Ši istorija apie vairuotojo greičio viršijimą ir pasekmes, kurias patirs vežėjas, turėtų būti įspėjimas visiems. Įmonės savininkui, nenurodžius kas vairavo greičio matuokliu užfiksuotą transporto priemonę, byla pasibaigė Lenkijos teismo priskirta finansine bauda.
Greičio viršijimo atvejis ir jo pasekmės
Viskas prasidėjo nuo to, kad praėjusių metų vasarį mikroautobuso (krovininės transporto priemonės iki 3,5 t) vairuotojas važiavo Lenkijoje per Veiherovą (Wejherowo) 106 km/val. greičiu. Taigi jis viršijo greičio apribojimą gyvenamojoje zonoje 56 km/val. Greičio matavimo kameros nuotrauka buvo išsiųsta transporto priemonės savininkui. Verslininkas taip pat gavo spausdintas pareiškimų formas, kuriose galėjo nurodyti asmenį, kuriam patikėjo transporto priemonę. Nepaisant savo prievolės, įmonės savininkas atsisakė nurodyti, kas pažeidimo metu vairavo furgoną. Tačiau kelių inspekcijos inspektorių teigimu, nuobauda už vairuotojo nenurodymą buvo neatitinkama už šiurkštų greičio pažeidimą. Taigi jie toliau bandė nustatyti vairuotojo tapatybę. Įmonės savininkas į atsiųstą korespondenciją neatsakė. Veiherovo teismas neturėjo abejonių. Remdamasis surinktais įrodymais jis pripažino kaltinamąjį vežėją kaltu ir priteisė 1160 Eur baudą bei 132 Eur teismo mokestį.
Transporto priemonės kelia didesnį pavojų aplinkiniams, todėl jos savininkas (valdytojas), turėdamas teisę valdyti savo transporto priemonę, ja naudotis, disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Taigi, įstatymų leidėjas, reguliuodamas transporto priemonių nuosavybės ir saugaus eismo keliuose santykius, atsižvelgdamas į transporto priemonių kaip nuosavybės objektų specifiką, yra nustatęs tam tikras jų savininkų (valdytojų) pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą. Viena iš tokių transporto priemonės savininkui (valdytojui) keliamų pareigų yra nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas - privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) nustatyta tvarka.
Atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymą nustatyta ANK 431 straipsnyje, kuris numato, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo keturių šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pažymime, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
Kaip veikia kontrolės sistemos ES šalyse
Lenkijos Generalinė kelių transporto inspekcija informavo, kad jei greičio matavimo kamera užregistruojamas ES piliečio padarytas pažeidimas, klausimas apie transporto priemonės savininką keliauja į Nacionalinį kontaktinį centrą. Gavus reikiamus duomenis, tolesni procesai vykdomi remiantis nacionaliniais teisės aktais ir procedūra iš esmės nesiskiria nuo Lenkijos piliečiams taikomų nuobaudų priskyrimo procedūrų. Padėtis yra kitokia jei pažeidimas padarytas transporto priemonėmis, registruotomis ne Europos Sąjungoje. Tačiau Generalinė kelių transporto inspekcija ėmėsi veiksmų siekdama, kad kaltininkai vairuojantys transporto priemones sumokėtų nuobaudas. Šiuo metu keliuose veikia 75 CANARD inspektoriai vairuojantys nepažymėtus automobilius, kurie turi mobiliaisiais įrašymo prietaisus ir nuolatinę prieigą prie CANARD sistemos. Per pastaruosius metus jie skyrė 4 tūkst. piniginių baudų už rytinės sienos įregistruotiems automobilių vairuotojams, kurių veikla keliuose anksčiau buvo įamžinta greičio matavimo kameros nuotraukoje. Tokių nuobaudų suma sudarė 595 tūkst. zlotų (140 tūkst. Eur). Vien šiais metais tai 1 tūkst. nuobaudų skirtų beveik 650 pažeidėjų. Bendra sumokėtų baudų suma siekia 109 tūkst. zlotų (25 tūkst. Eur).
Transporto įmonių darbuotojų teisės ir darbdavių pareigos
Vairuotojai kasdieną kreipiasi į profesines sąjungas, kad padėtų jiems atgauti jų uždirbtą atlyginimą bei apgintų jų teises. Taip pat nuolat sulaukiama darbuotojų skundų, kad jiems negrąžinamos išlaidos, kurias kelionėje išleidžia darbo reikmėms, tokios kaip automobilio remontas, kelių mokesčiai ir baudos dėl darbdavio kaltės.
Darbdavys išmaniojo tachografo (transporto valdymo sistemos) pagalba žino metro tikslumu vilkiko judėjimą: kur transporto priemonė važiuoja, kokia jos būsena, kiek degalų sunaudojo, kas ją vairavo, kokiu greičiu važiavo, kur buvo sustojusi ir kt. Vilkiko sistema fiksuoja net į kurią pusė yra pasukamas vairas, nes įvykus autoįvykiui galima tiksliai nustatyti kas kaltas. Tad vairuotojo kelionės žingsnius darbdavys mato kaip ant delno.
Dažnai vairuotojas už nenumatytus pirkinius susimoka pats arba įmonė perveda vairuotojui į banko sąskaitą, pavedime nurodydama: „už komandiruotės išlaidas; dienpinigiai; avansas ir t.t.“. Tačiau sąmoningai nenurodo tikslios paskirties (už serviso paslaugas) - taip vairuotojas pakliūva į spąstus. Deja, tokia yra schema, kuri naudoja transporto įmonės Lietuvoje. Grįžęs iš kelionės, darbuotojas visus čekius ir sąskaitas faktūras atiduoda darbdaviui. Jeigu darbuotojas apmokėjo padangos keitimą, serviso paslaugas iš savų pinigų, o ne iš įmonės pervestų, tai jis tikisi, kad jam tie pinigai bus grąžinti. Be to, įmonė pervestas lėšas, kurių nenurodė tikslios paskirties, Darbo ginčų komisijai pateikia, kaip vykdytą atsiskaitymą su darbuotoju ir jeigu tu neturi sąskaitos faktūros ar čekio su vertimu į lietuvių kalbą - esi pats kaltas. Paprastai darbuotojas paklausia vieną kartą, kitą, o paskui prašyti nedrįsta, bet tikisi pinigus iš darbdavio atgauti… Ir kai jis išeidamas iš darbo bando prisiteisti tas išlaidas, sužino, kad darbdavys tų dokumentų jau neva neturi. O Darbo ginčų komisija prašo įrodyti, kad vairuotojas dokumentus atidavė. Kyla klausimas, kur tie čekiai pasiklysta ir ar jie pasiklysta?! Ar jie buhalterijoje sąmoningai pradanginami, ar netyčia į popieriaus smulkinimo aparatus patenka? Kaip darbuotojas Darbo ginčų komisijai gali įrodyti, kad atidavė pirkimus įrodančius dokumentus? Užtenka darbdavio advokatui pasakyti, kad dokumentų nėra ir DKG priima sprendimą, kad dokumentai neatiduoti. Vairuotojas gali įrodyti tik tada, jeigu jis tuos dokumentus nufotografavo prieš atiduodant, tiksliau turėjo filmuoti atiduodamas, kad tikrai įrodytų. Bet jei ne - lieka pats kaltas. Štai tokie Lietuvos transporto sektoriuje darbdavio ir darbuotojo santykiai. Reiškia, prieš atiduodant dokumentus, darbuotojas turi surašyti lydraštį, jame išvardinti kokius dokumentus atiduoda ir pasirašyti, kad gavo - turi atsakingas asmuo, kuriam jie buvo perduoti. Ar galime įsivaizduoti tokius darbo santykius transporto įmonėje?
Profesinė sąjunga norėdama padėti vairuotojams, skambina į kitų šalių servisus ir prašo patvirtinimų, kad tikrai buvo atliekamos tam tikros paslaugos. Vertimų biuruose užsakomi vertimai į lietuvių kalbą, mat kita kalba dokumentai DGK nėra vertinami ir priimami. Kitas atvejis, kai vairuotojas gavo baudą Skandinavijoje dėl darbdavio kaltės, nes krovinys buvo ,,be grandinių“. Darbdavys net nesistengė suprasti, kas baudos lape surašyta. Advokatė teigia, kad čia darbuotojo reikalas ir ji neturi reikalo baudos informacijos išsiversti į lietuvių kalbą, kad sužinotų kas parašyta baudos lape. Kam save apsunkinti? Rezultatas tas, kad baudą susimokėjo pats vairuotojas, nors, kad jis į reisą išvyko ,,be grandinių“ žinojo įmonės vadybininkas ir tai patvirtino raštu. Matome, kad įmonėje dešinė nežino ką daro kairė.
Informacija apie baudas ir atsakomybę už administracinius nusižengimus
Kur galima rasti informaciją apie baudas už administracinius nusižengimus?
Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis e. VMI autorizuotų paslaugų srities Mano VMI vartotoju, prisijungęs prie Mano VMI, pradžios lango skiltyje Mokesčiai ir baudos gali peržiūrėti aktualią informaciją apie administracinių baudų prievoles: paskirtas baudas, nusižengimo padarymo datą, baudų sumas, sumokėjimo terminus, neapmokėtas sumas, rasti nuorodą į teisės aktą, pagal kurį skirta administracinė bauda ir kt. Detalią prievolių informaciją galima peržiūrėti paspaudus vieną iš prievolių nuorodų. Pateikiama detali prievolių mokėjimo informacija pagal atskirus įmokos kodus. Atkreipiame dėmesį, kad dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus (ATP), paskirtų pagal nurodymą ar nutarimą iki 2015 liepos 1 d., dydžio ar nesumokėtos baudos likučio turite kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą, kadangi VMI tokios informacijos neturi.
Kur turi kreiptis asmuo, nežinantis už ką buvo paskirta administracinė bauda?
Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, turi kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą už administracinį nusižengimą.
Kaip teisingai apmokėti baudą už administracinį nusižengimą per Mano VMI?
Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis e. VMI autorizuotų paslaugų srities Mano VMI vartotoju, administracinio nusižengimo (AN) baudą gali apmokėti elektroniniu būdu prisijungęs prie Mano VMI -> Mokesčiai ir baudos -> Administracinės baudos, paspausti aktyvų mygtuką Sumokėti. Atkreipiame dėmesį, kad apmokant baudą iš meniu punkto Administracinės baudos, pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK) į paskirtį įkeliamas automatiškai ir įmoka teisingai įskaitoma baudai už administracinį nusižengimą padengti.
Kaip teisingai apmokėti baudass už administracinius nusižengimus?
Informaciją, kaip teisingai atlikti mokėjimo pavedimą elektroninėje bankininkystėje, rasite čia. Atkreipiame dėmesį, kad įmoka baudai už administracinius nusižengimus padengti bus įskaityta pagal įrašytą pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) ar baudos paskyrimo dokumento numerį.
Kokius veiksmus turi atlikti mokesčių mokėtojas, jeigu jis, mokėdamas baudą už administracinį nusižengimą nurodė neteisingą įmokos kodą ir nenurodė arba nurodė neteisingą pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK)?
Jeigu, mokėdami baudą už administracinį nusižengimą (AN), paskirtą pagal administracinį nurodymą, sumokėjote neteisingu įmokos kodu ir nenurodėte ROIK, tuomet papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, Jūs galite nurodyti laisvos formos prašyme, kurį galite pateikti prisijungę prie Mano VMI. Horizontalaus meniu juostoje pasirinkite Paslaugos −> Paklausimai −> Paklausimo pateikimas arba galite pranešti bendruoju Mokesčių informacijos telefonu + 370 5 260 5060. Jeigu baudą už AN, paskirtą pagal nutarimą, sumokėjote negaliojančiu ar neteisingu įmokos kodu ir nenurodėte ROIK, tuomet galite pateikti Prašymą įskaityti mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) teisingu įmokos kodu (forma FR0781). Prašymą galite užpildyti ir pateikti e. būdu per Mano VMI sistemą. Horizontalaus meniu juostoje pasirinkite Paslaugos −> Mokesčių suderinimas ir grąžinimas -> Mokesčių ir permokų grąžinimas, įskaitymas -> Pildyti prašymą. Informaciją, kaip užpildyti ir pateikti prašymą, rasite čia. Asmenys, neturintys galimybės prašymą užpildyti e. būdu, tai gali padaryti atvykę į artimiausią VMI aptarnavimo skyrių arba užpildytą prašymą atsiųsti paštu. Prašymo formą FR0781 pildymui galite rasti ir atsispausdinti čia.
Ar bus užskaityta pažeidėjo įmoka, jeigu bauda už administracinį nusižengimą buvo paskirta vyrui, tačiau įmoką sumokėjo žmona?
Jeigu žmona mokėjimo pavedime nurodė pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), tuomet įmoka bus užskaityta automatiškai tam asmeniui, kuriam buvo paskirta bauda pagal mokėjimo pavedime nurodytą ROIK.
Ar bus užskaityta pažeidėjo įmoka, jeigu baudą už administracinį nusižengimą sumokėjo kitas asmuo teisingu (1001) įmokos kodu, tačiau mokėjimo pavedime nurodė neteisingą pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK)?
Jei mokesčių mokėtojo (toliau - MM) baudą už administracinį nusižengimą (AN) sumokėjo kitas asmuo 1001 įmokos kodu ir mokėjimo paskirtyje suklydo nurodydamas ROIK, MM papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, galima nurodyti prašyme, kurį galite pateikti prisijungę prie Mano VMI: horizontalaus meniu juostoje pasirinkite Paslaugos −> Paklausimai −> Paklausimo pateikimas arba galite pranešti bendruoju Mokesčių informacijos telefonu + 370 5 260 5060.
Ar bus užskaityta baudos už administracinį nusižengimą prievolė, jeigu baudą už administracinį nusižengimą mokesčių mokėtojas sumokėjo teisingu (1001) įmokos kodu, tačiau mokėjimo pavedime nenurodė pažeidimo identifikacinio kodo (ROIK)?
Jei mokesčių mokėtojas neturi kitų mokestinių nepriemokų, tuomet suėjus mokėjimo terminui, įmoka bus užskaityta baudos už administracinį nusižengimą (AN) nepriemokai padengti.
Kuriuos dokumentus, kam ir kada turi pateikti mokesčių mokėtojas, norėdamas atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą?
Mokesčių mokėtojas, susidūręs su finansiniais sunkumais ir negalintis laiku sumokėti paskirtų administracinių baudų (AN baudų), gali kreiptis dėl jų mokėjimo išdėstymo dalimis (t. y., mokestinės paskolos sutarties sudarymo) pateikdamas: prašymą dėl AN baudų atidėjimo arba išdėstymo, kuriame turi nurodyti tikslią AN baudos sumą bei pageidaujamą mokėjimo grafiką; užpildytą Fizinių asmenų anketą (forma FR0283); banko sąskaitų likučius, pvz., išrašus iš el. bankininkystės, prašymo teikimo dienai; dokumentus, kurie įrodytų realias galimybes sumokėti AN baudą, pvz., laisvos formos dokumentai apie gaunamas pajamas. Prašymą dėl AN baudų išdėstymo galima pateikti per Mano VMI sistemą: horizontalaus meniu juostoje pasirinkti Paslaugos -> Mokesčių atidėjimas ir termino keitimas -> Mokesčių atidėjimo ir mokėjimo dalimis sutartis -> Pildyti prašymą. Reikalingų pateikti papildomų dokumentų sąrašą rasite čia. Asmenys, neturintys galimybės teikti elektroniniu būdu per Mano VMI, prašymą gali atsiųsti: el. Siunčiant el. paštu ar klasikiniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas teikiančio asmens (ar jo įgalioto atstovo) vardu ir pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Svarbu. AN baudos mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos sumokėjimo termino dienos. Prašymas išdėstyti AN baudos mokėjimą gali būti pateiktas tik po nutarimo, kuriuo paskirta bauda, priėmimo, bet ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokėjimo termino, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje.
Teismų praktika ir jos interpretacijos
Vasario 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo atnaujintą administracinio nusižengimo bylą (Nr. 2AT-2-387/2024), kurioje asmuo nubaustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus - nustatytas 1,36 prom. girtumas - ir šį nusižengimą padarė pakartotinai. Kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pareiškėjas nurodė, kad, nusprendus išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, jo padėtis buvo apsunkinta žymiai labiau nei tuo atveju, jeigu transporto priemonė priklausytų jam nuosavybės teise ir būtų konfiskuojama kaip daiktas. Išieškant visą automobilio vertę, pareiškėjas ne tik neteks šios pinigų sumos, bet ir privalės visiškai įvykdyti lizingo sutartį, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad už pakartotinį transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes. Teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja, jog dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo jis turės dvigubą finansinę naštą, nes dar turės mokėti ir lizingo sutarties įmokas.
Eismo įvykių deklaracijų klastojimo atvejai ir jų pasekmės
Istorija, kaip pačiam teko susidurti su situacija, kai nutikus eismo įvykiui jo kaltininkas eismo įvykio deklaracijoje nenurodė transporto priemonės valstybinio numerio, su portalu „Delfi“ pasidalijo skaitytojas Kęstutis. Vyras pasakojo, kad pateko į eismo įvykį sostinėje, kurio kaltininku tapo vilkiką vairavęs užsienio šalies pilietis. „Eismo įvykis visada sukelia daug streso. Kartais gali ir neįsivaizduoti, kaip į viską reaguotum, kol su tokia situacija nesusiduri. Įvykus avarijai, kurios kaltininkas buvo vilkiko vairuotojas, tikrai ištiko šokas. O dar išlipęs iš automobilio sulaukiau didžiulio puolimo. Situacijai aprimus, pildėme įvykio deklaraciją. Atrodė, kad viskas buvo užpildyta ir sužiūrėta, bet paskui paaiškėjo, kad vilkiko vairuotojas neįrašė savo transporto priemonės valstybinio numerio. Jis vairavo tarnybinį automobilį, buvau pasižymėjęs įmonės pavadinimą. Po eismo įvykio kreipiausi į savo draudimo bendrovę, ji per įmonę surado asmenį, išsiaiškino, kokią transporto priemonę tądien tas asmuo vairavo. Viskas buvo sutvarkyta, man žala atlyginta. Galima stebėtis, kaip nesužiūri tokių svarbių dalykų deklaracijoje, bet pats patyriau - kai ištinka šokas, gali nutikti visaip, nors atrodė, kad viskas supildyta“, - kalbėjo pašnekovas.
Atsispirdamas nuo šios istorijos ir tų, kurios pasitaiko, Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas E. Oršauskas sakė, kad eismo įvykio deklaracijos klastojimo atvejų yra įvairių. Neteisingai nurodomi ir asmens duomenys, ir transporto priemonės valstybinis numeris, ir draudimo bendrovės duomenys, tačiau dažniausiausiai, pasak pašnekovo, klastojamas tikslus eismo įvykio laikas: „Tipinis duomenų klastojimo atvejis - kai abu dalyviai, pildydami eismo įvykio deklaraciją, nurodo ne tikslų laiką, kada įvyko eismo įvykis, o vėlesnį. Kodėl taip daroma? Tai susiję su tuo, kad eismo įvykio kaltininkas, įvykus eismo įvykiui, pasitikrinęs pamato, kad neturi transporto priemonės draudimo liudijimo. Tada bando tartis su nukentėjusiu asmeniu, kad jis, kaltininkas, apsidraus ir jie tiesiog įrašys vėlesnį laiką į eismo įvykio deklaraciją, kai draudimo apsauga jau bus įsigaliojusi tam eismo įvykiui. Ir žalą, kurią padarė kaltininkas, nukentėjusiajam jau atlygintų draudimo bendrovė. Šioje vietoje yra kaltininko interesas būti apsidraudusiam, todėl jis galbūt įkalba nukentėjusįjį, gal jie susitaria ir nukentėjęs asmuo sutinka klastoti laiką.“
Tačiau, E. Oršausko teigimu, tokie įvykiai yra gana gerai išaiškinami, nes draudikas, į kurį eismo įvykio kaltininkas kreipėsi dėl žalos atlyginimo po to, kai buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, vis tiek pradeda analizuoti įvykusią situaciją: „Išduotas draudimo dokumentas fiksuojamas minučių tikslumu. Ir visada sukelia įtarimą, jei eismo įvykio laikas yra labai panašus. Pradedami vertinti ir liudininkų parodymai, būna, žmonės į Bendrąjį pagalbos centrą paskambina, nuotraukų padaro. Papildomai apklausiamas ne tik kaltininkas, bet ir nukentėjęs asmuo. Visi šie dalykai padeda įvertinti, kada įvyko eismo įvykis. Dažniausiai nustatoma, kad laikas buvo suklastotas, nes ir pats nukentėjusysis, neturėdamas intereso meluoti, tą laiką patikslina, o draudimo bendrovė, į kurią dėl žalos atlyginimo kreipėsi nukentėjęs asmuo, atsisako ją atlyginti.“
Jeigu įvykis tikrai buvo, žala bus atlyginta
Kalbėdamas apie klastojamas eismo įvykio deklaracijas, E. Oršauskas neslėpė nuostabos, kodėl nukentėjęs asmuo pasiryžta dalyvauti tokioje neteisėtoje veikoje. Ir paaiškino, kad bet kuriuo atveju, jei eismo įvykis iš tiesų įvyko, o nėra fiktyvus, nukentėjusiam asmeniui žala bus atlyginta. Todėl, pašnekovo teigimu, reikėtų vengti tartis su kaltininku ir klastoti deklaracijos duomenis: „Nukentėjusiam asmeniui niekada nereikia tartis su eismo įvykio kaltininku dėl kokių nors duomenų klastojimo, nes jam žalos atlyginimas vis tiek yra užtikrintas, jeigu pats eismo įvykis tikrai yra įvykęs. Jeigu kaltininkas įvykus eismo įvykiui ir bus neapsidraudęs, nukentėjusiam asmeniui žala vis tiek bus atlyginta. Tik ji bus atlyginta ne kaltininko draudimo bendrovės, nes jos nėra, o Transporto priemonių draudikų biuro vardu. Kitas dalykas, sutikdamas su kaltininko siūlymais nurodyti netikslų laiką, nukentėjęs asmuo turi ilgiau laukti žalos atlyginimo. Nes pirmiausia žalą administruoja draudikas: vertina situaciją, atlieka tyrimą, apklausia dalyvius, procesas prailgsta. Paskui žala yra performinama biuro vardu ir tik tada atlyginama nukentėjusiam asmeniui. Taigi iš nukentėjusiojo pusės toks veiksmas yra visiškai beprasmis. Čia grynai yra kaltininko interesas, nes, jeigu jis nedraustas, atlyginus žalą nukentėjusiam asmeniui, biuras kaltininko pareikalaus kompensuoti atlikto mokėjimo patirtas išlaidas. Kaltininko laukia finansinė našta, todėl jis ir stengiasi pažymėti vėlesnį įvykio laiką.“
Būtina įsitikinti, kad surašyti duomenys - teisingi
E. Oršauskas, kalbėdamas apie kitus eismo įvykio deklaracijos klastojimo atvejus, antroje vietoje išskyrė neteisingai įrašomą transporto priemonės valstybinį numerį: „Tai gali klaidinti identifikuojant transporto priemonę, kai draudikas ar Transporto priemonių draudikų biuras administruoja žalą.“ Ir pridūrė, kad pasitaiko atvejų, kai eismo įvykio kaltininkas nurodo ir neteisingus savo tapatybės duomenis arba neįrašo draudimo bendrovės duomenų. „Pasitaiko atvejų, kai kaltininkai įrašo netikrus, neegzistuojančius vardus ir pavardes tam, kad paslėptų faktą, jog būtent jie vairavo transporto priemonę. Čia labiau būdinga tiems, kurie yra neapsidraudę, nes jiems gresia atsakomybė dėl išlaidų kompensavimo biurui. Pavyzdžiui, kartą buvo įrašyta „Tadas Blinda“. Nežinau, ar kaltininkas susitarė su nukentėjusiuoju, ar nukentėjęs asmuo buvo tiek neatidus, kad neįsitikino tų duomenų teisingumu. Būna atvejų, kai neužpildomi ir draudimo bendrovės duomenys, tariamai, čia savaime aišku“, - sakė E. Oršauskas.
Pašnekovas pridūrė, kad nukentėjusiam asmeniui visada svarbiausia, jog kaltininkas teisingai užpildytų savo eismo įvykio deklaracijos pusę: „Pirmiausia, kad būtų nurodyta teisinga eismo įvykio data ir laikas. Reikėtų nepasiduoti įvykio kaltininko provokacijoms, įkalbinėjimams jį keisti. Antra - nuketėjusysis visada turėtų paprašyti kaltininko asmens dokumento, kad įsitikintų to asmens tapatybe, ir sužiūrėti, kad tie duomenys, kurie įrašyti deklaracijoje, sutaptų su asmens dokumento. Trečia - patikrinti, ar teisingai įrašytas kaltininko transporto priemonės valstybinis numeris, pagal jį sistemoje ir nustatinėjama, ar transporto priemonė drausta ar nedrausta. Taip pat turi būti nurodyti ir draudimo bendrovės duomenys.“
E. Oršauskas pritarė, kad pildant elektroninę eismo įvykio deklaraciją, laiko jau nesuklastosi, o ir daugumą duomenų, suvedus automobilio valstybinį numerį, sistema įrašo automatiškai: „Pildant e. deklaraciją nukentėjusiajam svarbu žiūrėti, kad programėlėje būtų įvestas teisingas eismo įvykio kaltininko automobilio valstybinis numeris ir jo asmens duomenys. Suvedus valstybinį numerį, užkraunama daug kitos informacijos, kurios jau nebereikia pildyti. Jei žmonės pildo e. deklaraciją, jie tai daro čia ir dabar, įvykus eismo įvykiui. Taigi sistema pati identifikuoja eismo įvykio laiką ir čia jau nieko kitaip neparašysi.“
Kur kreiptis nukentėjusiajam?
Paklaustas, ką daryti nukentėjusiajam, jei kaltininkas, pildydamas eismo įvykio deklaraciją, nurodo klaidingą draudimo bendrovę arba paaiškėja, kad iš viso nėra draustas, E. Oršauskas paaiškino, kad nukentėjęs asmuo gali kreiptis ir į savo draudimo bendrovę: „Kaip minėjau, jei eismo įvykis tikrai yra įvykęs, nepaisant to, kad kaltininko transporto priemonė yra nedrausta, žala vis tiek yra atlyginama biuro vardu. Biuro vardu žalas administruoja visos draudimo bendrovės, kurios yra biuro narės. O narės yra tos draudimo bendrovės, kurios vykdo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Lietuvoje. Bet kuri jų gali administruoti žalą biuro vardu. Taigi nukentėjęs asmuo savo nuožiūra gali pasirinkti bendrovę ir į ją kreiptis dėl žalos atlyginimo. Įprastai žmonės, jeigu nukenčia nuo nedraustų vairuotojų, kreipiasi į savo draudimo bendrovę. Jeigu nukentėjusysis kreipiasi į kaltininko draudimo bendrovę ir ji nesutampa su jo draudimo bendrove, kadangi žalą gali administruoti bet kuri draudimo bendrovė biuro vardu, tai ta bendrovė, kuri pradėjo žalos administravimą, tiesiog performina ir tęsia žalos administravimą biuro vardu. Aišku, oficialiai draudikas visada pasakys, kad čia ne jo kompetencijos žala ir nukentėjusį asmenį informuos, kad to draudiko vardu žala nebus atlyginama, nes vertina, kad įvykio metu kaltininkas buvo neapsidraudęs. Tada nukentėjusysis turi pildyti biuro formą, iš naujo pradedamas žalos administravimo procesas, jis vykdomas toje pačioje bendrovėje, bet tos procedūros atima laiko ir žala nukentėjusiam asmeniui atlyginama ne taip operatyviai, kaip būtų, jei, tarkime, nebūtų eismo įvykio laiko klastojimo fakto.“
Baudžiamoji atsakomybė gali grėsti ir nukentėjusiajam
Tokiais atvejais, kai draudimo bendrovė gauna suklastotą deklaraciją, pavyzdžiui, joje nurodytas neteisingas eismo įvykio laikas, ir nepavyksta gauti patvirtinimo iš šalių, kad įvykis yra klastotas, E. Oršausko teigimu, ji gali kreiptis į policiją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas: „Apskritai, jeigu mato, kad pateiktas klastotas dokumentas, draudikas visada gali kreiptis į policiją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. O, kas svarbiausia, už tokias neteisėtas veikas baudžiamoji atsakomybė gali grėsti ir nukentėjusiajam, nes yra klastojamas eismo įvykį įrodantis dokumentas. Atvejų būna įvairių - kai kurie išsivysto ir iki teismų. Yra buvę, kad byla nukeliavo į teismą, o eismo įvykyje nukentėjęs asmuo buvo nubaustas kaip ir kaltininkas už tai, kad klastojo dokumentus. Taip kad baudžiamoji atsakomybė gresia ir nukentėjusiam asmeniui, bet, matyt, žmonės apie tai nesusimąsto. Greičiausiai į tokius klastojimus įsitraukia dėl nežinojimo ir baimės, kad žala nebus atlyginta, jei kaltininkas yra nedraustas. Tad dar kartą pakartosiu, kad, jei pats eismo įvykis yra įvykęs, nukentėjusiam asmeniui žala bus atlyginta.“
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė patvirtino, kad, „priklausomai nuo įvykio aplinkybių ir siekiamų pasekmių, asmeniui, suklastojusiam eismo įvykio deklaraciją, gali grėsti baudžiamoji atsakomybė pagal LR Baudžiamojo kodekso 300 str. „Dokumento suklastojimas“ arba, jeigu suklastojami duomenys dokumente ir tai turi įtakos draudimo išmokos išmokėjimui ar jos dydžiui, priklausomai nuo apgaule įgytos žalos, veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal LR BK 182 str. „Sukčiavimas“. Ir pridūrė, kad baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininkas gali būti patrauktas ir eismo įvykyje nukentėjęs asmuo: „Kiekviena situacija vertinama individualiai, tačiau tiek viena, tiek kita įvykio pusė gali būti traukiama atsakomybėn, jeigu asmeniui žinoma arba turėjo būti žinoma apie dokumente nurodytas melagingas aplinkybes. Tokiais atvejais abu asmenys gali būti laikomi bendrininkais vykdant nusikalstamą veiką. Siūlytume visuomet išsamiai susipažinti su eismo įvykio deklaracija prieš ją pasirašant, o kilus abejonių dėl nurodytų duomenų, paprašyti eismo įvykio dalyvio atitinkamų dokumentų ar duomenų.“
Auto įvykio deklaracijos pildymas
