ir įvykio metu nebuvo sužeistų ar žuvusių asmenų.
Pildant eismo įvykio deklaraciją, rekomenduotina atkreipti dėmesį į 14 punktą, kuriame turi pasirašyti tik eismo įvykio kaltininkas. Svarbu žinoti, kad atvejais, kai 14 punkte pasirašo abu eismo įvykio dalyviai, yra laikoma, kad susitarta dėl abipusės kaltės. Neretai vairuotojai šiame eismo įvykio deklaracijos punkte pasirašo per klaidą, kas vėliau gali sukelti sunkumų nustatant faktinį įvykio kaltininką.
Taip pat neretai pasitaiko, kad eismo įvykio dalyviai pildo deklaraciją, nors reikėtų kviesti policiją. Atvejais, kai eismo įvykio metu buvo sužeistų ar žuvusių asmenų, eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl kaltės, būtina kviesti policiją. Tai galioja ir tuomet, kai sugadintos transporto priemonės savininko nėra įvykio vietoje.
Dar viena neretai pasitaikanti klaida, dėl kurios vėliau tenka pasigailėti - pamirštama užfiksuoti eismo įvykio detales. To gali prireikti, jei vėliau kils neaiškumų ar nesutarimų. Įvykus eismo įvykiui rekomenduoju nuotraukomis užfiksuoti įvykio vietą ir transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje. Galima nufotografuoti ar nufilmuoti jų susidūrimo ar smūgio vietą, padaryti keletą pažeidimų nuotraukų iš arčiau, taip pat padaryti kelias bendro vaizdo nuotraukas taip, kad būtų matomi kelio ženklai ir važiuojamosios dalies ženklinimas.
Taip pat ekspertas pataria užsirašyti kito eismo įvykio dalyvio kontaktus. Žinoma, pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet į eismo įvykį patekęs automobilis yra per anksti patraukiamas iš įvykio vietos. Verta žinoti, kad transporto priemones patraukti iš įvykio vietos galima tik apžiūrėjus avarijos vietą ir sutarus dėl kaltės, užfiksavus įvykį užpildant eismo įvykio deklaraciją. Jeigu dėl kaltės nesutariama, tą padaryti galima tik sulaukus policijos pareigūnų. Transporto priemones nedelsiant patraukti iš įvykio vietos reikėtų tik tuo atveju, jeigu yra keliamas pavojus kitų eismo dalyvių atžvilgiu.
Jei kyla neaiškumų ar yra nukentėjusių žmonių, ekspertas rekomenduoja pasiimti ir liudininkų, kurie matė eismo įvykį, kontaktus.
Patekus į eismo įvykį užsienyje
Patekus į eismo įvykį užsienio šalyje, visuomet rekomenduojama kviesti policiją. Taip pat, verčiau nejudinkite automobilio iš įvykio vietos, kol neužfiksavote visų aplinkybių arba neatvyko policija. Nufotografuokite eismo įvykio detales, užsirašykite kito vairuotojo kontaktus, jo draudimo bendrovės bei transporto priemonės duomenis. Rekomenduojama tokioje situacijoje užsirašyti eismo įvykio liudininkų vardus bei kontaktus.
Jei policija neatvyksta, svarbu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pildant deklaraciją svarbu būti atidiems, užpildyti visus laukelius bei išsiversti į lietuvių kalbą tuos, kurių nesuprantate. Niekada neprisiimkite kaltės, jei nesate dėl to tikras. Taip pat nepasirašykite dokumentų, kurių turinio nesuprantate. Jei esate įvykio kaltininkas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas susisiekite su savo privalomojo automobilio draudimo bendrove, o taip pat ir KASKO draudimo bendrove, jei esate juo apdraudęs transporto priemonę.
Jei esate nukentėjusysis, patariama kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę užsienyje arba jos atstovus Lietuvoje.
Jei užsienio šalyje gauta eismo įvykio deklaracija skiriasi nuo lietuviškos, galite pildyti tiek užsienietišką, tiek lietuvišką deklaraciją. Tokiu būdu turėsite keletą pasirašytų versijų ir būsite tikri, kad bent vienoje jų viskas užpildyta teisingai.
Taip pat, jei eismo įvykis įvyko Europos Sąjungos šalyse, negalima pildyti rusiškų, baltarusiškų ar ukrainietiškų deklaracijų, nes ES šalyse jos tiesiog negalioja. Privalomasis automobilio draudimas galioja ir užsienyje, tereikia turėti žalią kortelę, kuri yra gaunama perkant automobilio draudimą.
Daugybė žmonių bent kartą gyvenime yra sukėlę eismo įvykį arba į jį patekę. Tuo metu, net jei nėra sužeistų asmenų, gali ištikti nemenkas stresas: puoli galvoti, kas kaltas dėl įvykio, apžiūrinėti avarijos padarinius, paskubomis ieškoti savo dokumentų, o mintyse jau kalkuliuoji, kiek atsieis automobilio remontas. Šioje suirutėje dažnas padaro tokių klaidų, po kurių gali tekti ne tik patiems be kaltės susimokėti už sugadintų mašinos dalių taisymą, bet ir turėti kur kas rimtesnių nemalonumų.
Patyręs šoką ir būdamas stresinėje situacijoje, nukentėjęs asmuo pradžioje gali nejausti sužalojimų, nors jie ir buvo patirti. Transporto priemonės (TP) vairuotojas, partrenkęs pėsčiąjį, net ir 100 procentų būdamas tikras, kad yra nekaltas, taip pat turi likti eismo įvykio vietoje ir kviesti policiją, kitaip pasekmės gali būti liūdnos.
Eismo įvykio deklaracija (EĮD) pildoma atvejais, kai nėra žuvusių ar sužalotų asmenų, eismo įvykio vietoje yra visi žalą turtui patyrę nukentėję asmenys ir su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių bei atsakomybės. Teisės aktai nurodo eismo įvykio dalyvių pareigą pasielgti trejopai: fiksuoti eismo įvykį pildant EĮD arba situaciją nubraižyti ir aprašyti ant švaraus popieriaus lapo, arba kviesti policiją. Neužfiksavus eismo įvykio tinkamai, žala nebus atlygintina.
Pavyzdžiui, galima situacija, kai nukentėjęs asmuo sutaria su kaltininku supildyti EĮD ne iškart įvykus eismo įvykiui, bet vėliau. Tačiau vėliau nukentėjusiam asmeniui turimais kaltininko kontaktais nepavyksta susisiekti su kaltininku dėl EĮD užpildymo (eismo įvykio fakto užfiksavimo raštu). Kita visiškai reali situacija - kai automobilis automobilių stovėjimo aikštelėje kliudo kitą automobilį, o nukentėjusio asmens (automobilio savininko) vietoje nėra. Pasitaiko nemažai atvejų, kai kaltininkas nelaukia nukentėjusio asmens, o tiesiog užkiša už stiklo valytuvų popierėlį su savo kontaktais. Pirmiausia tokiais atvejais didelė rizika, kad popierėlis neišliks iki pasirodant automobilio savininkui, nes jį gali nupūsti vėjas, jis gali sušlapti ir tapti neįskaitomu ir t.t. Todėl, jeigu nėra sugadinto turto savininko eismo įvykio vietoje, reikia kviesti policiją.
Atsitikus eismo įvykiui, nuo pat pirmos minutės rekomenduotina viską fotografuoti, ne tik eismo įvykyje dalyvavusias TP (sugadinimus, valst. numerį), bet ir kito vairuotojo dokumentus, TP dokumentus, draudimo dokumentus. Tai labai svarbu padaryti prieš aiškinantis, kas atsakingas už eismo įvykio kilimą. Galimybė nufotografuoti eismo įvykio vietą yra labai svarbi tiek kaltininkui, tiek nukentėjusiam asmeniui, nes vėliau, tarkim kilus ginčui, būtų daug paprasčiau ginčytiną situaciją išspręsti turint nuotraukose užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes, galima palyginti jas su kitais EĮD nurodytais duomenimis. Pasitaiko atvejų, kai kaltininkas bando apkaltinti nukentėjusį asmenį sukėlus eismo įvykį, o matydamas, kad to padaryti nepavyks, sėda į automobilį ir pasišalina iš eismo įvykio vietos. Nukentėjęs asmuo streso būsenoje neįsimena kaltininko automobilio valst. numerio. Gerai, jeigu eismo įvykio vieta filmuojama, nes tuomet yra tikimybė, kad pasišalinusi TP bus nustatyta ir nukentėjusiam asmeniui žala bus atlyginta. Turtinė žala atlyginama tik identifikavus kaltininko vairuotą TP. Nenustačius pasišalinusios TP, žala nebus atlyginta.
Deja, tačiau pildant popierinę EĮD vis dar pasitaiko daug atvejų, kai EĮD pildoma netiksliai, nepakankamai išsamiai, praleidžiant ir nepildant EĮD laukelių. Nukentėjęs asmuo, įkalbinėjamas kaltininko, sutinka įrašyti į EĮD netikslią eismo įvykio datą ir laiką. Tokia situacija pasitaiko, kai kaltininkas yra neapsidraudęs, draudžiasi po eismo įvykio ir prašo nukentėjusio asmens pavėlinti eismo įvykio laiką. Eismo įvykio dalyviai nenurodo savo telefono numerio, el. pašto adreso arba nurodo ne savo el. klaidingai nurodomas arba neįskaitomai įrašomas kaltininko vairuotos TP valst.
Pildant elektroninę EĮD yra mažesnė galimybė suklysti, nes programėlės draudimoįvykiai.lt išmaniojo vedlio patarimai kiekviename žingsnyje nurodo ką ir kaip pildyti, didelė dalis duomenų yra užpildoma automatiškai, pavyzdžiui duomenys dėl TP markės, modelio, draudimo bendrovės pavadinimo, draudimo poliso numerio, taip pat nurodoma, jei koks būtinas duomuo yra praleistas. Šiuo metu jau daugiau nei ketvirtadalis visų eismo įvykių deklaracijų pildoma elektroniniu būdu.
Draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie eismo įvykį, imasi eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Kaltininkui neteikiant pranešimo apie eismo įvykį, informacijos, kuri gali būti reikšminga objektyviai įvertinant eismo įvykio aplinkybes, žalos administravimo procesas bei nukentėjusio asmens patirtos žalos atlyginimas gali užtrukti.
Apie eismo įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas. Be to, galimas atvejis, kai abu eismo įvykio dalyviai įvertina, kad kiekvienas iš jų yra atsakingas dėl sukelto eismo įvykio. Tokiu atveju irgi galima pildyti EĮD, tiesiog abu eismo įvykio dalyviai pasirašo EĮD 14 laukelyje, kiekvienas pripažindami savo kaltę. Pasak specialisto, dėl žalos atlyginimo šie asmenys, kaip nukentėjusieji, gali kreiptis į vienas kito draudimo bendroves. Abipusės kaltės atveju atsakomybė įprastai dalinama 50/50 ir kiekvienam iš eismo įvykio dalyvių atlyginama 50 proc. patirtos žalos. Tarkime, eismo įvykio metu apskaičiuota, kad transporto priemonės „A“ valdytojas patyrė 1 000 Eur dydžio žalą, o transporto priemonės „B“ valdytojas patyrė 2 000 Eur žalą. Tuomet, esant abipusės kaltės atvejui, transporto priemonės „A“ valdytojui bus išmokėta 500 Eur dydžio išmoka, transporto priemonės „B“ valdytojui - 1 000 Eur dydžio išmoka.
Jei eismo įvykio dalyvis per klaidą pasirašė EĮD 14 laukelyje, t. y. klaidingai pripažino savo kaltę, nors yra nukentėjęs asmuo, situacija išsprendžiama - abiejų eismo įvykio dalyvių prašoma pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių. Vadovaujantis surinkta patikslinta informacija, yra priimamas sprendimas dėl eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnio. Tačiau toks žalos administravimas gali užtrukti.
Tačiau galima ir blogesnė situacija, kai kaltininkas nėra linkęs bendradarbiauti teikdamas informaciją apie eismo įvykio aplinkybes ir nėra galimybių sprendimą dėl kaltės priimti vien tik vadovaujantis nukentėjusio asmens pateiktais parodymais ir EĮD, kurioje pvz. nenurodytos ar netiksliai nurodytos eismo įvykio aplinkybės, neaiški įvykio schema, nors nukentėjęs asmuo sako, kad jis yra nekaltas 100 procentų. Tokiu atveju, sprendimas dėl žalos atlyginimo gali būti priimtas atsižvelgus į pateiktą EĮD, oficialų dokumentą dėl eismo įvykio fakto fiksavimo ir atlyginama tik 50 proc. nukentėjusio asmens patirtos žalos. Todėl nukentėjusiam asmeniui rekomenduotina ypač atidžiai pildyti EĮD ir nepasirašyti EĮD 14 laukelio, jei nebuvo sutarta dėl abipusės kaltės.
Pasitaiko atvejų, kai elektroninė EĮD pildoma ne naudojantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro sukurta programėle draudimoįvykiai.lt, bet pasirenkant kitas internete elektroninės EĮD pildymui skirtas programėles. Fiksuojant EĮD ne per Biuro programėlę, padidėja klaidos tikimybė, kadangi per Biuro programėlę didelė dalis duomenų užkraunami automatiškai (pvz., TP markė, modelis, draudimo bendrovės pavadinimas, draudimo poliso numeris) t.y., nereikia vesti šių duomenų rankiniu būdu. Bet to, kaltininkui nereikia atskirai pranešinėti apie eismo įvykį savo draudimo bendrovei. Taip pat teisės aktai reglamentuoja, kad elektroninė EĮD pildoma Biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis, t. y. per programėlę draudimoįvykiai.lt.
Jei eismo įvykis sukeltas su TP junginiu ir eismo įvykio metu šio TP junginio velkamoji dalis - priekaba ar puspriekabė - neatsikabino, pildant EĮD, būtina nurodyti velkančiosios (tempiančiosios) TP duomenis - markę, modelį, valstybinį numerį, draudimo duomenis, nes sujungtų TP atveju dėl žalos atlyginimo atsakinga yra velkančiosios (tempiančiosios) TP draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji TP nedrausta. Taigi, jei EĮD bus įrašyti tik velkamosios TP (priekabos, puspriekabės) duomenys, tokia žala nebus atlyginta. Tokiu atveju, žalos administravimo proceso metu, siekiama išsiaiškinti velkančiąją TP, nes šią TP apdraudusi draudimo bendrovė arba Biuras, jei velkančioji TP nedrausta yra atsakingi dėl žalos atlyginimo. Deja ne visais atvejais tai įmanoma padaryti.
Pasitaiko, kad kaltininkas EĮD nurodo netikslius draudimo duomenis - įrašo ne jį apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimą, bet draudimo tarpininko (brokerio), nenurodo draudimo liudijimo numerio, galiojimo termino. Ypač aktualu, kad atveju, kai kaltininkas vairuoja ne lietuviškos registracijos TP, būtų nurodomas tikslus kaltininko TP valst. Nesant teisingos ir tikslios informacijos, tampa apsunkintas nukentėjusio asmens žalos administravimas. Pavyzdžiui atveju, kai yra įrašytas tik kaltininko vairuotos ne lietuviškos registracijos TP valst. numeris ir šis numeris nurodytas neteisingai, nėra galimybių identifikuoti kaltininko vairuotą TP. Tokiu atveju turtinė žala nebus atlyginama.
Straipsnis publikuotas 2024 gegužės 3 d.
