Vairavimas su netinkamomis padangomis, ypač neatitinkančiomis sezono reikalavimų, gali sukelti rimtų pasekmių, pradedant baudomis ir baigiant finansiniais nuostoliais dėl eismo įvykių.
Padangų svarba ir sezoniškumas
Padangos yra vienintelis automobilio kontaktas su kelio danga, todėl jų būklė tiesiogiai lemia vairavimo komfortą ir saugumą. Net ir brangiausias automobilis su moderniausiomis saugos sistemomis negali užtikrinti tinkamo valdymo, jei padangos yra nusidėvėjusios ar pažeistos.
Lietuvoje Kelių eismo taisyklės (KET) nustato privalomą padangų keitimo tvarką pagal sezoną. Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. transporto priemonės privalo naudoti žiemines arba visų sezonų padangas, o ne vasarines. Vasarinės padangos naudojamos nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 10 d.
Vasarinės padangos pagamintos iš kietesnio mišinio, kuris šaltu oru dar labiau sukietėja, praranda elastingumą ir blogiau prisitaiko prie kelio paviršiaus. Jų guma efektyvi tik esant aukštesnei nei 7 laipsnių temperatūrai. Žieminės padangos turi daugiau natūralaus kaučiuko ir minkštiklių, todėl išlieka elastingos net prie minusinės temperatūros, užtikrindamos geresnį sukibimą su šlapia ar apledėjusia kelio danga.
Rudens laikotarpiu, kai dieną temperatūra dar teigiama, o rytais nukrinta žemiau 0 °C, stabdymo kelias gali pailgėti iki 30-40 %, ypač jei kelias drėgnas ar padengtas nukritusiais lapais. Todėl verta vadovautis ne tik kalendorinėmis datomis, bet ir oro sąlygomis, keičiant padangas, kai naktimis temperatūra pradeda kristi žemiau +7 °C.
Protektoriaus gylis ir kiti svarbūs rodikliai
Vienas pagrindinių rodiklių, pagal kurį sprendžiama apie padangos tinkamumą - protektoriaus gylis. Vasarą minimalus leistinas gylis yra 1,6 mm, tačiau saugumo sumetimais padangas rekomenduojama keisti anksčiau - kai gylis siekia 2,5-3 mm. Dėvėta padanga praranda gebėjimą greitai pašalinti vandenį, todėl padidėja akvaplanavimo rizika.
Žiemą reikalavimai dar griežtesni - minimalus protektoriaus gylis turi būti bent 3 mm, o realiai saugiau važiuoti, jei jis siekia 4 mm ir daugiau. Daugelyje padangų yra įmontuoti nusidėvėjimo indikatoriai - maži iškilimai grioveliuose, kurie parodo, kada protektorius jau yra nusidėvėjęs.
Svarbu nepamiršti, kad įvykio priežastimi gali būti įvardintos ne tik vasarinės padangos, bet ir pernelyg mažas žieminių padangų protektoriaus gylis. Nustatyta, kad žieminės padangos nebeatlieka savo funkcijų, kai jų protektoriaus gylis sumažėja iki 3-4 milimetrų. Dėl šios priežasties Lietuvoje galioja KET nustatytas reikalavimas, kad žieminių padangų protektoriaus gylis nebūtų mažesnis nei 3 mm.
Be protektoriaus gylio, svarbu atkreipti dėmesį į padangų amžių. Ant kiekvienos padangos šono yra DOT kodas. Jei abejojate, ar jūsų komplektas dar saugus, geriausia kreiptis į servisą. Padangos sensta net ir tada, kai automobilis nedaug važinėjamas. Gumos mišinys laikui bėgant kietėja, todėl net ir tinkamai, tačiau per ilgai sandėliuotos padangos gali būti nebesaugios naudoti. Saugiausia važinėti su tomis, kurios pagamintos ne anksčiau nei prieš 3-4 metus.
Pasekmės sukėlus eismo įvykį
Jeigu vairuotojas eksploatuoja transporto priemonę su vasarinėmis padangomis po lapkričio 10 d., ji laikoma techniškai netvarkinga ir ją draudžiama eksploatuoti. Įvykus eismo įvykiui, jei avarija įvyktų dėl netinkamų padangų, toks įvykis būtų pripažintas nedraudžiamu ir žalą kaltininkas privalėtų atlyginti pats.
Net ir tokiu atveju, jei automobilis yra apdraustas KASKO draudimu, nustačius, kad eismo įvykiui įtakos turėjo netinkamų padangų naudojimas, kaltininkui gali būti nemokama draudimo išmoka. Tuo atveju, kai avarijos kaltininkas, važinėjantis automobiliu su netinkamomis padangomis, savo transporto priemonę yra apdraudęs tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusiai pusei nuostoliai atlyginami, tačiau vėliau regreso tvarka jie gali būti išieškomi iš įvykį sukėlusio asmens.
Draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis teigė, kad draudikai visada privalo atsižvelgti į konkretaus eismo įvykio sąlygas. Pavyzdžiui, jeigu susidūrimas įvyko prekybos centro aikštelėje, kai švietė saulė ir buvo sausa, akivaizdu, kad šiuo atveju padangos neturėjo jokios įtakos eismo įvykiui ir tai neturėtų tapti kliūtimi išmokėti draudimo išmoką.
„Mūsų statistika rodo, kad, staigiai pasikeitus eismo sąlygoms, avarijų skaičius išauga net 70-80 procentų. Pačiu didžiausiu išbandymu vairuotojams tampa pirmasis plikledis arba sniegas, po kurio iš esmės pasikeičia vairavimas. Vėliau vairuotojai prisitaiko prie prastesnių eismo sąlygų ir važiuoja atsargiau“, - tvirtina A.Juodeikis.
Kaip pasirinkti žiemines padangas 2013 (Melga)
Baudos ir kitos sankcijos
Nuobaudas už automobilių su netinkamomis padangomis eksploatavimą gali skirti policija. Bauda gali siekti nuo 28 iki 43 eurų. Už važiavimą automobiliu su sezonui netinkamomis padangomis pareigūnai taip pat gali panaikinti ir automobilio techninės apžiūros galiojimą.
Jei transporto priemonė yra naudojama su netinkamomis padangomis, techninės apžiūros metu tai gali būti vertinama kaip rimtas trūkumas. Tokiu atveju automobilis gali nepraeiti techninės apžiūros, kol trūkumas nebus pašalintas. Tai yra daug svarbiau už gana mažą baudą.
Vairuotojai turėtų žinoti, kad ant tos pačios automobilio ašies esančios padangos privalo būti vienodo modelio, o jų protektoriaus gylis negali skirtis daugiau nei 5 mm. Montuoti skirtingų modelių padangas galima tik ant skirtingų automobilio ašių. Svarbu ir tai, kad padangos nebūtų pernelyg nusidėvėjusios, jos turi būti tinkamai parinktos ir sumontuotos.
Taigi, jei avarijos kaltininkas turės privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, tačiau jo automobilis bus su netinkamomis padangomis, nukentėjusiam eismo įvykyje žmogui žala bus kompensuota. Vėliau draudimo bendrovė tą pačią sumą regreso tvarka atgaus iš kaltininko.
Apibendrinant, tvarkingos ir tinkamos padangos - vienas paprasčiausių, bet svarbiausių žingsnių siekiant saugumo. Nors žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 d., protingiausia jomis pasirūpinti anksčiau - kai tik naktimis temperatūra pradeda kristi žemiau +7 °C.