Eismo įvykiai, kuriuose nukenčia keleiviai, yra skaudūs ir dažnai tragiški. Šiame straipsnyje nagrinėsime įvairius autoavarijų scenarijus, analizuojant keleivių sužalojimų priežastis, pasekmes ir svarbiausius prevencinius aspektus, kurie gali padėti išvengti panašių nelaimių ateityje.
Nukentėję keleiviai: konkrečių atvejų analizė
Pirminiais duomenimis, automobilį „Audi A4“ vairavęs jaunas vyras (gim. 2007 m.), sukdamas į kairę pusę, nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiavusio automobilio „VW Golf“, kurį vairavo 1965 m. gimęs vyras. Per eismo įvykį buvo sužalotas automobilio „VW Golf“ keleivis, gimęs 1984 metais.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis informavo, kad eismo įvykio metu stipriai nukentėjo Kauno policijos pareigūnas, dėl jo gyvybės kovojo Kauno klinikų medikai, jo būklė buvo labai sunki. „Labai prašome visų nelikti abejingais ir kas galite bei turite 3 neigiamą kraujo grupę nuvykti į Kauno klinikų kraujo centrą duoti kraujo“, - rašė R. Matonis.
„Delfi“ primena, kad 16.15 val. buvo gautas pranešimas, jog Kaišiadorių r., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 70-ame km, remontuojamame kelio ruože, važiuojant Vilniaus link, ties Antakalniu susidūrė automobiliai „VW Tiguan“, vairuojamas vyro (gim. 1999 m.) ir automobilis „Volvo“, vairuojamas vyro (gim. 1999 m.). Taip pat šio eismo įvykio metu, automobilis „Ford Transit“, vairuojamas vyro (gim. 1996 m.), siekdamas išvengti susidūrimo su avariją patyrusiai dviem automobiliais, kliudė atitvarus.
Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba informavo, kad ant kelio atitvarų buvo užšokęs „Volvo V50“ automobilis, o jame buvo prispaustas vairuotojas. Hidrauline įranga vairuotojas išlaisvintas, sąmoningas perduotas GMP medikams. Anot Policijos departamento, automobilis „VW Tiguan“, vairuojamas vyro (gim. 1999 m.), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiuojančiu automobiliu „Volvo V50“’. Pasirodo, kad „Volvo V50“ automobilį vairavo ne tarnybos metu neuniformuotas Kauno apskr. VPK pareigūnas (gim. 1999 m.). Per eismo įvykį nukentėjo abiejų automobilių vairuotojai, jie paguldyti į ligoninę.
Avarijoje taip pat buvo sunkiai sužeistas vairuotojas, kurį vežant į ligoninę ištiko koma. Vėliau medikai pranešė, kad vyrui buvo nustatyti veido sumušimai, be to jam lūžo koja.
Kaip skelbė policija, avarija įvyko trečiadienį apie 23 val. 25 min. sostinės Antakalnio ir Žolyno gatvių sankryžoje. Teisės vairuoti neturinčio 34 metų vyro valdomas „Audi 80“ automobilis atsitrenkė į pradėjusio važiuoti maršrutinio „Mercedes-Benz“ autobuso galą. Eismo įvykio naktį lijo, todėl kelio danga buvo šlapia. Kelio ruožas šioje atkarpoje buvo gerai apšviestas. Preliminariais duomenimis, vairuotojas galėjo viršyti greitį, bet net ir tokiu atveju jis greičiausiai nebuvo tik didelis, kokiu vairuotojai juda magistralėse ir galėjo siekti 70-80 km/val.
Lietuvos kelių policijos tarnyba pranešė, kad liepos 30-ąją, penktadienį, pavakarę, prieš penktą, Vilniaus rajone, Petešos kaime, tiesioje žvyrkelio įkalnėje, vairuojamo automobilio „Kia Motors Sorento“ nesuvaldė neblaivi 34 metų moteris. Automobilis atsitrenkė į pakelės medį. Sužeisti 2 žmonės: mažametis keleivis, 4 metų berniukas, buvo paguldytas į ligoninės Reanimacijos skyrių, kur sekmadienį (rugpjūčio 1-ąją) mirė, ir vairuotoja (nustatytas 1,07 promilės neblaivumas). Tragiško įvyko metu motina pražudė vienintelį savo vaiką.
Alytaus rajone šių metų liepos 3 d. per avariją žuvo dvi mergytės. Automobiliu važiavo penki žmonės. Eismo įvykio aplinkybės dar tiriamos, tačiau ir šiuo atveju svarstoma, ar 6 ir 9 metų mažametės buvo vežamos laikantis saugumo reikalavimų.
Kaip jau skelbė 15min, balandžio 21 d. apie 15 val. Švenčionių r., ties Stoniūnų kaimu, nuo kelio nuvažiavo ir apvirto automobilis „Honda Civic“ nesuvaldytas 1995 m. gimusio vaikino. Eismo įvykio metu žuvo ne tik 22 metų „Honda“ vairuotojas, bet ir kartu važiavęs keleivis (gim. 1992 m.). Šis 25 metų vaikinas sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo. Maža to, per šią avariją sužaloti dar du 22-24 metų vaikinai.
Vienam pacientui po avarijos skubiai suteikta medicininė pagalba, o kitas pasišalino tiesiai iš Priėmimo skyriaus. Gal šoko būsenos buvo? „Aišku, kad įvertinome tai kaip tam tikrą akibrokštą. Po įvykio į ligoninę buvo pristatyti du nukentėjusieji. Vienam pacientui skubiai suteikta medicininė pagalba. O kitas pasišalino tiesiai iš Priėmimo skyriaus, net nesulaukęs apžiūros ir tyrimų. Galime tik įtarti, gal šoko būsenos buvo, gal kitokių priežasčių turėjo. Bet toks paciento elgesys, žinoma, nėra mums įprastas, tai retas atvejis“, - 15min teigė Švenčionių rajono ligoninės direktorius Gintaras Žandaravičius. Medikų globoje pasilikęs vaikinas buvo pirmiausiai ištirtas kompiuteriniu tomografu. Sekmadienį pacientas, turėjęs palyginti nedidelę žaizdą pakaušyje, visą dieną buvo gydomas, o pirmadienį teigiamai jo sveikatos būklę įvertinę gydytojai jau išsiuntė šį nukentėjusįjį toliau sveikti į namus.
Saugos diržų svarba
Tokios nelaimės miestuose pasitaiko itin retai dėl vienos esminės priežasties - dauguma vairuotojų ir keleivių suvokia, kaip svarbu prisisegti saugos diržus. Abu “Audi“ važiavę vyrai buvo jais neprisisegę, o tokiu atveju po smūgio nelieka jokių galimybių išsilaikyti sėdynėje. Kūnas iš inercijos didele jėga trenkiasi į automobilio salono dalis ir patirti sužalojimai baigiasi net mirtimi.
Dvi smūgių žymės priekiniame stikle rodo, kad tiek vairuotojas, tiek keleivis nebuvo prisisegę saugos diržų, o nuo inercijos judėję kūnai.
Statistikos duomenimis, saugos diržus Lietuvoje segasi 90 proc. priekyje sėdinčių vairuotojų ir keleivių, bet į avariją patekę vyrai nebuvo iš jų.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto transporto inžinerijos fakulteto automobilių transporto katedros vedėjo doc. dr. Saugirdo Pukalsko teigimu, jei „Audi 80“ keleiviui būtų užsisegęs diržą, avarijos pasekmės būtų daug lengvesnės. Mokslininkas patvirtino, kad važiuojant nedideliu greičiu saugos diržai daugeliu atvejų gali apsaugoti nuo rimtų traumų ir sužeidimų. Anot jo, šio konstrukcijos elemento nauda jau seniai buvo įrodyta moksliniais tyrimais. Remiantis tyrimų duomenimis, saugos diržai padeda išvengti 50 proc. vairuotojų ir maždaug 25 proc. keleivių žūčių.
„Vėlgi tai šiek tiek priklauso nuo to, koks tai yra automobilis: ar yra saugos oro pagalvės, ar vairo kolonėlė susiskleidžia eismo įvykio metu ir kt.“ - sakė S. Pukalskas. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad vairuojant šiuolaikinių saugumo reikalavimų neatitinkantį automobilį labai stipriai galima susižaloti trenkiantis į vairą. Vairuotojas gali žūti vien dėl krūtinės ląstos sužeidimų. „Tokiame automobilyje sumontuoti neįsitempiantys saugos diržai, kurie leidžia kūnui pernelyg daug judėti smūgio atveju. Tuo metu įsitempiantys saugos diržai pritraukia prie atlošo ir žmogus beveik nebejuda, tik galva gali šiek tiek nulinkti“, - komentavo S. Pukalskas.
Vaiko saugumas automobilyje
Viešojoje erdvėje kilo diskusija, kad neatsakingas moters poelgis buvo ne tik girtumas, bet ir tai, kad netinkamai automobilyje vežė vaiką. Berniukas galėjo išvengti mirtinų sužalojimų, jei moteris būtų jį pasodinusi į specialią jam tinkamą kėdutę. Pakyla skirta vyresniems vaikams. „Liūdna, kai problemos prisimenamos tik tada, kai prarandam vaiką“, „Girta mama užmušė savo sūnų, kuris buvo ne autokėdutėje. Visi suprantam, kad ji buvo girta, bet kiek blaivių tėvų taip vežioja savo vaikus?“, „Automobilinės kėdutės vaikams yra ne dėl grožio ir ne tam, kad jie matytų vaizdą pro langus!“ - abejingi nelikę žmonės ėmė kelti klausimą, ar Lietuva per daug atlaidi vaikų nesaugantiems vairuotojams, o baudos, lyginant su Švedija, Danija, Italija, Anglija, vis dar yra ganėtinai mažos. Lietuvoje netinkamai vežant vaiką, vairuotojas baudžiamas 30-50 eurų bauda (pirmą kartą gavus baudą, skiria tik pusę sumos), pakartotinai padarius nusižengimą skiriama 60-90 eurų bauda.
Vaikų ligoninės neurochirurgas Ramūnas Raugalas kasdien mato sužalotus vaikus. Medikas neslepia, kad avarijos metu patiriamos traumos gali apversti visos šeimos gyvenimą. Įvykis, kai moteris nesaugojo savo vaiko, anot pašnekovo, neturi jokio pateisinimo. Kai buvo atvežtas dėl girtos mamos poelgio sunkiai sužalotas berniukas, neurochirurgas tą dieną nedirbo, tačiau ligoninėje kilo pasipiktinimo banga. Medikas sako, kad jų darbas - gelbėti gyvybes, tad net ir tokiu atveju tenka susilaikyti nuo komentarų tėvams. „Aš tiesiogiai nedirbau tą vaiką priimant ir gydant, tačiau šį įvykį žinau. Panašių, ačiū dievui, ne taip tragiškai pasibaigusių įvykių, vis pasitaiko. Gydytojams be proto svarbu žinoti traumos mechanizmą. Svarbu, ar iškrito iš automobilio įvykio metu, ar neiškrito, buvo prisisegęs, ar nebuvo, krito pacientas ant asfalto, ar ant betoninių plytelių, - tai didelis skirtumas. Pagal įvykį gali numatyti, kur reikia atkreipti dėmesį ir ko tikėtis. Jei nuslepiamos aplinkybės, tai negerai laiko atžvilgiu, nes laikas irgi labai svarbus. O alkoholis su transportu iš viso nesuderinamas dalykas. Deja, būna, kad žmogus priima kažkokius neadekvačius sprendimus. Tai didelis atsakomybės klausimas“, - atvirauja medikas.
Per eismo įvykį nukentėjusius vaikus medikas siūlo vežti apžiūrėti, net jei mažylis išoriškai matomų sužalojimų neturi. „Geriau atvežti iki gydymo įstaigos ir parvažiuoti namo, prakentus tą laiką, kol laukia apžiūros priėmimo skyriuje, tačiau būti ramiems. Kuo mažesnis vaikas, tuo primygtiniau rekomenduoju nesakyti „palaukime iki rytojaus“ ar delsti, kol pasidarys blogai. Maži vaikai sunkiai lokalizuoja skausmą, tačiau turi didelį rezervą <...>: net esant galvos kraujosruvai vaikas gali ilgai išbūti sąmoningas, tačiau išsekus kompensacinėms organizmo galimybėms pasireiškia simptomų. Jei nieko nėra - pacientas keliaus namo, jei kils įtarimų - bus paguldytas stebėti“, - aiškina neurochirurgas.
Medikai skaičiuoja, kad per metus jiems tenka gydyti apie 16 tūkstančių traumas patyrusių mažųjų pacientų, iš kurių kone 20 procentų būna patyrę galvos traumas. „Tiek pacientų skaičiuojame nuo pirmųjų gyvenimo savaičių iki pilnametystės. Daugiausia dėl galvos traumos pas mus patenka vaikai iki trejų metų ir vyresni nei šešiolikos. Iš jų maždaug penktadalis jau stacionarizuojama - prireikia ne tik pirminės pagalbos priėmimo skyriuje: tai rimtesnės traumos, tad tenka pasilikti ligoninėje. Dėl eismo įvykių pas mus patenka dėl įvairių priežasčių. Jei tai vaikai iki trejų ketverių metų, priežastis yra tėvai, kurie kažko nesužiūrėjo. Ne veltui visos saugumo priemonės yra sugalvotos - saugos diržai, specialios kėdutės pagal ūgį, svorį, informacija, kaip prisegti. Nešioklė - kaip ją naudoti priekinėje sėdynėje. Dažnai būna, kad užpakalinėje sėdynėje tėvai neprisega vaikų, ten esančių saugos diržų nepaiso. Prieš keletą metų buvo socialinė reklama per televiziją - vaikas skrenda iš galinės sėdynės ir atsitrenkia automobiliui patyrus eismo įvykį; išties tokia realybė“, - sako R. Raugalas.
Anot mediko, saugos priemonės turi būti tinkamos. Per metus per įvykius nukentėjusių pacientų tenka apžiūrėti ir gydyti apie dvi dešimtis. Dar viena tėvų atsakomybė, kurią šie kartais pamiršta, kad mažieji dar nemoka būti atsargūs: sužalojami net ir nuosavame kieme po automobiliu patekę vaikai. „Vaikai nėra atsargūs. Būna ir tragiškų atvejų, kai vaikus sužaloja pažįstami žmonės, kaimynai, užkliudę automobiliu. Arba vaikas nukrenta bėgdamas ir patenka po transporto priemone. Būna, kad veda mama, vaikas iš rankos išsprūsta, ir situacija tampa nekontroliuojama“, - saugoti mažuosius primena R. Raugalas. Visgi net ir matydamas tėvų atsakomybės trūkumą, medikas sako nebarantis ir nemoralizuojantis, nes tėvai ir patys patiria traumą, kai sužalojamas vaikas. Visgi kalbėdamas su mažųjų pacientų tėvais R. Raugalas sako linkęs juos edukuoti, jei šie tiesiog nesusimąsto apie kai kurias vaikui pavojingas situacijas. „Kalbant apie vaikų traumas per eismo įvykius yra kitaip nei suaugusių. Būna difuzinių sužalojimų, kai pacientą ištinka ilgalaikė koma, tuomet ir neurologinis pažeidimas lieka. Kai nebūdavo gydymo priemonių, kokių turime dabar, pasitaikydavo ir gilesnė negalia, jei iš viso išgyvendavo. Tai ilgas ir sunkus gydymas“, - atvirauja neurochirurgas.
Ne vieną kraupią avariją analizavęs Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS) prezidiumo narys, Techninės pagalbos komiteto pirmininkas Šarūnas Jankauskas sako, kad kitaip, nei atsakomybės trūkumas, moters poelgio negalintis įvardyti. Girtumas prie vairo vienareikšmiškai jau yra siaubingas poelgis. O tai, kad moteris visiškai negalvojo apie vaiko saugumą, rodo ir faktas, kad mažylis buvo vežamas netinkamai. „Atvejų, kai vaikai vežami iš viso ne kėdutės, jau beveik nebėra, ir tai gerai. Pasauliniu mastu pagal tėvų požiūrį į vaikų saugumą, Lietuva yra ketvirtame lygyje iš penkių esamų. Tai reiškia, kad naudojame saugos elementus, tačiau daugeliu atveju - netinkamai. Kaip ir tikėtina šiuo atveju, kai žuvo vaikas. Pakyla vaikui naudota per anksti. Kiekvienas automobilis yra testuojamas bandymų laboratorijose su manekenais nuo 1,50 iki 2 metrų ūgio. Pagal tuos kriterijus gauna geresnius ar prastesnius įvertinimus, tačiau jei keleivis yra žemiau nei 1,50 m ar aukščiau kaip 2 m, nė vienas gamintojas negali garantuoti, kas jam nutiks. Taigi, jei keleivis iki 1,50 metro, jam būtina parinkti saugos elementus, atitinkančius jo ūgį ir svorį. Pakyla, pagal įvairiausius vertinimus, gali apsaugoti tik tuomet, kai vaiko kūnas jau pakankamai tvirtas“, - paaiškina Š. Jankauskas.
Lietuvos automobilininkų sąjunga visoje Lietuvoje rengia informacinius projektus, kaip tinkamai parinkti kėdutę vaikams, kaip taisyklingai ją prisegti automobilyje. Be to, vairuotojams rengia išbandymus, kas nutinka, kai vairuojama su telefonu rankose ar prie vairo sėdama išgėrus. Š. Jankauskas pastebi, kad stebint vaikų kėdučių pasirinkimą ir naudojimą kartais tenka tėvams aiškinti, jog vaiką reikia ne tik prisegti kėdutėje, bet ir įtvirtinti saugos diržu pačią kėdutę. Kitaip staigiai stabdant mažylis atsitrenks į prekinę sėdynę. Pašnekovas pastebi, kad mažiausiai vaikų saugumo paiso iki parduotuvės ar kur kitur netoli važiuojantys žmonės. Po eismo įvykių, kai medikams tenka gelbėti vaikus, neretai išgirstama paaiškinimų - mes juk tik trumpam išvažiavome. „Saugiausia vieta vaikui - centrinė galinė sėdynė, tačiau jei yra dvi sėdimos vietos, viduryje esantis pakilimas nėra tinkama vieta. Žmonės kartais neprisega kėdutės, nes neva „čia vietoje važiavo“. Saugumo standartai svarbūs ne tik segant kėdutes, bet ir jas renkantis - svarbu, kad kėdutė nebūtų patekusi į eismo įvykį, patogi, prisegta pagal instrukcijas“, - sako Š. Jankauskas.
Anot pašnekovo, šviečiant žmones labiausia trūksta tikslios statistikos, ar eismo įvykio metu nukentėję ar žuvę vaikai buvo vežami tinkamai. „Kad būtų galima padaryti tikslią analizę, kada vaikai daugiausia nukenčia, reikėtų daugiau duomenų. Policija neišskiria tokios aplinkybės, yra tik bendra statistika, tad informacijos trūksta“, - neslepia Lietuvos automobilininkų sąjungos narys.
Avarijų, kada žūsta ar sunkiai sužalojami vaikai, išties nemažai. 2019 metų rugsėjo 1-oji penkių vaikų mamai virto tragedija. 30-metė Vilkaviškio r. gyventoja nesuvaldė automobilio „Ford Galaxy“ ir apvirto. 2011 metais gimęs berniukas netrukus mirė. Jis nebuvo prisegtas specialioje kėdutėje, tad per avariją patyrė daugybinių lūžių.
2011 metais gimęs berniukas netrukus mirė. Jis nebuvo prisegtas specialioje kėdutėje, tad per avariją patyrė daugybinių lūžių.
Teisinė atsakomybė ir prevencija
Dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, dėl kurio sužalojamas žmogus, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) 281 straipsnio 1 dalį. Dėl avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d. (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas).
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Rodyti diskusiją (4)
Policijos komisariato viršininkas Josifas Kuzmickis įvardijo esminę aplinkybę: „Pabėgo nukentėjęs asmuo. Svarbu, kad ne vairuotojas“. Išsamesnį šios eismo nelaimės aplinkybių tyrimą atlieka respublikinės kelių policijos valdyba.
Būk saugus kelyje. Kalba vaikai. Kaip teisingai elgtis kelyje? I d.
Mokslininkas patvirtino, kad važiuojant nedideliu greičiu saugos diržai daugeliu atvejų gali apsaugoti nuo rimtų traumų ir sužeidimų. Anot jo, šio konstrukcijos elemento nauda jau seniai buvo įrodyta moksliniais tyrimais. Remiantis tyrimų duomenimis, saugos diržai padeda išvengti 50 proc. vairuotojų ir maždaug 25 proc. keleivių žūčių.
Daliai vairuotojų klaidingai mano, kad važiuojant tokiu greičiu žūti neįmanoma, bet tyrimų duomenimis, mirtinas gali būti ir 50 km/val. ar net dar mažesnis greitis.
Pašnekovas paaiškino, kad automobiliui važiuojant didesniu greičiu, smūgis eismo įvykio metu būtų stipresnis, o organizmą veiktų didesni pagreičiai. Didelės perkrovos automatiškai lemia sunkius kūno sužalojimus. „Netgi gali būti taip, kad diržas sulaiko kūną, išsiskleidžia saugos oro pagalvė, bet lėtėjimo pagreitis toks didelis, kad viduje organai tiesiog sutraiško vieni kitus“, - taip S. Pukalskas įvardino šiurpius didelio greičio avarijos padarius. Pašnekovas pasakojo, kad anksčiau gamintojai netgi naudojo tokias sistemas, kurios neužsisegus diržo atjungdavo saugos oro pagalvę. Tuomet smūgio metu jos net neišsiskleisdavo. Ilgainiui saugos oro pagalvių skaičius augo, todėl pasikeitė ir ši nuostata. „Artėjama prie tokios nuomonės, kad geriau jau žmogui atsitrenkti į saugos oro pagalvę, negu į statramstį, ar iškristi per langą“, - dėstė mokslininkas. S.
Pavojingi seni automobiliai.
Tragiško įvykio metu motina pražudė vienintelį savo vaiką.
Medikas sako, kad jų darbas - gelbėti gyvybes, tad net ir tokiu atveju tenka susilaikyti nuo komentarų tėvams.
Anot mediko, saugos priemonės turi būti tinkamos.
Visgi net ir matydamas tėvų atsakomybės trūkumą, medikas sako nebarantis ir nemoralizuojantis, nes tėvai ir patys patiria traumą, kai sužalojamas vaikas.
Visgi kalbėdamas su mažųjų pacientų tėvais R. Raugalas sako linkęs juos edukuoti, jei šie tiesiog nesusimąsto apie kai kurias vaikui pavojingas situacijas.
„Kalbant apie vaikų traumas per eismo įvykius yra kitaip nei suaugusių. Būna difuzinių sužalojimų, kai pacientą ištinka ilgalaikė koma, tuomet ir neurologinis pažeidimas lieka. Kai nebūdavo gydymo priemonių, kokių turime dabar, pasitaikydavo ir gilesnė negalia, jei iš viso išgyvendavo. Tai ilgas ir sunkus gydymas“, - atvirauja neurochirurgas.
Lietuvos automobilininkų sąjunga visoje Lietuvoje rengia informacinius projektus, kaip tinkamai parinkti kėdutę vaikams, kaip taisyklingai ją prisegti automobilyje.
Be to, vairuotojams rengia išbandymus, kas nutinka, kai vairuojama su telefonu rankose ar prie vairo sėdama išgėrus.
Š. Jankauskas pastebi, kad stebint vaikų kėdučių pasirinkimą ir naudojimą kartais tenka tėvams aiškinti, jog vaiką reikia ne tik prisegti kėdutėje, bet ir įtvirtinti saugos diržu pačią kėdutę. Kitaip staigiai stabdant mažylis atsitrenks į prekinę sėdynę.
Pašnekovas pastebi, kad mažiausiai vaikų saugumo paiso iki parduotuvės ar kur kitur netoli važiuojantys žmonės.
Po eismo įvykių, kai medikams tenka gelbėti vaikus, neretai išgirstama paaiškinimų - mes juk tik trumpam išvažiavome.
„Saugiausia vieta vaikui - centrinė galinė sėdynė, tačiau jei yra dvi sėdimos vietos, viduryje esantis pakilimas nėra tinkama vieta. Žmonės kartais neprisega kėdutės, nes neva „čia vietoje važiavo“. Saugumo standartai svarbūs ne tik segant kėdutes, bet ir jas renkantis - svarbu, kad kėdutė nebūtų patekusi į eismo įvykį, patogi, prisegta pagal instrukcijas“, - sako Š. Jankauskas.
Anot pašnekovo, šviečiant žmones labiausia trūksta tikslios statistikos, ar eismo įvykio metu nukentėję ar žuvę vaikai buvo vežami tinkamai.
„Kad būtų galima padaryti tikslią analizę, kada vaikai daugiausia nukenčia, reikėtų daugiau duomenų. Policija neišskiria tokios aplinkybės, yra tik bendra statistika, tad informacijos trūksta“, - neslepia Lietuvos automobilininkų sąjunga narys.
Avarijų, kada žūsta ar sunkiai sužalojami vaikai, išties nemažai. 2019 metų rugsėjo 1-oji penkių vaikų mamai virto tragedija. 30-metė Vilkaviškio r. gyventoja nesuvaldė automobilio „Ford Galaxy“ ir apvirto. 2011 metais gimęs berniukas netrukus mirė. Jis nebuvo prisegtas specialioje kėdutėje, tad per avariją patyrė daugybinių lūžių.
Alytaus rajone šių metų liepos 3 d. per avariją žuvo dvi mergytės. Automobiliu važiavo penki žmonės. Eismo įvykio aplinkybės dar tiriamos, tačiau ir šiuo atveju svarstoma, ar 6 ir 9 metų mažametės buvo vežamos laikantis saugumo reikalavimų.
tags: #jei #avarijoje #suzalojamas #keleivis